Panevėžio 5-osios gimnazijos klubas „Alumni“ surengė viešą diskusiją apie gimtojo miesto ateitį.
Diskusijoje savo patirtimi dalijosi panevėžiečiai, sėkmingai kuriantys savo šalies ar net visos Europos ateitį. U. Mikaliūno nuotr.
Sėkmės patirtis
Mintimis dalijosi baigę šią mokyklą panevėžiečiai – Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius, „Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys, naujasis miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, jauniausias miesto Tarybos narys Daumantas Simėnas. Diskusijai vadovavo „bernardinai.lt“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Donatas Puslys.
Pasak renginio dalyvių, pirmiausia turime atsakyti į klausimus, ką kiekvienam iš mūsų reiškia Panevėžys, ko trūksta, kad jame būtų gera, jauku gyventi, kad baigęs mokslus jaunimas grįžtų ir savo ateitį kurtų gimtajame mieste?
Kaip pabrėžė D. Puslys, vienas svarbiausių dalykų, kuris jį sieja su Panevėžiu, yra futbolas ir iš šalies futbolo žemėlapio išnykęs legendinis „Ekranas“. Tai buvo tikras mūsų miesto sėkmės pavyzdys ir įrodymas, kad lyderiais gali būti ne tik sostinės ar didesnių už Panevėžį miestų atstovai.
Galbūt esame provincija, tačiau vidumi – galingi ir stiprūs. Svarbu, jog kiekvienas iš mūsų, kad ir kokioje srityje dirbtume, ieškotume, rastume ir kurtume Panevėžio sėkmę. Tai gali būti bet kas: sėkminga verslo idėja, kultūros laimėjimai, pramonės ir mokslo pergalės.
Neabejotina, Panevėžys gali pasigirti puikiais žmonėmis, jie sėkmingai kuria šalies ar net Europos ateitį, garsina Lietuvą unikaliais pasiekimais.
Mūsų miesto gausus būrys jaunuolių kasmet papildo Lietuvos universitetų studentų gretas. Būtų puiku, jei dalis baigusiųjų studijas grįžtų į Panevėžį ir kurtų ateitį gimtajame mieste. Tačiau grįžta nedaugelis. Liūdnai juokaujama, kad kiekvieno abituriento svajonė – sėkmingai baigti mokyklą ir išvykti studijuoti į Vilnių, Kauną ar užsienį. Daugelis įgijusiųjų specialybę atšautų: ką gi veikti Panevėžyje? Čia atlyginimai mažesni, o gauti darbą, atitinkantį baigtas studijas, nėra lengva.
Maži, bet galingi
„Neperdedu sakydamas, kad auditorijoje matau tokią koncentraciją jaunos energijos, intelekto, motyvacijos ir polėkio, kad iš jos pavyktų sulipdyti daug geresnę Vyriausybę, nei turime. Be homo sovieticus ir homo perifericus palikimo, be nevisavertiškumo komplekso, o su pasitikėjimu savimi, atviru protu, lokaliu veiksmu ir globaliu žvilgsniu. Tikiuosi, kad jūs labai greitai, galbūt rytoj, galbūt net šiandien, imsitės iniciatyvos ir atsakomybės“, – kalbėjo Europos Parlamento pirmininko patarėjas A. Pranckevičius.
Jis paminėjo Airijos sėkmės pavyzdį. Joje šiuo metu gyvena apie 4 milijonai žmonių. Manoma, kad net 40 milijonų airių išsibarstę po visą pasaulį.
Airija, įstojusi į Europos Sąjungą, buvo viena iš neturtingiausių ir labiausiai atsilikusių valstybių. Ji buvo žemės ūkio šalis ir, atrodo, neturėjo jokių perspektyvų. Tačiau dabar tai viena inovatyviausių, viena sparčiausiai ekonomiškai auganti valstybė.
„Airijoje vienintelis resursas, kaip ir Lietuvoje, yra žmonės, jų idėjos, veržlumas, atkaklumas, pasitikėjimas savo jėgomis. Nors ji nedidelė valstybė, bet airiai žinomi visame pasaulyje. Nesurasi nei Kinijoje, nei Amerikoje, nei Australijoje teigiančiųjų, kad airiai – blogi, pasipūtę, arogantiški žmonės. Tai maža, bet galinga tauta. Norėčiau, kad ir Lietuva, nors yra maža, bet būtų didelė šalis, ir Panevėžys būtų didelis miestas – pasižymėtų iniciatyvomis, inovacijomis, potencija“, – sakė A. Pranckevičius.
Panevėžio ambasadoriumi gali būti kiekvienas
Netiesa, kad mūsų mieste pageidautina tik pigi ir nekvalifikuota darbo jėga. Viskas priklauso nuo išsilavinimo ir įgytos specialybės. Jei baigei verslo vadybą ar įgijai kitą panašią specialybę, tikėtina, kad darbą rasti nebus lengva, nes aukštosios mokyklos šių specialybių studentų parengia labai daug.
„Inžinerinių specialybių studentų įsidarbinimas – šimtaprocentis. Rinkoje jaučiamas tokių specialistų badas, įmonės skelbia, kad jiems trūksta kvalifikuotų meistrų“, – tvirtino D. Simėnas.
D. Puslio teigimu, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie teigiamo Panevėžio įvaizdžio.
„Bent jau pakaktų nebūti neigiamu miesto ambasadoriumi. Išvykę studijuoti, gyventi į kitą miestą patys prastai atsiliepiame apie savo gimtinę, net neigiame savo tapatybę“, – kalbėjo D. Puslys.
Žurnalistas atkreipė dėmesį į mokykloje dėstomą istorijos kursą: jo nuomone, per pamokas beveik nelieka vietos regiono istorijai.
„Kalbama apie didžiuosius šalies valdovus, svarbiausius įvykius, valstybės lyderius, o užmirštamos vietos įžymybės. Turime didžiuotis savo regiono praeitimi, jos nepamiršti, joje galime atrasti išties įdomių ir netikėtų faktų“, – pabrėžė D. Puslys.
Nėra stebuklingų formulių
„Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento direktorius J. Pagirys teigė, jog Panevėžys turi tvirtus pagrindus kviesti tarptautinį, stiprų verslą į savo regioną, kad kurtų produktus užsienio rinkoms.
„Mes dar daug ko nepastebime, nežinome, kuo miestas yra stiprus. Atkaklumu, ryžtu Panevėžys išsiskiria iš kitų šalies miestų. Panevėžio potencialas – lyg variklis, tik kartais jis stringa, reikia įpilti degalų, o retkarčiais – sutepti. Mums reikia atrasti būdą, kaip seną variklį pakeisti moderniu elektriniu“, – palygino J. Pagirys.
Pasak jo, Panevėžys gali sėkmingai konkuruoti su kitais šalies didmiesčiais. O stebuklingos formulės nėra, tiesiog kantrus ir atkaklus darbas anksčiau ar vėliau atneša norimą rezultatą.
„Kompanijos investuoja į tuos regionus, kuriuose yra išbandžiusios savo veiklą, kur egzistuoja mažiau rizikų. Paprasčiausias būdas padidinti investicijų – susikviesti visas potencialiai galinčias investuoti įmones ir su jomis kalbėti apie problemas, kurios joms trukdo čia investuoti. Kai kurios savivaldybės daug dėmesio skiria vartojimo infrastruktūrai, tai gerai. Tačiau labai svarbu turėti kuriančią infrastruktūrą, kuri sėkmingai palaiko kitus mieste veikiančius verslus“, – teigė J. Pagirys.
Linas JOCIUS
