Pirmadienį aplinkosaugininkai per visoje šalyje organizuotą reidą tikrino, ar gyventojai neaptvėrę priėjimų prie vandens telkinių. Tokių pažeidimų Panevėžio mieste ir rajone nenustatyta.
Pasak Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vedėjo Giedriaus Motiejausko, kūrenti laužą taip arti vandens – pažeidimas, tačiau šįkart pažeidėjų nė kvapo. U. Mikaliūno nuotr.
Reidas visoje šalyje
Pasak Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vedėjo Giedriaus Motiejausko, Panevėžyje nėra tokių vaizdingų vietų, kaip, pavyzdžiui, Rokiškio rajone, kur tyvuliuoja šimtas ežerų, o žemė aplinkui privatizuota. Tad mūsų mieste ir bėdų dėl nelegaliai ir ne vietoje pastatytų tvorų praktiškai nėra. Tiek pernai, tiek šiemet tokių pažeidimų neužfiksuota – tikrintose vietose tvoros stovėjo gana toli nuo vandens.
G. Motiejauskas sako, kad anksčiau sulaukta skundų, tačiau, kaip paaiškėjo, tvoros nurodytose vietose buvo pastatytos legaliai. Beje, kartais nepatenkinti gyventojai pabaksnoja ir į atitvarus, saugančius, kad važiuojantieji ties Smėlynės tiltu palei Nevėžį neįgarmėtų į vandenį – esą ir čia tvora.
Per reidą vaikštant palei Nevėžį ir Lėvenį ne vien žvalgytasi į tvoras. Atkreiptas dėmesys ir į atliekas – ar nepaliktos, kur negalima, ar nedeginamos.
Pasak G. Motiejausko, atliekų deginimas – didelė problema. Pagal normatyvus tarša mieste negali viršyti numatytų normatyvų – 35 dienų per metus. Jau keletą metų pavyksta to išvengti.
Vedėjo teigimu, labai pagelbėjo tai, kad žvyruotos gatvės buvo asfaltuotos.
Miestas numatęs nemažai prevencinių priemonių, tačiau mėgėjų deginti kas po ranka pakliūva vis atsiranda. Be to, kartais taršą mieste padidina ir rajono gyventojai. Pavyzdžiui, rajone galima deginti tam tikrą kiekį šiaudų, tačiau miesto kryptimi pučiantis vėjas nuneša kietąsias daleles ir jos užfiksuojamos jau miesto ore.
Nors per reidą nepastebėta miesto teritorijoje deginamų atliekų, tačiau laužaviečių ten, kur jų neturi būti, aptikta.
Panevėžio miesto savivaldybės paplūdimyje, esančiame Piniavoje, ne tik aikštelė, kur vasarą rikiuojasi automobiliai ir stovi atliekų konteineriai, bet ir aplinkui nemažas plotas buvo sėte nusėtas šiukšlėmis. Tiesa, arčiau vandens buvo gana švaru.
Apžiūrint teritoriją, rastos dvi laužavietės. Ar prie jų tik šildytasi, ar ruoštas maistas, sunkoka pasakyti, bet abi buvo upės apsaugos juostoje, o tai – pažeidimas. Be to, žinią apie šiukšles iš aplinkosaugininkų gaus ir miesto Savivaldybė, nes jos pareiga pasirūpinti atliekomis.
Krosnis kūrena bet kuo
Senamiesčio gatvėje palei upę gana švaru. Tik vienoje vietoje pastebėta didesnė krūva šiukšlių. Upės, Plukių, A. Jakšto gatvių kai kurios vietos taip pat buvo prišiukšlintos. Tikimasi, kad šiukšlės bus surinktos per akciją „Darom“. Po reido G. Motiejauskas apibendrino, kad situacija gana gera ir šiukšlių nėra labai daug.
Vedėjas priminė, kad mieste draudžiama deginti bet kokias atliekas – tiek lauke, tiek namuose. Šiukšlės dažniausiai deginamos soduose. Jo teigimu, kartais aptinkama, kad namuose deginamos įvairios dažytos, lakuotos plokštės, skudurai. O prieš keletą metų kaip malkos buvo naudoti net pabėgiai. Pasak G. Motiejausko, kad kūrenama atliekomis, gaunama daug skundų, tačiau pasitvirtina ne visi. Tikrinant paaiškėja, kad žmogus šildosi durpių briketais, o jie skleidžia tam tikrą kvapą.
Būna, kad kaimynai užuodžia kaminų valiklių dvoką. Jo teigimu, pušinės malkos laikomos bene pigiausiomis, tačiau jomis kūrenant būna nemalonus kvapas, iš kamino virsta juodi dūmai.
Vedėjo nuomone, daug lemia ir žmonių socialinė padėtis – neturintieji pinigų malkoms kūrena bet kuo.
U. Mikaliūno nuotr.:
Daiva SAVICKIENĖ
