Seime vėl užvirė diskusijos dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo. Konstitucijos pataisos iniciatoriai įsitikinę, kad mažėjant gyventojų skaičiui ir Seimo narių darbo krūviui, išlaikyti 141 parlamentarą tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuva – prabanga. Deja, daugeliui Seimo narių papurtyti šaką, ant kurios sėdi, vis dar trūksta ryžto, nors prie šio klausimo grįžtama kone kasmet.
Seimo rūmuose toliau darbuosis 141 parlamentaras, nes siūlymas mažinti Seimo narių skaičių ir vėl nesulaukė palaikymo. ELTOS archyvo nuotr.
Per mažai darbo
Konstitucijos pataisą mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 parengęs Seimo narys Antanas Matulas teigia, jog dabar pats tinkamiausias metas imtis šio galbūt ne visiems patiksiančio klausimo. Tam yra net kelios priežastys: per pastaruosius kelerius metus gerokai sumažėjo Lietuvos gyventojų, tad natūralu, kad turėtų mažėti ir jiems atstovaujančių Seimo narių. Be to, su tuo pačiu darbo krūviu, koks dabar tenka parlamentarams, puikiai susidorotų ir mažiau Seimo narių.
„Lietuvoje situacija gerokai pakitusi ir to nematyti negalime. Seime dirbu jau ketvirtą kadenciją, tad galiu palyginti darbo intensyvumą. Akivaizdžiai matau, kad tą patį darbą kokybiškai galėtų atlikti gerokai mažiau žmonių. Darbo krūviai, išskyrus praeitą kadenciją, kada dėl krizės turėjome daug pertvarkų, dabar gerokai sumažėjo, nes teisinė bazė jau parengta, pagrindiniai Europos Sąjungos ir NATO teisės aktai taip pat perkelti į Lietuvos teisės sistemą. Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad ir esant mažesniam parlamentarų skaičiui galima kokybiškai dirbti“, – „Sekundei“ tvirtino A. Matulas.
Jo teigimu, darbo kokybė matuojama ne parlamentarų skaičiumi, o jų darbo rezultatais. Šiuo metu Seime tokia situacija, kad iki pietų savo darbo vietose galima rasti apie šimtą parlamentarų, o po pietų jų lieka vos pusšimtis.
Dalis parlamentarų nedirba savo darbo, tad natūralu, jog tokia situacija piktina rinkėjus. Be to, pastaraisiais metais visose gyvenimo srityse buvo karpoma, mažinama, optimizuojama, tačiau valdžioje sėdinčiųjų tai nepalietė.
Sumažinus Seimo narių skaičių, būtų galima sutaupyti ir nemažai lėšų. Nors toks taupymas biudžetui didelės įtakos neturėtų, šias lėšas būtų galima panaudoti kitoms reikmėms.
„Jeigu parlamentarų skaičius būtų sumažintas iki 101, tiesioginių lėšų per metus būtų sutaupyta apie 3,6 mln. eurų, tačiau skaičiuojant išlaidas komandiruotėms, padėjėjų atlyginimams, transportui, mokesčiams, suma išaugtų iki 5,8 mln. eurų. Daug tai ar mažai, priklauso nuo to, kaip skaičiuosime – už šias lėšas būtų galima išlaikyti dvi rajono ligonines“, – teigia A. Matulas.
Nėra valios
Norint, kad įstatymo projektas būtų svarstomas Seime, reikėjo surinkti 36 parlamentarų parašus. A. Matulo nuostabai, tai pavyko padaryti per ganėtinai trumpą laiką. Tačiau už tai, kad būtų mažinamas Seimo narių skaičius, balsavo tik 15 parlamentarų.
Įdomu, jog idėją mažinti Seimo narių skaičių daugiausia palaikė tie, kurie Seime jau ne pirmą kadenciją. Labiausiai skeptiški mažinimo klausimu buvo naujokai bei mažiausiai įstatymo pataisų užregistravę politikai.
„Klausimas labai nekorektiškai buvo nustumtas į Seimo darbotvarkės galą, kai buvo likę gal apie pusšimtį Seimo narių. Tokie rezultatai manęs nenustebino – kurioje įstaigoje darbuotojai sutiktų, kad būtų mažinami etatai. Seimo nariai ne išimtis – balsuoja už tai, kad turėtų per kitus rinkimus daugiau šansų patekti į Seimą. Ryžtis tokiems pokyčiams reikia daug valios, deja, daugelis tos valios dar neturi“, – apgailestavo A. Matulas.
Panevėžyje išrinktas Seimo narys Povilas Urbšys, taip pat vienas iš šio įstatymo pataisų iniciatorių, teigė, kad didelis Seimo narių skaičius leidžia pernelyg atsipalaiduoti ir ne visada vienodai produktyviai dirbti. Sunkiau išvengti ir „mechaninių balsuotojų“, t. y. kai politinės jėgos nurodo, kaip ir už ką turi balsuoti Seimo narys. Be to, patys rinkėjai ne kartą pasisakė, jog reikia mažinti Seimo narių. Tačiau mažinant parlamentarų skaičių reikia keisti ir pačią rinkimų sistemą.
„Mano manymu, Seimo nariai turėtų būti renkami tik vienmandatėse rinkimų apygardose – taip į parlamentą patektų aktyvesni ir labiau motyvuoti, suvokiantys savo atsakomybę prieš rinkėjus parlamentarai. Taip pat reikėtų svarstyti ir tokią galimybę, kad rinkėjai turėtų teisę atšaukti jų lūkesčių nepateisinusį Seimo narį, jeigu jis nevykdo savo rinkimų programos ar perbėga į kitą partiją ir išduoda politines vertybes. Bet kol partijos interesai bus aukščiau už žmonių, tol ką nors pakeisti bus neįmanoma. Rinkėjai taip pat turi suprasti, kad Seimas nėra išrinktųjų šventovė, todėl rinkti tik tuos parlamentarus, kurie jaučia įsipareigojimą žmonėms“, – mano P. Urbšys.
Pritrūko aiškumo
Panevėžiečių išrinktas parlamentaras Petras Narkevičius, taip pat pasisakantis už tai, jog reikia mažinti Seimo narių skaičių, teigia, kad tokia įstatymo pataisa turi logikos. Darbo vieta, jeigu ją parlamentaras tik šildo, neatneša jokios naudos ir daug kainuoja mokesčių mokėtojams. Jau geriau mažiau, bet produktyviai dirbančių politikų. Tačiau palaikymo Seime pataisa nesulaukė ne tik dėl politinės valios trūkumo, bet ir todėl, kad apie tai gana mažai buvo diskutuota. Į tas diskusijas turėtų įsitraukti ir politologai, mokslininkai, ir pati visuomenė.
„Priežasčių, kodėl reikėtų ar nereikėtų mažinti Seimo narių, galima prigalvoti pačių įvairiausių. Bet faktas tai, kad visiškai užtektų 121 Seimo nario, kurie ne šildytų kėdes, o iš tiesų dirbtų. Tik šiuo klausimu reikėtų platesnės diskusijos, į kurią reikia įtraukti ir visuomenę, galbūt net surengti tuo klausimu referendumą“, – svarsto P. Narkevičius.
Panevėžio rajone išrinktas Domas Petrulis už įstatymo pataisas, mažinančias Seimo narių skaičių, balsavo prieš. Jaunojo politiko teigimu, Seimo nariams buvo pateiktas tik faktas ir visiškai nebuvo diskutuota, kokios bus viso to pasekmės.
„Įstatymo pataisoms nepritariau, nes manau, kad tai iškreips visą politinę sistemą. Dabar ji subalansuota, o keičiant Seimo narių skaičių bus labai daug neaiškumų. Manau, šiuo klausimu reikia daugiau diskusijų ir aiškumo“, – sakė D. Petrulis.
Siekia įtikti rinkėjams
Politologas Algis Krupavičius atviras – bandymas mažinti parlamento narių skaičių yra ne kas kita kaip pigus populizmas. Bet kuris politologijos studentas gali pasakyti, kaip apskaičiuojamas parlamento narių skaičius vienoje ar kitoje šalyje. Tam yra naudojama tam tikra formulė – ištraukiama kubinė šaknis iš rinkėjų skaičiaus.
„Optimalus parlamento dydis yra apskaičiuojamas pagal kubinės šaknies formulę. Iš rinkėjų skaičiaus yra ištraukiama kubinė šaknis. Pagal šią formulę Lietuvoje turi būti 138–139 parlamento nariai. Per pastaruosius metus gerokai sumažėjo gyventojų, tad natūraliai turėtų mažėti ir rinkėjų skaičius, tačiau iš esmės rinkėjų liko tiek pat, kiek buvo ir prieš dvidešimt metų. Taip yra todėl, kad visuomenė sensta“, – aiškino politologas.
Jo teigimu, Seimo narių skaičiaus mažinimas nėra tas klausimas, kurį reikėtų svarstyti Seime. Tik politikai kone kasmet šį siūlymą kelia iš naujo, norėdami šiuo pigiu būdu įtikti savo rinkėjams. Kaip vienas iš argumentų mažinti Seimo narių skaičių pateikiami ekonominiai skaičiavimai, kiek būtų galima sutaupyti, tačiau šis sutaupymas – tik lašas jūroje.
„Taip siekiama dėl nepakankamo rinkėjų išmanymo pasididinti savo politines akcijas, todėl tai galima vadinti tik populizmu. Svarbiausias politines institucijas galime vertinti pagal jų kainą visuomenei. Pats brangiausias institutas – prezidentūra, toliau – Vyriausybė. Seimas yra pati pigiausia institucija. Tad ieškome, ko nepametę. Tokie politikai, keliantys Seimo narių mažinimo skaičiaus idėją, yra dienos žvaigždės. Siekiama visuomenėje sukelti tam tikrą bangą, tačiau žmonės rimtai jau nebereaguoja į tokius pasiūlymus“, – „Sekundei“ teigė A. Krupavičius.
Blogiau nebūtų
Rita Vaitkienė
Tikrai galėtų sumažėti, nes gyventojų juk mažėja. 121-o Seimo nario tikrai užtektų. Juk Seimo nariai turi ir net po kelis padėjėjus. Esu įsitikinusi, kad ir mažesnis skaičius parlamentarų dirbtų lygiai taip pat. Blogiau tikrai nebūtų. Nesu didelė specialistė, bet, kiek tenka matyti, posėdžių salės būna pustuštės. Labai gerai, kai jų sėdi apie penkiasdešimt procentų.
Valdininkų armija tik auga
Genovaitė Šukienė
Seniai reikėjo mažinti. Lietuvoje viskas daroma atvirkščiai – žmonių mažėja, o valdininkų ir politikų armija tik auga. Reikia mažinti biurokratizmą. Į ką čia panašu. Tegul mažiau kavutę darbo metu geria, ir darbo krūviu nereikės skųstis. Ko ten sėdi, jeigu nėra pajėgūs dirbti. Valdžios yra per daug ir ji neveiksni. Visi gyventojai apie tai jau seniai kalba. Bet gaila juk savų paleisti iš tokių šiltų vietų.
Imituoja darbą
Arminas Januška
Aš esu kategoriškai už tai, kad Seimo narių skaičius būtų mažinamas. Daugiausia palikti 101 parlamentarą. Mano akimis, dabar 14 Seime dirba, o 128 tik sėdi ir „ping pongą“ žaidžia. 25-erius metus pilsto iš tuščio į kiaurą – kas mėnesį po naują poįstatyminį aktą, nes priimdami įstatymus net nesigilina į jo esmę. Ir tik po to apsižiūri, kokią nesąmonę padarė.
Lina DRANSEIKAITĖ
