Balandžio 1-oji – ypatinga metų diena, kai visiems ir kiekvienam galima meluoti tiek, kiek leidžia išmonė ir fantazija.
Panevėžiečiai tikisi, kad naujoji miesto valdžia vis dėlto suteiks progą nemokamai išsiperti pirtyje.
Melų antys
Priekaištauti ir pykti tą dieną nevalia – sakoma, kad pavykusi balandžio 1-osios apgaulė gali net sėkmę atnešti, gerus metus užtikrinti. Išdaigų ir juoko diena nuo seno minima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Meluoja ir linksmai apgaudinėja tą dieną visi. Vieną kitą antį, be abejo, paleidžia ir žiniasklaida. „Sekundė“ – ne išimtis.
Kiekvienais metais balandžio 1-ąją dienraštis savo skaitytojams pateikia fantazijomis apipintų pasakojimų apie neva buvusius miesto politinio, ekonominio, socialinio, sportinio gyvenimo įvykius, pasakoja nebūtas istorijas, nutikimus.
Nemokamos pirties nebus
Vienas iš šiųmetės balandžio 1-osios „Sekundės“ melų – pranešimas apie Savivaldybės siūlymą šeštadienį prieš Velykas panevėžiečiams nemokamai nusimaudyti miesto pirtyje.
Redakcijos telefonas užkaito nuo ištroškusiųjų pirties malonumų skambučių. Jų sulaukta per šimtą.
Sužinoję, kad nemokami pirties malonumai tik balandžio 1-osios pokštas, žmonės dažniausiai tik linksmai pasijuokdavo, sakydami, kad kažką panašaus ir įtarę. Tačiau keletas panevėžiečių nebuvo patenkinti tokia apgaule. Jų manymu, neišpildytas nemokamos pirties pažadas per daug skaudus.
Rašydama apie galimybę nemokamai nusimaudyti pirtyje „Sekundė“ turėjo ir kitą tikslą. Manyta, jog galbūt naujoji miesto valdžia panevėžiečiams vis dėlto suteiks progą nemokamai išsiperti, pavyzdžiui, prieš Kalėdas.
Tačiau didžioji dauguma skaitytojų nesunkiai suprato, kad ribotą biudžetą turinti ir vos galus sudurianti Savivaldybė tokių dovanų visiems nedalija. Nemokami pirties talonai – tik sunkiai besiverčiantiems ir namuose galimybių nusimaudyti neturintiems Panevėžio gyventojams. Tokie talonai dalijami visus metus – nemokamai maudytis žmonės gali du kartus per mėnesį. Visiems kitiems už bilietą į pirtį ir prieš šventes, ir po jų reikia mokėti 4 eurus 34 centus, vaikams iki 12 metų bilietas už pusę kainos.
Valdžios olimpe – tik vieną dieną
Vakarykštis rašinys „Administracijos vadovas – verslininkas“ – taip pat balandžio 1-osios proga paleista antis. Iš tiesų naujosios valdžios kontūrai dar labai migloti, o administracijos direktoriaus vardas nėra žinomas.
„Ogmios grupės“ valdybos pirmininkas, verslininkas Arūnas Žemaitis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriumi sutiko būti tik balandžio 1-ąją. Kas užims šį postą, panevėžiečiai, be abejo, sužinos labai greitai.
Rašant apie dabartinės administracijos direktorės Kristinos Nakutytės gyvenimo permainas buvo pameluota apie politikės neva sulauktą itin malonų nedarbinį pasiūlymą, kurio ji ketina imtis.
Dar vieną balandžio 1-osios pokštą akyli panevėžiečiai galėjo pastebėti rašinyje „Lietkabelyje“ – smagūs permainų vėjai“. Iš tikrųjų žinių apie „Lietkabelio“ stratego Gintaro Kadžiulio sprendimą kitą sezoną apsivilkti komandos aprangą ir tapti žaidžiančiuoju treneriu kol kas tikrai nėra.
Balandžio 1-osios linksmybės
Paprotys balandžio 1-ąją pokštauti, apgaudinėti vieniems kitus ir meluoti paplitęs daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje tą dieną žmonės stengiasi vienas kitą suklaidinti, apgauti, pripasakoti nebūtų dalykų. Manyta, kad visuotinės linksmybės turėtų pagreitinti pavasario atėjimą.
Iki pat 20 amžiaus vidurio Lietuvoje buvo išlikęs paprotys balandžio pirmąją išjuokti tinginius, apsileidėlius. Balandžio pirmoji senovinėje Lietuvoje prasidėdavo Žemės garbinimu. Ši diena buvo ir naujų darbo metų pradžia.
Žinomas paprotys nuo balandžio 1-osios iki Sekminių nešiotis žalią lapą ar šakelę ir rodyti, paprašius „žalio“. Tikėta, kad balandžio pirmąją negalima niekam skolinti ugnies, degtukų, žarijų.
Viso pasaulio spaudoje balandžio 1-ąją pasirodydavo ir pasirodo įvairių šmaikščių rašinių. Viena iš geriausių Melagių dienos naujienų laikomas BBC televizijos reportažas apie neregėtą makaronų derlių Šveicarijoje 1957 metais.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
