Valstybė visiškai finansuoja storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos tyrimus 50–74 metų gyventojams. Tačiau ne visi medikai pacientus nukreipia išsitirti – jeigu žmonės neprašo slapto kraujavimo iš žarnyno nustatyto testų, tai jų ir negauna.
R. Samuolis pažymėjo, jog kai kurie šeimos gydytojai klaidina pacientus, siųsdami juos testo atlikti į laboratorijas, arba įduoda testą nepamokę, kaip jį namuose atlikti. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Liepia pirktis patiems
Kai kurios gydymo įstaigos liepia testus pirkti patiems, neduoda reikiamo kiekio žarnyną valančių vaistų. Dėl to kolonoskopijas (žarnyno tyrimą) atliekantys specialistai negali atlikti tyrimo ar jų rezultatai būna nepatikimi ir tyrimą reikia kartoti.
Švaistomi ne tik mokesčių mokėtojų pinigai, bet ir gydytojų specialistų bei pacientų laikas, pastarieji patiria daugiau diskomforto ir nerimo. Tik pusė gyventojų, kurių testas buvo teigiamas ir juos reikėjo nuodugniau ištirti dėl vėžio, buvo ištirti.
Tokius šokiruojamus faktus atskleidė Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) atliktas patikrinimas, kaip jos aptarnaujamų Panevėžio ir Utenos apskričių sveikatos priežiūros įstaigos vykdo profilaktinę storosios žarnos vėžio programą.
„Šioje programoje dalyvaujantys gyventojai už nieką neturi mokėti, jie viską turi gauti nemokamai, bet, kaip parodė kontrolė, ne visais atvejais taip yra. Vienai Utenos apskrities gydymo įstaigai skirta piniginė bauda, kai kurios turės atlyginti biudžetui padarytą žalą. Ir toliau taikysime administracines priemones, jei gydymo įstaigos neturės testų, neduos pacientams tinkamo kiekio medikamentų“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio TLK vadovas Jonas Narbutas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas ir vyriausiasis Panevėžio krašto chirurgas Remigijus Samuolis pažymėjo, kad šeimos gydytojai klaidina pacientus, siųsdami juos testo atlikti į laboratorijas arba įduoda testą, nepaaiškinę, kaip jį namuose atlikti. Kai kurie gydytojai išrašo netinkamą siuntimą kolonoskopijai – nusiunčia žmogų ne ten, kur reikia.
Prisipirkti daug testų neapsimoka
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa pradėta vykdyti nuo 2013 metų liepos mėnesio. Nemokamai išsitirti norintys gyventojai pirmiausia kreipiasi į savo šeimos gydytojus. Šie jiems privalo pasiūlyti atlikti imunocheminį slapto kraujavimo iš žarnyno testą. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, laikoma, kad žmogus sveikas.
Pakartotinis testas rekomenduojamas po dvejų metų. Jei testo rezultatas teigiamas, šeimos gydytojas turi išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą kolonoskopijai atlikti.
Tokie tyrimai atliekami Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Be R. Samuolio, kolonoskopijas atlieka dar 4 jo kolegos. Per šį tyrimą yra apžiūrima visa storoji žarna.
Esant įtarimui dėl vėžio, gydytojai atlikdami kolonoskopiją paima audinio gabalėlį ištirti. Jeigu pasitvirtina storosios žarnos vėžio diagnozė, ligonis nedelsiant pradedamas gydyti. Taip turėtų būti, tačiau kolonoskopijas atliekančių gydytojų patirtis bei Panevėžio TLK atliktas patikrinimas parodė, kad praktiškai toli gražu taip nėra.
„Pas mane pakliūna pacientų, kuriems diagnozuojamas toli pažengęs storosios žarnos vėžys. Kai paklausi žmogaus, kur jis buvo anksčiau, šis tik trūkteli pečiais – šeimos gydytojas jam nė neužsiminė apie galimybę nemokamai atlikti testą, kolonoskopiją, nors pagal amžių jis turi teisę dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje“, – kalbėjo R. Samuolis.
Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Regina Venckienė patvirtino, kad iš tiesų pasitaiko atvejų, kai šeimos gydytojai nieko nežino apie nemokamus testus. Kontrolieriams kai kurie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovai teisinosi, jog jiems neapsimoka prisipirkti daug testų, nes esą nežinia, kiek pacientų panorės išsitirti. Medikų teigimu, esant teigiamam testo rezultatui neretas pacientas atsisako atlikti kolonoskopijos tyrimą, todėl išsamesnių vėžio tyrimų rodiklis toks prastas.
J. Narbuto teigimu, įstaigų vidaus problemos neatleidžia jų nuo pareigos pacientams nemokamai suteikti privalomas paslaugas.
„Gali būti, kad įstaigoms, prie kurių prisirašę nedaug 50–74 metų gyventojų, nesinori nusipirkti didesnį kiekį testų, vaistų, bet jos privalo jų turėti“, – kalbėjo direktorius.
Pasak jo, yra ir gerai šią programą vykdančių sveikatos priežiūros įstaigų. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto poliklinika, Kniaudiškių šeimos klinika. Panevėžio poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė sakė, kad tyrimų sąnaudas visiškai padengia ligonių kasa, tačiau poliklinikai nėra apmokama už testus, jeigu juos pasiėmę pacientai nepasidaro tyrimo ar su juo nebegrįžta pas šeimos gydytoją.
Namuose atliktų testų rezultatai patikimesni
R. Samuolio teigimu, negerai, kad šeimos gydytojai pirminį testą atlikti žmogų siunčia į laboratoriją, užuot paaiškinę, kaip jį atlikti namuose. Pasak jo, laboratorijoje atlikto testo patikimumas mažesnis, nes nėra sąlygų paimti mėginį iš 5 skirtingų išmatų vietų.
Kraujas išmatose yra storosios žarnos vėžio simptomas, tačiau ne visais atvejais jis signalizuoja apie onkologinę ligą. Pasak R. Samuolio, jo gali būti dėl hemorojaus, tiesiosios žarnos įbrėžimų ir kitų priežasčių.
Laboratorijoje atliktų testų rezultatai dažniau būna teigiami dėl to, kad juos atliekant buvo nesilaikoma nustatytos mėginių paėmimo technologijos.
Žmonės be reikalo siunčiami atlikti kolonoskopijos. Tyrimas ne iš maloniųjų, be to, į balą išmetami valstybės pinigai. Šiuos tyrimus atliekantys specialistai pastebėjo, jog kai kurie pacientai ateina nevisiškai išvalytu žarnynu.
Kai pradedama aiškintis priežastis paaiškėja, jog šeimos gydytojai jiems neskyrė reikiamo kiekio žarnyną valančių vaistų. Jie dozuojami pagal svorį. 100 kilogramų sveriančiam žmogui reikia daugiau vaistų nei sveriančiam 50–60 kilogramų.
Beje, šių vaistų yra kelių rūšių, tačiau R. Samuolis šeimos gydytojams siūlo skirti Europos gastroenterologų ir endoskopuotojų rekomenduojamą medikamentą.
„Jei paciento žarnynas nėra gerai išvalytas, mažėja tyrimo rezultatų patikimumas, o kartais tyrimą tenka atidėti“, – tvirtino gydytojas.
Medikai taip pat uždelsia
- Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, šalyje kasmet nustatoma daugiau kaip 1600 storosios žarnos vėžio atvejų. Ši liga tarp kitų onkologinių ligų užima trečią vietą, o pagal mirštamumą yra antroje vietoje.
- Lietuvoje gyventojų, sergančių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje.
- Storosios žarnos vėžio gydymo sėkmė priklauso nuo jo stadijos. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvųjų stadijų, didžioji dalis pacientų visiškai pasveiksta.
- R. Samuolio teigimu, per pirmus programos vykdymo metus, nuo 2013 m. rugpjūčio 4 dienos iki 2014 m. rugpjūčio 4, buvo atliktos 548 kolonoskopijos, 299 biopsijos.
- Kiek daugiau kaip pusei visų pacientų aptikta polipų, 11,5 proc. – kitos patologijos, vėžys diagnozuotas 4,2 proc. Trečdalis pacientų buvo visiškai sveiki.
- Jeigu atlikus kolonoskopiją nerandama jokios patologijos, pakartotinis tyrimas tikslingas tik po 10 metų.
- Kai žarnyne randama polipų, jie operuojami. Pasak R. Samuolio, polipai suvėžėja per 5–10 metų, dar reikia kelerių metų, kad vėžys pažengtų. Taigi reguliariai tikrinantis, jį galima diagnozuoti ankstyvos stadijos.
- Nors medikai puikiai tai žino, tačiau ne visuomet ir jie rūpinasi savo sveikata. Vyriausiasis chirurgas sako, jog per pastaruosius porą metų, kai ligoninėje vykdoma minėta programa, 3 jo kolegoms nustatytas išplitęs storosios žarnos vėžys.
Inga SMALSKIENĖ
