Dar praėjusių metų pabaigoje Seimo koridoriuose pradėta kalbėti, kad motinystės ir tėvystės pašalpas reikia grąžinti į prieš krizę buvusį lygį. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad ruošiama ir ne tokia maloni žinia – siūloma antraisiais vaiko auginimo metais dirbantiems tėvams nemokėti jokių išmokų.
Per pavasario sesiją Seime bus svarstoma, ar didinti motinystės ir tėvystės išmokas, ar jų visai nemokėti dirbantiems ir vaikus iki dvejų metų auginantiems tėvams.
Atims iš dirbančių tėvų
Šis įstatymo projektas sukėlė diskusijų audrą. Daugelis tėvų piktinasi, kad kas kelerius metus keičiama motinystės ir tėvystės pašalpų mokėjimo tvarka jaunas šeimas verčia eksperimentiniais triušiais.
Pagal šiuo metu galiojantį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo įstatymą pašalpą gali gauti vienas iš tėvų: jeigu apsisprendžiama vaiką auginti vienerius metus, pašalpos gavėjui mokamas visas darbo užmokestis, jeigu dvejus – pirmaisiais metais 70 proc., o antraisiais – 40 proc. Apsisprendus pašalpą gauti dvejus metus, mama ar tėtis gali antruosius metus dirbti ir gauti išmoką iš „Sodros“. Tačiau Socialinės apsaugos ministerijos parengtame projekte siūloma dirbantiems tėvams nebemokėti pašalpos.
Vienas iš šio projekto rengėjų ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad reikėtų žiūrėti į visą siūlymų paketą, o ne į atskirus sprendimus. Socialinis draudimas sukurtas tam, kad būtų galima kompensuoti tam tikrais atvejais – ligos, netekus darbo ar susilaukus kūdikio – prarastą atlyginimą. Tiesa, yra ir tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, dirbantys pensininkai gauna ir algą, ir pensiją. Ši išimtis taikoma tik todėl, kad pensinio amžiaus sulaukę asmenys per visą savo gyvenimą jau užsidirbo pensiją. O jauni tėvai pašalpas gauna avansu.
„Čia panašiai kaip ir su draudimu – draudimas nuostolius padengia tik tuomet, kai sudega namai, pavagiamas automobilis ar suniokojamas turtas. Tad ir mokėti motinystės išmokas, kai mama dirba – niekuo nepagrįstas ir neracionalus sprendimas. Pritariu, kad reikia remti šeimas, tačiau turi būti kita paramos sistema ir instrumentai“, – pabrėžė R. Lazutka.
Jo teigimu, nė vienoje pasaulio šalyje vaikus auginantys tėvai neturi tokių ilgų motinystės ar tėvystės atostogų. „Sodros“ biudžetas yra deficitinis, nes nesurenkama pakankamai įmokų. Vienintelė alternatyva, norint išlaikyti esamą motinystės ar tėvystės išmokų sistemą, – didinti įmokas „Sodrai“, tačiau vargu ar tokiam sprendimui būtų pritarta.
„Šiuo metu tokia situacija, kad skyles „Sodroje“ reikia kamšyti iš skolintų pinigų ir valstybės biudžeto. Išmokos tėvams mokamos skolon, ir tą problemą reikia spręsti. Ir kol išmokos iš „Sodros“ bus pakankamos, tol nebus kuriama pagalbos šeimai sistema. Aišku, galima diskutuoti, ką pirmiau reikia padaryti – apkarpyti išmokas ir kurti kitus socialinius įrankius, ar tik sukūrus pagalbos sistemą imtis karpymo. Bet ši diskusija – tarsi ginčas, kas pirmiau atsirado: kiaušinis ar višta. Manau, kad tokiais apkarpymais besipiktinantys žmonės pradės spausti valdžią ir reikalauti, kad plėstų darželių tinklą, atkurtų vaiko pinigus ir kita“, – kalbėjo ekonomistas.
Atiduos bedarbiams
Kai kurie ekspertai teigia, kad antraisiais metais iš dirbančių tėvų atėmus pašalpas atsiras daugiau nelegaliai dirbančių žmonių. Tačiau, R. Lazutkos teigimu, šešėlį galima įžvelgti visur. Norint jo išvengti, reikėtų visai atsisakyti mokesčių.
Ekonomistas R. Lazutka įsitikinęs, kad mokėti pašalpas dirbantiems tėvams – neracionalu, nes „Sodros“ biudžetas skylėtas.
„Aš neturiu mažų vaikų, bet galiu sakyti, kad ir aš esu verčiamas lįsti į šešėlį: jeigu nereikėtų mokėti mokesčių, gaučiau gerokai didesnį atlyginimą į rankas. Galima viską suversti šešėliui ir tuo visus gąsdinti. Juk ir pirmaisiais vaiko auginimo metais tėvai gali nelegaliai dirbti. O kiek tokių atvejų, kai darbdaviai siūlo darbuotojams imti nemokamų atostogų, o jie pasiima nedarbingumo pažymėjimą ir darbuojasi nelegaliai. Su tokiomis šešėlinėmis veiklomis reikia kovoti, tačiau negalime pagal tokius piktnaudžiautojus kurti socialinio draudimo sistemos“, – kalbėjo vienas iš projekto rengėjų.
Dar viena priežastis, kodėl reikėtų atsisakyti pašalpų dirbantiems tėvams – itin mažos bedarbių pašalpos. Iš sutaupytų lėšų būtų galima mokėti ilgiau ir didesnes pašalpas netekusiesiems darbo. Ekonomisto teigimu, dabar mamos dažnai vaizduojamos kaip skriaudžiamos, nors jos gimdo vaikus ir kelia demografinę šalies padėtį, o bedarbiams klijuojama veltėdžių ir tinginių etiketė, nors toli gražu taip nėra. Gali būti taip, kad bedarbio vietoje atsidurs ir ta pati mama, namuose dvejus metus auginusi vaiką, tačiau dėl etatų mažinimo netekusi darbo, nes nespėjo tobulėti, palyginti su tais, kurie dirbo.
„Statistiškai net 30 procentų vaiką namuose auginančių mamų negauna jokių išmokų, nes neturi reikiamo darbo stažo. Tiek vaikus auginančios mamos, tiek ir bedarbiai yra lygiai tokie patys žmonės. Juk ir ta pati mama po dvejų metų lieka socialiai neapsaugota ir iš darbo biržos gautų labai mažas išmokas. Reikia šiek tiek subalansuoti šiuos dalykus. Neginčytinas dalykas, kad būtina padėti jaunoms šeimoms, tačiau socialinės išmokos tam blogas instrumentas“, – tvirtino R. Lazutka.
Reikia žiūrėti į ateitį
Jeigu bus priimtas siūlymas dirbantiems tėvams mažinti išmokas, tada gali dar labiau pablogėti demografinė Lietuvos padėtis. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis su kitais parlamentarais dar praėjusių metų pabaigoje užregistravo pataisą, siūlančią atkurti motinystės ir tėvystės išmokas į buvusias prieš krizę: pirmaisiais vaiko auginimo metais mokėti 100 proc., o antraisiais – 85 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. R. Žemaitaičio teigimu, tai turėtų paskatinti gimstamumą. Kita vertus, pati valstybė turi žiūrėti į ateitį, ar dar po kelių dešimtmečių bus kam mokėti pensijas. Daugelis jaunų žmonių renkasi emigraciją, nes Lietuvoje nesudarytos sąlygos auginti vaikus. Atlikti skaičiavimai, kad vienas euras, investuotas į gimstamumo skatinimą, po 5–6 metų per vartojimą grįžtų į biudžetą 15 eurų.
„Pati valstybė negalvoja apie perspektyvą, todėl eina ne tuo keliu. Jaunos ir tvarkingos poros planuoja šeimą, todėl gimus vaikui turi gauti tokias pajamas, kokias gaudavo iki jo. Antra, jaunų žmonių Lietuvoje mažai, tad valstybė turi dėti visas pastangas, kad jų liktų kuo daugiau. Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad Lietuvos žmonių, kaip tautos, greitai gali nebelikti. O jeigu bus vaikų, ir valstybė augs bei klestės“, – teigė R. Žemaitaitis.
Jo manymu, didžiausia Lietuvos valstybės yda ta, kad nuolat kaitaliojami įstatymai ir mokesčių bazė. Kaip verslininkams yra labai svarbu nusimatyti, ar per kelerius metus nesikeis pridėtinės vertės, pelno, akcizo ir kiti mokesčiai, taip planuojantiesiems šeimą svarbu žinoti, kokias socialines garantijas jie gaus gimus vaikui. O Lietuvoje motinystės ir tėvystės įstatymas ir išmokos gimus vaikui keičiasi kas keleri metai.
„Valstybė turi dirbti sistemingai, bet dabar šito nėra, tad natūralu, kad žmonės nežino, ko griebtis: ar šeimos planavimą atidėti geresniems laikams, ar gali turėti vieną, ar du vaikus. Apie savo šeimos ateitį galvojantys žmonės įvertina visas galimybes, tad ir valstybė turi sudaryti sąlygas auginti vaikus normalioms šeimoms, o ne asocialioms, kurios gimdo tik dėl pašalpų“, – sakė R. Žemaitaitis.
Taupyti vaikų sąskaita negalima
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas „Sekundei“ teigė, kad įstatymų dažnas keitimas valstybėje sukuria tam tikrą nestabilumą, įtampą ir jausmą, kad Lietuvoje auginti vaikus nesaugu. Visa tai neskatina gimstamumo ir nesudaro sąlygų turėti gausesnių šeimų.
„Kai vaikai planuojami galvojant tik apie pinigus, nėra gerai. Vaikai turi būti planuojami iš meilės. Tačiau kai 2008 m. buvo padidintos motinystės ir tėvystės išmokos, turėjome tam tikrą demografinį sprogimą. Tai gana dviprasmiška situacija, todėl, mano manymu, būtų geriausia kalbėti ne apie išmokos dydį, o apie tam tikras mokestines lengvatas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, šeimos pajamų“, – mano A. Murauskas.
Valstybė išmokas tėvams skiria geriausiu atveju tik iki vaikui sukanka dveji metai, tačiau jų auginimo sąnaudos nemažėja, tad reikia rasti priemonių, kaip ir toliau padėti auginti vaikus. Kita vertus, pašalpų mažinimas antraisiais metais provokuoja mamą greičiau grįžti į darbo rinką. Tačiau pirmi treji vaiko metai yra tas laikotarpis, kai vaikui mamos labiausiai reikia. Tyrimais įrodyta, kad kuo ilgiau vaikas bus su mama, tuo geresnė bus jo psichinė ir fizinė sveikata. Deja, ne visos šeimos sau gali leisti tokį malonumą mamai nedirbti antraisiais metais ir gauti tik 40 proc. savo buvusių pajamų. Natūralu, kad iš tokios kuklios sumos sunku pragyventi vienam žmogui, o išlaidų gimus vaikui padaugėja. O vaiką auginanti vieniša mama priversta dar ypatingos priežiūros reikalaujantį kūdikį palikti seneliams ar kitiems žmonėms.
„Turime orientuotis į tai, kad mama kuo ilgiau liktų su vaiku ir neskubėtų grįžti į darbo rinką. Vėliau valstybei mažiau reikės rūpintis, nes užaugęs toks vaikas bus brandesnis, stabilesnis, psichiškai ir fiziškai sveikesnis. Manau, kad taupymas nuo pat vaiko gimimo pradžios yra net nusikalstamas. Blogiausia, kad galvojama apie šią dieną ir visiškai nemąstoma apie visos valstybės rytojų. Turime galvoti, kaip padėti jaunoms šeimoms, o ne iš jų atimti“, – sakė A. Murauskas.
Faktai
- Nuo 2009 metų gimstamumas Lietuvoje mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais šalyje gimė 31 547 vaikai, 2011 – 28 924. 2012-aisiais gimstamumas smuko iki 28 486 kūdikių, o 2013 metais Lietuvoje gimė 27 297 kūdikiai.
- „Sodros“ duomenimis, 2014 m. motinystės (tėvystės) pašalpos buvo mokamos 36,2 tūkst. asmenų. Iš jų 29,9 tūkst. buvo moterys, o 6,3 tūkst. – vyrai.
- Vidutinis vieno mėnesio pašalpos dydis buvo beveik 345 Eur.
- 93 proc. pašalpų skiriamos dvejiems metams (70+40 proc.), 7 proc. – vieneriems metams (100 proc.).
- 2009 m., kai pirmais metais buvo mokama 100 proc., o antrais 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio, išlaidos motinystės (tėvystės) pašalpoms buvo 340 mln. Eur, o 2014 m. – 148 mln. Eur.
Lina DRANSEIKAITĖ
