Mokytojai grumiasi dėl didesnių algų ir didesnio švietimo sistemos finansavimo, o dėl mažėjančio gimstamumo ir emigracijos tuštėja kaimo mokyklų klasės.
„Sekundės“ archyvo nuotr.
Mažesnes prijungs prie didesnių
Mokesčių mokėtojams mažoje Panevėžio rajono mokykloje vieno vaiko išlaikymas per metus kainuoja 10 tūkst. litų daugiau nei didesnėje mokykloje.
Mažėjant moksleivių Panevėžio rajone nuo kitų mokslo metų nebeliks dviejų pagrindinių Katinų ir Kurganavos mokyklų, tačiau vaikai liks ten pat mokytis.
Šių mažų mokyklų, nors jose vieno vaiko išlaikymas, palyginti su didesnėmis mokyklomis, per metus kainuoja kelis kartus daugiau, rajono Savivaldybė neuždarys, o mėgins sutaupyti mažindama administracijos etatus.
Tai bus daroma Katinų pagrindinę mokyklą prijungiant prie Velžio gimnazijos, o Kurganavos – prie Miežiškių pagrindinės mokyklos. Po reorganizacijos Velžio gimnazija turės skyrių Katinuose, o Miežiškių – Kurganavoje.
Katinų ir Kurganavos mokyklų direktoriai veikiausiai taps skyrių vadovais, atleidimo lapelius gaus buhalteriai, ūkvedžiai, sekretorės, virėjai.
Lėšų vis tiek trūks
Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, 2015–2016 metais Katinų pagrindinę mokyklą lankys 26 vaikai, dabar mokosi per 30. Mokykloje planuojama sukomplektuoti 3 jungtines klases ir priešmokyklinio ugdymo grupę.
Šiais mokslo metais vieno mokinio išlaikymas šioje mokykloje kainuoja 4,9 tūkst. eurų, arba 17 tūkst. litų. O Velžio gimnazijoje vieno vaiko išlaikymas atsieina apie 2 tūkst. eurų, arba 6 tūkst. 803 Lt.
Dabar Katinų pagrindinėje mokykloje yra 10,25 etato, po reorganizacijos 2,5 etato sumažėtų.
Skaičiuojama, kad per metus bus sutaupyta 23 tūkst. 187 eurai. Tiesa, išeitinėms išmokoms, jei atleidžiamiems darbuotojams nebus pasiūlyta kito darbo arba jie nesutiks jo dirbti, reikės 6,8 tūkst. eurų.
Tačiau ir prijungus Katinų pagrindinę mokyklą prie Velžio gimnazijos, kitais mokslo metais vis tiek trūks apie 28 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų.
Miežiškių pagrindinės mokyklos Kurganavos skyriuje nuo rugsėjo 1 dienos mokysis apie 40 vaikų, iš jų 15 – jungtinėje grupėje. Dabar Kurganavoje mokosi 50 vaikų.
Šiais mokslo metais vieno vaiko išlaikymas kainuoja beveik 4,7 tūkst. eurų (per 16 tūkst. Lt), 87 mokinius turinčioje Miežiškių pagrindinėje mokykloje – 3 tūkst. 85 eurus (10 tūkst. 653 Lt).
Po reorganizacijos Kurganavos skyriuje taip pat sumažėtų 2,5 etato. Skaičiuojama, kad per metus būtų sutaupyti 28 tūkst. 194 eurai, išeitinėms kompensacijoms gali prireikti beveik 13 tūkst. eurų.
Gaus kitos mokyklos atestatus
Mokyklų tinklo pertvarka palies ir Naujamiesčio vidurinę mokyklą. Kaip žinoma, nuo kitų mokslo metų šalyje nebeturi likti vidurinių mokyklų. Naujamiesčio vidurinė mokykla negali gauti gimnazijos statuso, nes neturi reikalingo vyresniųjų klasių moksleivių skaičiaus. Pagal normatyvus, vyresnėse klasėse turi mokytis ne mažiau kaip 15 vaikų.
Todėl nuo kitų mokslo metų mokykla taps pagrindine. Tačiau 11–12 klasių moksleiviai, nesvarbu, kiek jų ateis rugsėjo 1-ąją, galės ir toliau mokytis Naujamiestyje.
Rajono Savivaldybė sumąstė, kaip nenusižengti įstatymams ir nepapiktinti gyventojų, – Smilgių gimnazijoje ketinama įkurti Naujamiesčio vidurinio ugdymo skyrių. Naujamiesčio ir aplinkinių kaimų ikimokyklinukai taip liks lavintis arčiau savo gyvenamosios vietos. Prie Smilgių gimnazijos taip pat bus įkurtas Naujamiesčio ikimokyklinio ugdymo skyrius.
Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Skaidrutė Kriukienė sako, kad šiuo atveju ekonomijos nebus, tačiau vaikai turės galimybę mokytis arčiau namų.
„Svarbu, kad Smilgių ir Naujamiesčio pedagogai gerai koordinuotų savo darbą. Gali būti, jog prireiks koordinatorių, padėsiančių gimnazijai ir jos vidurinio ugdymo skyriui bendradarbiauti“, – „Sekundei“ teigė specialistė.
Naujamiesčio abiturientai gaus Smilgių gimnazijos atestatus.
Opozicija neprieštarauja
Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius tvirtina, jog rengiant mokyklų tinklo pertvarką buvo tartasi su gyventojais. Numatyti sprendimai dėl minėtų mokyklų esą yra diskusijos rezultatas.
Pasak jo, mažose mokyklose ir po reorganizacijos vaikų išlaikymo sąnaudos bus gerokai didesnės, tačiau bent jau artimiausiu metu rajone uždarinėti mokyklų neketinama.
Rajono Tarybos opozicijoje dirbantis Jonas Katinas, anksčiau ne kartą kritikavęs valdančiuosius dėl, jo nuomone, kai kuriais atvejais neracionalių sprendimų pertvarkant mokyklų tinklą, šį kartą priekaištų neturi.
Pasak jo, Savivaldybė privalo vykdyti įstatymus, tad minėti pokyčiai neišvengiami.
Kitoje kadencijoje dirbsiantis politikas mano, jog rajonui reikėtų susirūpinti stiprinti priemiestines mokyklas, kuriose vaikų pastaraisiais metais daugėja.
„Tegul neįsižeidžia šių mokyklų pedagogai, bet jiems dar yra kur pasitempti. Priemiesčio mokyklos gali ne tik išlaikyti esamus mokinius, bet ir pritraukti vaikų iš miesto“, – kalbėjo jis.
J. Katino nuomone, daug kas priklauso nuo mokyklos vadovų gebėjimo susikurti patrauklų įvaizdį, pasireklamuoti.
„Jeigu dabar kai kurių rajone gyvenančių ir dirbančių mokytojų vaikai lanko miesto mokyklas, tai iš karto siunčiamas atitinkamas signalas kaimo žmonėms. Suprantama, jog ir jie savo vaikų nenorės leisti į mokyklą, jei mokytojo vaikas važinėja į miestą“, – kalbėjo Tarybos narys.
Inga SMALSKIENĖ
