Būsimieji socialiniai darbuotojai pakartojo prieš gerą dešimtmetį kolegų atliktą eksperimentą – bandė išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie jų pasirinktą profesiją.
Būsimieji socialiniai darbuotojai Laisvės aikštėje praeiviams pasakojo apie savo profesiją ir domėjosi, ką žmonės apie ją žino.
Nuomonė apie profesiją
Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinio darbo fakulteto Socialinio darbo studijų programos komiteto pirmininkė Stanislava Stanevičiūtė sako, kad abiejų apklausų rezultatai skiriasi.
Dar jauna, tik atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje atsiradusi socialinio darbuotojo profesija daug kam nesuprantama iki šiol, o prieš dešimtmetį visai nebuvo žinoma.
„Socialiniai darbuotojai – dirbantys „Sodroje“ žmonės“, – tuomet sakė pašnekovai. Kiti manė, kad tai – pašalpas mokantieji, o kai kam atrodė, kad socialinių darbuotojų darbas – plauti langus.
Per šiųmetę akciją studentai taip pat domėjosi gyventojų nuomone apie socialinį darbą, klausė, ką, jų manymu, socialiniai darbuotojai veikia, koks jų paslaugų prieinamumas. Pasak akcijos dalyvių, dauguma sutiktų panevėžiečių žino, kas yra socialinis darbas, supranta jo svarbą.
„Socialinis darbas – nemokama pagalba“, „Socialinis darbuotojas pagelbėja ligoniams ir vienišiems žmonėms“, „Socialinis darbuotojas rūpinasi vaikais, padeda psichikos sutrikimų turintiesiems“, – taip į klausimus atsakė praeiviai.
Tačiau buvo ir tokių, kurie negalėjo pasakyti, ką iš tikrųjų veikia socialinis darbuotojas, tokia profesija kai kam dar nežinoma ir nesuprantama.
Išgirsti kiekvieną
Gausiausias miesto socialinių darbuotojų gretas vienijančio Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinio darbo vadybininkė Danguolė Sabulienė sako, kad Jungtinių Tautų iniciatyva pasaulyje švenčiama Socialinio darbo diena siekiama atkreipti dėmesį į prigimtinio orumo neatitinkančias žmonių būties sąlygas ir galimybėmis tokias sąlygas keisti.
„Kitas šios profesijos minėjimo tikslas – pagerbti profesionalus, ieškančius galimybių padėti skurstantiesiems, patiriantiesiems smurtą, grįžusiesiems iš įkalinimo įstaigų ir kitiems“, – teigė D. Sabulienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad net valdžios atstovai ne visada žino, ką iš tikrųjų veikia socialiniai darbuotojai, kokius mokslus jie turi baigti, kad gebėtų kompetentingai padėti žmonėms.
„Dažnam atrodo, kad socialinio darbuotojo darbas yra paprastas ir lengvas. Jeigu jis toks būtų, darbuotojai turbūt neturėtų teisės į ilgesnes kasmetes atostogas, nes tokios priklauso tiems, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika“, – paaiškino vadybininkė.
Pavojus kasdien
Socialinių paslaugų centre dirba daugiau kaip šimtas socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų. Pasak D. Sabulienės, jie žino, kad ne visada bus suprasti, įvertinti, ne visada bus pasiektas rezultatas ir jų globojami gyvenimo šalikelėje atsidūrę žmonės sugebės pakilti.
Socialinio darbuotojo darbe situacijų gali būti pačių įvairiausių. Ypač sudėtinga savarankiško darbo pradžioje. Patekę į globos įstaigą, kurioje daug neįgalių, silpnų žmonių, studentai kartais nežino, kaip su jais bendrauti, ko klausti, kaip kalbinti, kad jie neįsižeistų.
Nelengva būna ir nuėjus į socialinės rizikos šeimas, pamačius, kokiomis sąlygomis auga vaikai, kokie agresyvūs ir pikti būna jų tėvai.
„Kol problemų nėra, tol socialinio darbuotojo pagalbos nereikia, tačiau kas gali būti garantuotas, kad jos taip ir neprireiks“, –teigia D. Sabulienė
Socialiniai darbuotojai nusipelno ypatingo dėmesio, nes šių žmonių darbas iš tikrųjų prasmingas, reikalaujantis pasiaukojimo, kantrybės, geranoriškumo, atjautos. Tačiau neretai jis nepastebimas ir deramai neįvertinamas.
Stažuotėje Anglijoje buvusi D. Sabulienė sako, kad valstybei reikia smarkiai tobulinti požiūrį į socialinį darbą, priimti atitinkamus sprendimus. Socialinis darbas kai kuriose Europos šalyse, palyginti su Lietuvoje atliekamu, skiriasi kaip diena ir naktis.
Specialistų reikės daugiau
Šiemet Panevėžio kolegija išleidžia trisdešimt šešis jaunus specialistus. Kaip teigia S. Stanevičiūtė, socialinio darbuotojo profesija vis dar populiari, nors susidomėjimas ja šiek tiek sumažėjęs. Studijas baigusieji darbo susirasti gali, nors ne visiems tai pavyksta iš karto, tačiau norintieji visada įsidarbina.
Socialiniai darbuotojai įsidarbina globos namuose, nevyriausybinėse organizacijose, įvairiuose centruose, įstaigose. Socialinis darbas ypač svarbus tampa pasunkėjus ekonominėms, socialinėms sąlygoms.
S. Stanevičiūtė mano, kad ateityje tokių specialistų reikės daugiau, – visuomenė sensta, ligos jaunėja, nesibaigia emigracijos ir kitų reiškinių sukeliamos problemos.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
