Neragavusiesiems kalinio duonos nelengva suprasti, koks gyvenimas verda už grotų. Apie Lietuvos įkalinimo įstaigų kasdienybę parašo laikraščiai, papasakoja televizijos laidos, o kai kam ir ten pabuvę artimieji, – užsienio šalių nuteistųjų gyvenimas daug sunkiau įsivaizduojamas.
Rumunijos įkalinimo įstaigoje nuteistosios vaidina kartu su socialinėmis darbuotojomis.
Skirtinga patirtis
Kokie vėjai pučia kitų šalių įkalinimo įstaigose, domisi ir gali papasakoti projekto „Specialistų, dirbančių nuteistųjų profesinio mokymo srityje, kvalifikacijos tobulinimas“ dalyviai.
Projektą įgyvendinančių keturių Panevėžio įstaigų – Profesinio rengimo centro, Darbo rinkos mokymo centro, Pataisos namų bei juose esančios Suaugusiųjų mokyklos atstovai apsilankė ir susipažino su Rumunijos bei Vokietijos įkalinimo įstaigomis, o artimiausiu metu laukia kelionė į Italiją.
Suaugusiųjų mokyklos vadovė Genovaitė Kulvinskaitė mano, jog šios išvykos padės išsiaiškinti, kokiais metodais užtikrinamas švietimo prieinamumas užsienio šalių įkalinimo įstaigose, leis susipažinti su mokymų pasiūlos įvairove, padės įvertinti užsienio šalių patirtį mokant nuteistuosius ir ieškoti galimybių šią patirtį pritaikyti Lietuvos bausmių vykdymo sistemai.
Renka kreditus
Pasibaigus projektui ketinama kreiptis į Kalėjimų departamentą ir pasiūlyti Lietuvos įkalinimo įstaigose įdiegti keletą naujovių. Viena iš jų – Rumunijoje, Arado mieste nusižiūrėta nuteistųjų skatinimo mokytis sistema.
„Atkreipėme dėmesį, kad ten nuteistieji gali būti skatinami kreditais. Surinkus atitinkamai kreditų, galimos lengvatos, gali net sutrumpėti bausmės laikas. Tiesa, ne itin daug, savaite ar mėnesiu, bet ir tas laikas nelaisvėje svarbus“, – pasakojo mokyklos vadovė.
Patekę į Arado įkalinimo įstaigą nuteistieji supažindinami su galima veikla – pamokomis, kursais, užsiėmimais ir panašiai. Kiekvienai veiklai skirtas tam tikras kreditų skaičius, tačiau kreditų pelnyti galima tik iš tikrųjų dalyvaujant mokymuose. Pavyzdžiui, nesimokę, antriems metams palikti suaugusiųjų mokyklos mokiniai numatyto kreditų skaičiaus negaus.
Aktyviai įsitraukusieji į veiklą turi dvejopos naudos – ir naujo, naudingo išmoksta, ir bausmės laiką sutrumpina.
Pasak G. Kulvinskaitės, tokio skatinimo reikėtų ir Lietuvos įkalinimo įstaigose. Motyvacijos mokytis dar labai stinga, dažnas laisvą laiką mieliau leidžia nuobodžiaudamas negu skirdamas jį mokytis, tobulėti.
Vaidina kartu
Iš Rumunijos parsivežta ir dar viena idėja – pamatę, kaip tos šalies įkalinimo įstaigose išplėtota dramos būrelių veikla, projekto dalyviai mano, kad tuo galėtų užsiimti ir nuteistieji Lietuvoje.
Rumunijos bausmės atlikimo vietose dramos būreliai labai populiarūs – rengiami net įkalinimo įstaigų teatrų festivaliai, per kuriuos demonstruojami geriausi nuteistųjų pastatymai. Rumunija – didelė šalis ir joje įkalinimo įstaigų gerokai daugiau nei Lietuvoje.
Panevėžiečiai Arado moterų įkalinimo įstaigoje stebėjo spektaklį, kuriame nuteistosios vaidino kartu su socialinėmis darbuotojomis. Įspūdingus kostiumus moterys pasisiuvo pačios. Stebėti pasirodymo buvo atvežti vaikai iš globos namų, taip pat iš asocialių šeimų. Po spektaklio jiems buvo įteiktos gausios rėmėjų dovanos.
Rumunijoje panevėžiečiai aplankė ir vyrų, ir moterų įkalinimo įstaigas. Sulaukusios svečių iš Lietuvos nuteistos moterys domėjosi Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančiomis likimo sesėmis, klausinėjo, už kokius nusikaltimus jos dažniausiai patenka už grotų, kaip leidžia laiką.
Lietuvoje moterys dažniausiai baudžiamos už vagystes, o štai Rumunijoje bene daugiausia nuteistųjų už prekybą žmonėmis.
Nepilnamečiams – puikios sąlygos
Panevėžiečiai projekto dalyviai lankėsi ir Vokietijoje, Leipcigo įkalinimo įstaigose. Daug dėmesio buvo skirta nepilnamečių bausmės atlikimo įstaigoms.
Pasak G. Kulvinskaitės, visus stebino nepilnamečiams sudarytos ypač geros gyvenimo, mokymosi, kūrybos sąlygos. Nuteistųjų nedaug, gyvena jie po vieną, tik turintieji sveikatos ar nenuspėjamo elgesio problemų apgyvendinti po du.
Jaunuoliai aprūpinti naujausia aparatūra, gali užsiimti įvairia veikla: tęsti mokslus vidurinėje mokykloje, mokytis specialybės, groti, kurti ir kt.
Nustebino neformaliojo ugdymo užsiėmimų gausa – organizuojami piešimo, fotografijos, keramikos, skulptūros, teatro, skaitymo, mokymo groti gitara ir būgnais užsiėmimai, veikia filmų kūrimo ir laikraščio leidimo būreliai.
Taip pat daug dėmesio skiriama sportinei veiklai – organizuojamos futbolo, bėgimo, dviračių sporto treniruotės, veikia šachmatų, kortų būreliai. Itin neįprasta pasirodė tai, kad užsiimantiems dviračių sportu nuteistiesiems trenerio prižiūrimiems leidžiama treniruotis už įkalinimo įstaigos ribų.
„Caritas“ – ir laisvėje
Panevėžiečiai apsilankė ir vyrų kalėjime. Per vizitą susipažinta ir su organizacijos „Caritas“ nuteistųjų socialinio švietimo ir konsultavimo veikla, vykdoma ir įkalinimo metu, ir nuteistajam atlikus bausmę.
G. Kulvinskaitė pasakoja, jog visus nustebino platus savanorių įtraukimas. Savanoriai dirba daug ir plačiai – užmezgę kontaktus su nuteistuoju bendrauja su juo raštu, lanko, konsultuoja, turinčiuosius tam teisę lydi į įvairias organizacijas už kalėjimo ribų, o bausmę atlikusiuosius, jei šie sutinka, globoja ir laisvėje.
Pagalba, konsultacijos ir įvairios socialinės paslaugos gali būti teikiamos net iki dvejų metų po paleidimo, priklausomai nuo nuteistojo gebėjimo integruotis į visuomenę.
Darbo terapijos nauda
„Matėme daug“, – sako Panevėžio suaugusiųjų mokyklos vadovė, aplankiusi kalėjimuose veikiančias bendrojo lavinimo mokyklas, stebėjusi, kaip dirbama profesinio mokymo dirbtuvėse – metalo apdirbimo, logistikos ir sandėliavimo, suvirinimo, aplinkotvarkos, medžio apdirbimo ir kt. Ji atkreipė dėmesį, jog panorę išmokti medžio arba metalo apdirbimo amato nuteistieji yra ne tik supažindinami su būsima profesija, bet gali ją išbandyti praktiškai – padirbėti.
Vokietijos įkalinimo įstaigose itin akcentuojamas profesinių įgūdžių lavinimas, tad dirbdami kaliniai įgyja reikalingų įgūdžių. Svečiai iš Lietuvos stebėjo, kaip mokomasi bei dirbama siuvimo, medžio, metalo apdirbimo, elektros prietaisų surinkimo, pakavimo ir kituose baruose.
„Sudomino stebėtas darbo terapijos kursas, taikomas nemotyvuotiems ar negebantiems dirbti nuteistiesiems. Kursą sudaro trys etapai. Nuteistieji palaipsniui, nuo pačių primityviausių darbų – drožinėjimo, pjaustymo, įvairių suvenyrų, rankdarbių gamybos – pereidami prie sudėtingesnių operacijų išmokomi susikoncentruoti ir dirbti“, – pasakojo mokyklos vadovė.
Taip pat susipažinta ir su įkalinimo įstaigose vykdomomis labiau pažeidžiamų nuteistųjų grupėms skirtomis mokymo programomis – nelaisvėje įgyvendinama speciali mokymo programa neraštingiems kaliniams, vokiečių kalbos mokymo programa rusakalbiams, matematikos ir vokiečių kalbos kursai kasdieniam gyvenimui ir profesinei veiklai. Įdomu tai, jog kompiuterių kursuose nepilnamečiams leidžiama naudotis internetu, jei to reikia mokymo tikslais.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
