Panevėžio rinkėjai negailestingai sugriovė net dvidešimt metų iš eilės miesto valdančiojoje daugumoje buvusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bastioną ir tuo parodė trokštantys kardinalių permainų.
Konservatorių atstovą rinkimų kovoje sutrypęs R. Račkauskas juokauja: jei STT neišauklėjo partijų, tuo užsiims jo komanda. U. Mikaliūno nuotr.
Sutrypė senbuvę
Panevėžio rinkėjai parodė trokštantys kardinalių permainų ir negailestingai sugriovė net dvidešimt metų iš eilės miesto valdančiojoje daugumoje buvusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bastioną.
Mero rinkimų rezultatas pranoko Seimo nario Povilo Urbšio visuomeninio rinkimų komiteto lūkesčius. Jų kandidatą, buvusį Sąjūdžio veikėją, prieš aštuoniolika metų iš aktyvios politikos pasitraukusį architektą 55-erių Rytį Mykolą Račkauską Panevėžio meru panoro matyti net 68,53 proc. atėjusiųjų balsuoti.
Aroganciją ir perdėtą pasitikėjimą savo elektoratu parodę dešinieji skaudžiai nukraujavo. TS-LKD šansu Aukštaitijos sostinėje išsaugoti slystančias pozicijas laikytas 49-erių Maurikijus Grėbliūnas tenkinosi perpus menkesniu rezultatu – už jį balsavo 30,08 proc. (7588) rinkėjų.
Nugaras atsuko net ištikimiausieji
Rinkimų naktį Panevėžį padalijo naujokų triumfas ir autsaideriais likusių senbuvių liūdesys. Žadėję vienoje iš Laisvės a. kavinių laukti balsavimo rezultatų konservatoriai-krikščionys demokratai joje neužsibuvo. Vos po poros valandų, kai buvo uždarytos rinkimų apylinkės, pradėjus plaukti TS-LKD grėsmingiems skaičiams, M. Grėbliūno komanda išsiskirstė.
Nuslūgus rinkimų nakties euforijai ir sveikinimams, visuomenininkai jau pradėjo ieškoti politinių draugų. P. Urbšys pripažįsta negalintis ignoruoti mero rinkimuose rinkėjų nokdauną gavusios TS-LKD partijos.
Visuomeninis rinkimų komitetas „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ šėlo.
„Pirmieji mūsų Naujieji metai“, – rinkimų naktį juokavo vienas iš jų atstovų. Laukti rezultatų į kavinę susirinkę „urbšininkai“, matydami rekordiniu greičiu augantį R. Račkausko rinkėjų skaičių, netvėrė džiaugsmu – kėlė taures, dainavo ir rodė pergalės ženklus.
R. Račkauskas politinį oponentą nemaža persvara įveikė visose 29-iose Panevėžio rinkimų apylinkėse. Net tradiciškai konservatorius palaikydavęs Rožynas jų statytinio nepanoro matyti meru. Daugiausia M. Grėbliūnas balsų surinko Rožių apylinkėje, tačiau ir joje pelnė tik 36,87 proc. rinkėjų pasitikėjimą. Didžiausias būrys konservatoriams atsukusiųjų nugarą – Vienybės rinkimų apylinkėje. Joje už TS-LKD kandidatą balsavo tik 21,45 proc. atėjusiųjų prie balsadėžių.
Konservatoriai taško nededa
Nors partijų atstovai ne kartą viešai yra griežę dantį ant P. Urbšio, vis dėlto jo komandai negailestingai išplėšus mero postą jau rinkimų naktį prasidėjo mandagumo kauke pridengtos politinės vilionės. Po pirmojo rinkimų turo Panevėžyje vienos kitas lankiusios, sveikinusios ir guodusios partijos tąkart pas „urbšininkus“, iškovojusius daugiausia Tarybos nario mandatų, nė neužsuko.
Triuškinamai mero rinkimus pralaimėjęs, TS-LKD garbės Panevėžyje nesugebėjęs apginti skyriaus pirmininkas M. Grėbliūnas nemato savo klaidų, už kurias rinkėjai taip skaudžiai nubaudė dešiniuosius.
Kai per pakartotinį balsavimą tapo aišku, kad rinkėjai mero regalijas įteikė R. Račkauskui, pirmieji jo pasveikinti su rožių puokšte atskubėjo konservatoriai.
Politiniam oponentui ranką spaudęs M. Grėbliūnas tikino, kad tokį rinkimų rezultatą jis ir prognozavęs.
Paskutines dienas šios kadencijos vicemero poste skaičiuojantis TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininkas M. Grėbliūnas nemato savo klaidų, už kurias rinkėjai taip skaudžiai nubaudė dešiniuosius.
„Gal reikėjo mažiau dirbti, daugiau šnekėti. Tai mano pagrindinė klaida. Jei dirbu, tai dirbu“, – rinkimų retorikos neatsisako partijos garbės nesugebėjęs apginti M. Grėbliūnas.
Vis dėlto pirmieji pasveikinę naująjį merą konservatoriai prasitaria, kad taškas kovoje dėl valdžios dar nepadėtas.
„Nieko negalėčiau pasakyti apie valdančiąją daugumą. Visgi jie laimėjo tik aštuonias vietas, ne šešiolika“, – užsiminė M. Grėbliūnas.
Auklės partijas
Į Panevėžio valdžios olimpą užtikrintai ir triukšmingai įžengę naujokai gavo teisę formuoti valdančiąją daugumą. Kad meras neliktų tik marionete, „urbšininkams“ reikės suburti mažiausiai 16-os Tarybos narių koaliciją.
Iš naujojoje Taryboje dirbsiančių penkių partijų kone visos turi savų sąskaitų su Povilu Urbšiu, buvusiu Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovu. Ar partijos nurys nuoskaudas dėl kadaise jų atstovams pareikštų įtarimų korupcija ir sukirs rankomis dėl bendro darbo koalicijoje – klausimas, į kurį atsakymo neturi ir jos pačios.
Asmenukė su pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiesiogiai išrinktu Panevėžio meru R. Račkausku.
„Auklėsime, jei STT nespėjo visų išauklėti, bandysime mes tuo užsiimti“, – rinkimų naktį paklaustas apie miglotus santykius su partijomis juokavo R. Račkauskas.
Naujasis meras sako tikintis, kad daugiausia, aštuonias, vietas Taryboje gavusi jo komanda dėl partijų ambicijų neliks opozicijoje.
„Po rinkimų nakties atlėgsta įkarštis, pamirštama rinkimų retorika, nuslūgsta adrenalinas, išgaruoja alkoholis ir žmonės pradeda mąstyti racionaliai. Miestas turi judėti į priekį ir, manau, rasime tam receptą“, – kalbėjo R. Račkauskas.
„Urbšininkai“ skelbia esantys atviri visoms į miesto Tarybą išrinktoms politinėms jėgoms ir visas kvies į derybas. Meras neslepia, kad neketina nutraukti du dešimtmečius Panevėžio valdžioje besilaikančių konservatorių hegemonijos.
„Mes atviri visoms politinėms jėgoms ir kalbėsime su visais. Konservatoriai natūraliai sudaro galimybę formuoti tvarią koaliciją jau vien dėl vietų Taryboje. Nematau, kodėl mes su jais turėtume nesikalbėti. Derybos dėl koalicijos tikrai nebus postų dalybos. Tarsimės dėl programinių dalykų“, – tvirtino naujasis Panevėžio vadovas.
Nueinančiam merui posto neduos
R. Račkausko svari pergalė nustebino jį į politiką sugrąžinusį P. Urbšį. Jis prognozavo, kad sąrašas Taryboje surinks maždaug tiek mandatų, kiek ir gavo, bet merui pergalę pranašavo gerokai mažesniu skirtumu.
„Nesitikėjau, kad panevėžiečiai taip ryškiai pasakys: gana partiniams sąmokslams ir gana merą rinkti partijoms“, – tikina esąs apstulbęs P. Urbšys.
Tiesioginiai mero rinkimai sudrebino partijas, bet ne rinkėjus. Panevėžyje prie balsadėžių atėjo per 29 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų.
Deklaruojantys, kad atėjo atverti savivaldą žmonėms, keisti Panevėžį ir partijas, „urbšininkai“ vis dėlto be jų neišsivers. P. Urbšys pripažįsta negalintis ignoruoti ir mero rinkimuose rinkėjų nokdauną gavusios TS-LKD. Jos atstovams, atrodo, yra vietos ir politinio pasitikėjimo postuose. Tiesa, komiteto įkūrėjas ir lyderis kategoriškas: paskutines dienas mero kėdėje skaičiuojančiam Vitalijui Satkevičiui valdžioje kėdė neparuošta.
„Turėsime rinktis iš tų Tarybos narių, kuriuos išrinko panevėžiečiai. Tai, kad pagal mandatų skaičių Taryboje antrieji konservatoriai, be abejo, yra tam tikras akstinas kalbėti su jais apie koaliciją. Jei M. Grėbliūnas manė, kad per tuos metus būdamas vicemeru neatsiskleidė, sudarysime galimybes jam atsiskleisti. Bet mes ne kartą pabrėžėme, kad nematome V. Satkevičiaus tarp Savivaldybės vadovų“, – sąlygą dešiniesiems kelia P. Urbšys.
Dividendai Seimo rinkimams
Braižyti būsimosios valdančiosios daugumos kontūrus judėjimo „Kartu“ lyderis dar nesiima. Ar sudaryti tvirtą koaliciją netaps kliūtimi jo paties pavardė?
„P. Urbšys pats vienas būtų niekas. Man pavyko suburti komandą, kuri pasiekė tokį rezultatą“, – teigia Seimo narys.
Savo komandai atvėręs duris į Panevėžio aktyvią politiką, pats P. Urbšys nusiteikęs jos vienos nepaleisti. Visuomeninio rinkimų komiteto įkūrėjas tikina, kad jį įpareigoja sąrašui suteikta pavardė.
P. Urbšio sąrašo pergalė jo sudarytojui gali būti rimti politiniai dividendai po poros metų vyksiantiems Seimo rinkimams. Tikėtina, kad iki šiol Panevėžio valdžios ignoruotas P. Urbšys, visuomenininkams suformavus koaliciją, taps pačiu pirmuoju smuiku miesto politiniame orkestre.
Socialdemokratai siūlosi patarinėti
Valdančiojoje daugumoje nusiteikę pasilikti pastarąją kadenciją joje laikęsi socialdemokratai. Rinkimų naktį R. Račkausko sveikinti atskubėjo jų derybininkai dėl būsimosios koalicijos Danutė Stanevičienė ir Povilas Vadopolas.
„Sunku tiesmukiškai atsakyti, ar socialdemokratai mato save valdančiojoje daugumoje. Jeigu dabartinė didžiausia Tarybos frakcija, tai yra R. Račkausko komanda, panorės, kad socialdemokratai ten būtų, tada – taip“, – patvirtino P. Vadopolas.
Visgi derybos su P. Urbšiu socialdemokratui turėtų priminti senas nuoskaudas. 2010-aisiais P. Vadopolui, tuomet ėjusiam mero pareigas, buvo pareikšti įtarimai korupcija – galimai protegavus konkrečią statybų bendrovę. P. Vadopolas STT darbą vadino gėdingu ir gynėsi, esą teisėsauga jam visais įmanomais būdais bando sukurpti bylą. Į teisiamųjų suolą politikas nesėdo – pritrūkus įrodymų įtarimai jam buvo panaikinti.
Dabar P. Vadopolas, paklaustas, ar karti praeitis nestos skersai kelio derantis su „urbšininkais“, jų lyderį teisina irgi buvus suklaidintą.
„Manau, kad tai nesutrukdys dirbti vienoje komandoje, nes pačiam P. Urbšiui susivokti, kas yra kas, irgi buvo labai sunku. Todėl, kad mano politiniai oponentai, konservatoriai ir kitos partijos, kiek man yra žinoma, buvo ant manęs prirašę tiek skundų, kad į stalčių tikrai netilpo“, – aiškina politikas.
P. Vadopolas atvirai nesako, ko pageidautų socialdemokratai, jei būtų kviečiami į koaliciją, tačiau teigia nusiteikęs dalytis patirtimi su naujokais.
„R. Račkauskas naujas žmogus, jo komanda taip pat. Galėčiau jiems duoti patarimų, nes Taryboje esu jau keturias kadencijas. Šitą virtuvę labai gerai išmanau, pažįstu dabartinius politikus, kurie po rinkimų liko Savivaldybės taryboje. Esu buvęs ir opozicijoje, ir pozicijoje, balsuodavau dėl sprendimų, kurie būtų naudingi panevėžiečiams, o ne kažkokiai grupuotei“, – naujajam merui piršosi P. Vadopolas.
Sveiko proto egzaminas partijoms
Algis Krupavičius, politologas
70 proc. rinkėjų balsų už TS-LKD oponentą mieste, tradiciškai daug metų rėmusiame šią partiją, yra daugiau nei nesėkmė. Tai rodo, kad partija akivaizdžiai išgyvena krizę.
Tokių rinkimų rezultatų išvada labai aiški – TS-LKD era Panevėžyje bent kuriam laikui baigėsi. Panevėžys ilgai buvo vadinamas konservatorių bastionu, bet matyti, kad rinkėjų nuotaikos jau gerokai pasikeitusios ir jiems reikia permainų. Būnant ilgai valdžioje neišvengiamai ateina laikas, kai rinkimai pralaimimi, ir TS-LKD jo sulaukė.
Taigi galima numanyti, kad per būsimus Seimo rinkimus TS-LKD irgi turės problemų Panevėžyje.
TS-LKD prarado ir kitą jiems strateginį miestą Kauną, kur konservatorių veikiausiai nebebus valdančiojoje daugumoje. Manau, šitų dviejų miestų netektis partijai yra didžiulė žala.
Ir Panevėžyje, ir Kaune rinkėjai vertino pastarųjų kelių kadencijų TS-LKD valdymą. Reikia pripažinti, kad nė vienas iš šių miestų negarsėja kaip augantis ir besivystantis, netgi priešingai – gyventojų mažėja, plėtros perspektyva nėra aiški. Neabejoju, kad Kaune TS-LKD pakenkė dar ir pasirinkta agresyvi, oponentą žeminanti rinkimų agitacija. Tai buvo akivaizdi konservatorių klaida.
Teoriškai įmanoma, kad Panevėžyje mero postą laimėjusio nepartinio R. Račkausko komanda gali likti opozicijoje. Bet politikoje dar turi veikti ir sveikas protas. Jei tiek daug Panevėžio rinkėjų pasitikėjo naujuoju meru, partijos negali to ignoruoti. Jos privalo rasti būdą, kaip sutarti. Valdančiojoje daugumoje turi būti visuomeninio rinkimų komiteto atstovai – mero atrama. Jei politikai, matydami labai aiškiai išreikštą rinkėjų valią, vis tiek nesugebės dirbti koalicijoje su mero postą ir daugiausia vietų Taryboje iškovojusiais visuomenininkais, kils politinė krizė, bus sunku Panevėžyje ką nors keisti. Panevėžiečių pasirinkimą ignoruodamos partijos pačios sau užsinertų kilpą artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Rezultatai nenuvylė
Elena Verinkevičienė, pedagogė
Visada dalyvauju rinkimuose, šie irgi nebuvo išimtis. Rinkimų rezultatai nenuvylė. Naujajam merui linkiu sėkmės, gal naujas žmogus atneš kitokių vėjų. Tikiuosi, nauja valdžia pasistengs, kad Panevėžys pagražėtų, būtų tvarkingesnis, kad kurtųsi daugiau darbo vietų. Čia gyvenu nuo 1973-iųjų. Per tiek metų miestas gerokai pasikeitė. Išaugo, išgražėjo. Negalima paneigti, kad ir pastaruosius ketverius metus vadovavusieji miestui įdėjo pastangų, bet norėjosi, kad būtų buvę daugiau pasiekta.
Balsavimo biuletenį sugadino
Benas Misevičius, Panevėžio kolegijos studentas
Rinkimų rezultatais nesu patenkintas. Iš dviejų kandidatų man nebuvo nė vieno tinkamo, todėl balsavimo biuletenį sugadinau. Meras turi būti pirmiausia sąžiningas žmogus. Įvertinus R. M. Račkausko pajamų deklaraciją, kur matyti, kad per metus architektas vertėsi iš 5000 litų, kyla abejonių dėl kandidato sąžiningumo. Man būtų priimtinesnė M. Grėbliūno kandidatūra, bet už jį nebalsavau, nes nepatinka jo atstovaujama TS-LKD.
Iš R. M. Račkausko kol kas nieko nesitikiu. Tiesiog stebėsiu jo darbą ir įvertinsiu vėliau.
Manau, naujų vadovų pirmasis darbas turėtų būti sutvarkyti gatves. Norėtųsi daugiau dėmesio ir sporto sričiai, nes finansavimo šiuo metu tam tikrai nepakanka. Neabejoju, kad meras turi galią įnešti pokyčių į miesto gyvenimą, jei tik sugebės susirinkti kompetentingą tvirtą komandą. Manau, iš naujosios Tarybos narių tokią suformuoti tikrai galima, tik reikia formuoti.
Pirmas darbas – tvarkyti gatves
Gražina Bieliakienė, sveikatos priežiūros specialistė
Jokiu būdu nereikia nuvertinti rinkėjų – žmonės protingi ir pasirenka tai, kas tikra. Panevėžiečiai žino, ko nori. Naujam merui linkiu ištvermės, stiprybės ir nepamiršti rinkėjų.
Miestas labai mielas mano širdžiai, bet matau, kad jame yra ką keisti. Pirmiausia į akis krenta duobėtos gatvės ir šaligatviai. Gal naujoji valdžia pasirūpins, kad moterys nenusilaužtų kulniukų? Noriu, kad Panevėžys būtų pats švariausias, žaliausias ir gražiausias miestas Lietuvoje ir kad išvažiavusieji į jį sugrįžtų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
