Praleisti laisvalaikio į kitus miestus traukiantys panevėžiečiai jau nuo šio pavasario būtų galėję „Ekrano“ mariose mėgautis viena smagiausių vasaros pramogų ilgiausioje ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse vandenlenčių trasoje. Tačiau verslininko, į ją pasirengusio investuoti kelias dešimtis tūkstančių eurų, planus sustabdė Panevėžyje sunkiai įveikiamos biurokratinės kliūtys.
Nors Panevėžyje itin trūksta vandens pramogų, bet greitai bus metai, kai mariose sumanęs įrengti rekordinę vandenlenčių trasą verslininkas veltui mina Savivaldybės slenksčius. U. Mikaliūno nuotr.
Dar nuo praėjusios vasaros nesugebėjusi verslininkui Gyčiui Preidžiui išduoti leidimo mariose įkurti vandenlenčių trasą, Panevėžio savivaldybė suskubo tokiems entuziastams parengti naują tvarką. Valdininkų iškeltos sąlygos verslininkams atėmė amą. Besiskundžianti, kad į Aukštaitijos sostinę sunku pritraukti investicijų, Savivaldybė ėmėsi savotiško reketo – žalią šviesą pareiškė uždegsianti tiems investuotojams, kurie ne tik sumokės už leidimą, bet ir suteiks jai paramą.
Rekordinės trasos nematyti
Jėgos aitvarų ir vandenlenčių sportu užsiimantis panevėžietis verslininkas Gytis Preidis sumanė, kad tokių entuziastų galima pritraukti ir į Panevėžį, nepasižymintį pramogų, o tuo labiau ant vandens, gausa.
Dar praėjusių metų rugpjūtį verslininkas miesto Savivaldybei padavė prašymą, kuris, atrodo, valdininkų turėjo būti sutiktas ypač entuziastingai. G. Preidis, nereikalaudamas iš Savivaldybės nė cento, pasisiūlė pats už 250 tūkst. litų „Ekrano“ mariose įrengti vandenlenčių trasą.
Ties pakrante virš vandens būtų nutemptas 400 metrų lynas. Laikantis prie jo pritvirtinto kabelio mariomis vandenlente būtų galima čiuožti bet kokiu oru. Kad pasiplaukiojimas būtų dar smagesnis, verslininkas planuoja vandenyje įrengti tramplinus.
Iki šiol neišnaudotose „Ekrano“ mariose G. Preidis mato vasaros pramogų ieškančių ne tik panevėžiečių traukos centrą: vandens mėgėjams pasiūlyti paplaukioti irklente, kai stovint ant lentos iriamasi vienu irklu, vandens dviračiais, o atvažiavusiesiems tik pasigrožėti skriejančiais vandenlentininkais įrengti poilsio zoną, prekyvietes vaisvandenių, ledų pardavėjams.
G. Preidžio idėja Panevėžyje sukurti vandenlenčių parką nėra nauja. Trys tokios trasos veikia Vilniuje, po vieną – Kaune, Šiauliuose, Anykščiuose, Kupiškyje, Druskininkuose, Mažeikiuose, Klaipėdos rajone ir net Kazlų Rūdoje. Tačiau pasiūlytoji panevėžiečio būtų ilgiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Visgi tokią vandens pramogų oazę įrengti ir Aukštaitijos sostinėje pasirodė sunkiai įmanoma.
„Nuo praėjusio rugpjūčio Savivaldybėje buvau stumdomas nuo vieno kabineto prie kito – nuo Ekonomikos prie Architektūros skyriaus. Konkrečių motyvų neišgirdau, bet leidimo negavau. Teisinosi, esą nežinom, negalim. Siūliau pasikalbėti su tokias trasas turinčiomis kitomis savivaldybėmis, pavyzdžiui, su Šiaulių. Kas Panevėžiui yra problema, kažkodėl kitoms – ne“, – „Sekundei“ pasakojo G. Preidis.
Anot jo, užburtą ratą nutraukti gali tik patys jį užsukę valdininkai. Kadangi marių pakrantė yra valstybinė žemė, Savivaldybė turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) – gauti sutikimą naudoti teritoriją pramogai.
Norinčiųjų gretos auga
G. Preidis sako neatsitiktinai prašymą Savivaldybei įteikęs vasarą. Anot jo, gavus visus reikalingus leidimus vien projektavimas, įrangos montavimas ir trasos saugumo išbandymas užtruktų tris keturis mėnesius. Verslininkas planavo suspėti iki šio sezono pradžios: naujieną Panevėžyje – vandenlenčių trasą – atidaryti jau šį pavasarį.
„Jei ne Savivaldybės delsimas, nuo gegužės iki spalio miestas jau būtų turėjęs naują pramogą. Bijau, kad dabar nusikels į kitus metus“, – svarsto G. Preidis.
Dabar akivaizdu, kad tokia pramoga šią vasarą panevėžiečiai nesidžiaugs.
O verslininkas nebegali būti tikras, kad jo idėja Aukštaitijos sostinėje virs realybe.
Nuo vasaros mynęs valdininkų slenksčius G. Preidis sausio pabaigoje sulaukė iš Savivaldybės rašto, kad atsirado ir daugiau jo sekėjų – vandenlenčių trasas panoro įkurti dar du asmenys.
„Nieko nuostabaus. Kai paskleidi idėją, greitai atsiranda ją pasigaunančiųjų“, – nesistebi G. Preidis.
Pakeitė savąją tvarką
Nuo praėjusios vasaros vilkinusi laiką Savivaldybė prieš kelias dienas paviešino parengusi naują leidimų teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais išdavimo tvarką. Joje numatyta, kad tokie leidimai bus išduodami skelbiant konkursą. Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistė Kristina Šlivinskienė šią naujovę aiškina tuo, jog Savivaldybė yra gavusi kelių įmonių prašymus toje pačioje miesto vietoje, tai yra Panevėžio mariose, leisti įrengti vandenlenčių trasą.
„Prašymą pateikiau pernai, kai galiojo senoji tvarka. Įvykdėme visus joje numatytus reikalavimus, atsakymo neturime, bet įvedamos naujos taisyklės. Vadinasi, Savivaldybė nekompetentinga laikytis savo pačios patvirtintų teisės aktų. Taip galima ir iki begalybės žaisti“, – apstulbęs G. Preidis.
Įžvelgė paslėptą reketą
Labiau nei Savivaldybės noras vandenlenčių trasos potencialiems kūrėjams surengti konkursą stebina jo sąlygos. Viena iš tokių – laimėtojui leidimas išduodamas sumokėjus už jį ne tik Savivaldybės nustatytą mokestį, bet ir „konkurso metu pasiūlytą mokėti paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydį metams“.
Jėgos aitvarų ir vandenlenčių sportu užsiimantį verslininką Gytį Preidį, pasirengusį į vandenlenčių trasą mariose investuoti 250 tūkst. litų, stebina, kad tokios pramogų oazės seniai veikia devyniose savivaldybėse, bet Panevėžyje tokiai veiklai vis tiek neišduodamas leidimas.
Savivaldybės kaip parama įvardytas mokestis investuotojams, norintiems sukurti Panevėžyje pramogų, verslininkams kvepia teisės aktais dangstomu reketu.
„Įmonės moka mokesčius, iš jų pajamų gauna Savivaldybė. Kuo didesnė įmonių apyvarta, tuo daugiau sumokama gyventojų pajamų mokesčio, tuo didesnės įplaukos į miesto biudžetą. Bet Savivaldybė, reikalaudama kažkokios paramos, verčia investuotojus susimokėti dar kartą už tai, kad nori Panevėžyje ką nors sukurti. Mano nuomone, tai yra paprasčiausias reketas, ne tik neskatinantis investuoti, bet ir atbaidantis verslininkus“, – mano Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.
Anot jo, tokios Savivaldybės užgaidos racionalia pavadinti neįmanoma.
„Savivaldybė turėtų svarstyti, kaip pati padės investuotojams, o ne kokių papildomų mokesčių pridėti“, – teigė verslininkų atstovas.
Konkursas kažkam atvers duris
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė tikina, esą vandens pramogų entuziastams Panevėžyje barikadas stato ne Savivaldybė, o ją pačią apribojantys teisės aktai.
„Labai graži ir gera verslo iniciatyva, bet susiduriame su neaiškiu reglamentavimu ir ministerijų, ir kitais teisės aktais. Savivaldybėms nepatikėta valdyti valstybinės žemės, ji – Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, todėl dabar vaikštome vieni pas kitus ir nerandame sutarimo arba aiškios nuostatos, kaip tą daryti. Lietuvoje veikia daug tokių vandenlenčių trasų, bet jos įrengtos privačiuose sklypuose“, – vietos valdininkus teisino K. Nakutytė.
Anot jos, NŽT gali išduoti sutikimą valstybinėje žemėje statyti tik nesudėtingus statinius. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija Savivaldybės specialistams išaiškino, kad vandenlenčių trasa yra kitos kategorijos, tai yra neypatingas statinys.
„Jei prašytume sutikimo nesudėtingam statiniui, NŽT neprieštarautų. Bet mes to negalime padaryti, nes yra išaiškinimas, kad trasa priklauso neypatingų statinių kategorijai“, – teisės aktų painiavą aiškino K. Nakutytė.
Pasak jos, kol dėl vandens pramogų zonos Savivaldybė aiškinosi su Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, pateikti dar du prašymai, todėl konkursas neišvengiamas.
Savivaldybė nesugebėjo G. Preidžiui leidimo išduoti aštuonis mėnesius, tačiau K. Nakutytė užtikrina, kad po konkurso uždegs žalią šviesą vienam jau iš trijų pretendentų į nugalėtojus.
„Po konkurso bandysime įrodyti, kad tai nesudėtingas statinys. Įrodysime, kad tai yra vieša, skaidru, kodėl konkursą laimėjo vienas ar kitas, ir šitas klausimas bus išspręstas“, – užtikrina direktorė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
