Dar prieš trejus metus garsiai buvo svarstoma idėja Panevėžį paversti dviračių sostine, net įkurti dviračių namus, kur galėtų rinktis šio sporto entuziastai, veiktų kavinė ir dviračių nuomos punktas.
Panevėžys dažnai vadinamas dviračių sostine, tačiau Susisiekimo ministerijos skelbtame konkurse „Dviračių miestas“ jau antrus metus liko už borto. U. Mikaliūno nuotr.
Liko už borto
Dviračių sostinės titulą užsitikrinti padėtų vienas moderniausių regione ir vienintelis Baltijos šalyse dviračių trekas ir būrys žinomų dviračių sporto žvaigždžių. Tačiau kalbos ir liko kalbomis. Jau antrus metus Susisiekimo ministerijos rengtame konkurse „Dviračių miestas“ Panevėžys liko už borto. Iš didžiųjų miestų šiemet „Dviračių miestu“ paskelbtas Kaunas, o praėjusiais metais – Klaipėda.
Susisiekimo ministerijos paskelbtame konkurse buvo kviečiamos dalyvauti visos Lietuvos savivaldybės, kiekvienai „Dviračių miesto“ nominacijai galėjo siūlyti po vieną miestą. Šį kartą konkurse varžėsi 12-os šalies savivaldybių pristatyti miestai. Didžiųjų miestų kategorijoje rungėsi Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Panevėžys. Mažųjų – Alytus, Marijampolė, Jonava, Anykščiai, Telšiai, Birštonas, Palanga ir Plateliai.
Konkursu šalies miestus ir savivaldybes siekiama paskatinti plėtoti patrauklią ir saugią infrastruktūrą dviratininkams. Todėl buvo vertinamas miesto dviračių takų ilgis, tenkantis vienam gyventojui, taip pat galimybių studijų, teritorijų planavimo dokumentų ir techninių projektų, susijusių su dviračių transporto infrastruktūros plėtra, rezultatai.
Buvo atsižvelgiama į konkrečius dviračių transporto skatinimo planus, vertinamos per pastaruosius penkerius metus surengtos su dviratininkais susijusios saugaus eismo akcijos ir švietėjiška veikla. Nugalėtoju tapo labiausiai šį transportą propaguojantis miestas, kuris turi dviračiams pritaikytą infrastruktūrą bei skatina gyventojus naudotis dviračiu susisiekimo tikslais, rūpinasi eismo sauga ir vykdo švietėjišką veiklą. Šiais metais nugalėjo Kaunas ir Anykščiai, o praėjusiais metais Klaipėda ir Naujoji Akmenė.
„Dviračių miesto“ nominacijos laimėtojai parodė, kiek daug įmanoma nuveikti tik per vienerius metus, plėtojant patrauklią ir saugią infrastruktūrą dviratininkams. Linkiu, kad jų pavyzdys paskatintų ir kitus šalies miestus įvertinti dviratį kaip svarbią susisiekimo priemonę, padedančią spręsti automobilių spūsčių gatvėse problemas. Lietuvoje automobilizacijos lygis gana aukštas, todėl turime ieškoti alternatyvaus, ekologiško kasdienio transporto sprendimų“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Požiūrio klausimas
Nors Panevėžys visada garsėjo kaip dviratininkų miestas, konkurse jis nesužibėjo. Kaip teigė dviračių sporto entuziastas ir klubo „Dviračiai“ pirmininkas Alfonsas Barauskas, šio konkurso nereikėtų pernelyg sureikšminti.
A. Barauskas tikisi, kad pasikeitus miesto valdžiai pasikeis ir požiūris į dviračių sportą. A. Repšio nuotr.
Kita vertus, ir jėgos nelygios – tiek uostamiestis, tiek ir laikinoji sostinė dviračių infrastruktūrai plėtoti gali skirti didžiules lėšas, apie kurias Panevėžiui galima tik pasvajoti.
„Su Kaunu mes surinkome praktiškai tiek pat balų, ir tikrai gerokai daugiau panevėžiečių važinėja dviračiais. Vien apie šimtas Juozo Balčikonio gimnazistų į mokyklą vyksta tik dviračiais. Bet pernai miesto Savivaldybė į dviračių takų infrastruktūrą investavo tik apie du milijonus litų, o Kaunas – kone dešimt kartų daugiau. Tada prasmės nebetenka nei dviračių sporto populiarinimo renginiai, nei kitos iniciatyvos“, – „Sekundei“ teigė A. Barauskas.
Pagrindinė problema, trukdanti Panevėžiui sužibėti ir turėti puikius dviračių takus, – ne lėšų trūkumas, o požiūrio nebuvimas. Pasak dviračių sporto entuziasto, dabar visos lėšos nukreipiamos keliams prižiūrėti ir asfaltuoti, todėl dviračių takams plėtoti ir tvarkyti nelieka nieko.
„Dabar viską atima iš dviratininkų ir atiduoda automobilininkams. Tačiau taip duobėtų gatvių problemos neišspręsime – čia tas pats, kas pilti vandenį į kiaurą maišą“, – mano A. Barauskas.
Esama dviračių takų būklė tikrai apgailėtina. Šiemet balandį bus jau du dešimtmečiai, kai mieste buvo pradėti tiesti dviračių takai, todėl kai kurie jų aptrupėję. Ne visos trasos vientisos – yra ruožų, kur dviratininkai keliu turi dalytis su automobiliais, o tai itin pavojinga.
Numatyta plėsti dviračių takus keliomis kryptimis, tačiau nesant finansavimo šių darbų net neįmanoma pradėti. Vienintelė dviračių entuziastų viltis – iš URBAN programos ateisiančios lėšos.
„Gal pasikeitus miesto valdžiai pasikeis ir požiūris į dviračių sporto populiarinimą“, – vylėsi A. Barauskas.
Deja, paskutines kadencijos dienas skaičiuojantis miesto meras Vitalijus Satkevičius, atsakingas už sporto veiklą, nesiteikė bendrauti su žurnalistais ir visą savaitę ignoravo „Sekundės“ skambučius.
Lina DRANSEIKAITĖ
