Panevėžys Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines sutiko pasiekęs šalies rekordą. Visą parą bėgdami estafetę su šalies vėliava panevėžiečiai nustebino net idėjos sumanytojus – Karaliaus Mindaugo bataliono husarus.
Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai pirmieji pradėjo rekordinį bėgimą, paskutinieji ir užbaigė. U. Mikaliūno nuotr.
Įsitraukė ir jaunas, ir senas
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejus Panevėžyje paminėtas netradicinėmis akcijomis. Dar šventės išvakarėse, vidurdienį, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai ėmė įgyvendinti savo idėją – ištisą parą bėgti estafetę iš rankų į rankas perduodant Lietuvos vėliavą.
Į šią akciją, nustebindami idėjos sumanytojus, įsitraukė gausus įvairaus amžiaus panevėžiečių būrys.
Karaliaus Mindaugo husarų bataliono civilių ir kariškių bendradarbiavimo specialistė Vilija Geldotaitė sako nesitikėjusi, jog idėja uždegs tiek daug panevėžiečių. Gyventojai aktyviai bėgo iki maždaug pirmos valandos nakties. Naktį ratą apibėgo net moteris su aukštakulniais. Kitą dieną norinčiųjų taip pat netrūko. Kai kurie juokaudami prašė akciją tęsti dar vieną parą. Vyriausiajam bėgikui 76-eri, o jauniausiam – vos ketveri metai.
„Graži idėja. Patiko ne tik kariams, bet ir miestelėnams“, – sakė faktą teisėtu ir teisingu pripažinęs rekordo registratorius Pavelas Fedorenka.
Jis prisipažino iš pradžių abejojęs, kad ši akcija pavyks, tad panevėžiečių aktyvumas maloniai nustebino.
„Jei vien kariuomenė būtų bėgusi, būtų sudėtinga ir ne taip įdomu. Jų tikslas buvo įtraukti ir panevėžiečius“, – mano, kad kariams pavyko, P. Fedorenka.
Siekti rekordo pagelbėjo ir nemažai vaikų. Estafetėje dalyvavusios septynmetės Paulos Burokaitės mama Oksana Burokienė mano, kad tai puiki, gera nuotaika užkrečianti iniciatyva ir pilietiškumo šventė.
Apibėgusi ratą Danutė Čekienė juokavo niekaip neprikalbinusi bėgti nė vieno iš savo trijų vaikų, tad tekę jai.
„Kažkas naujo ir Panevėžyje. Man smagu“, – sakė ji.
Rasa Vaičiūnienė šventiniame bėgime dalyvavo kartu su augintine vokiečių avigane Nida. Pirmąjį ratą ji apibėgo paryčiais, o prieš vidurdienį nutarė pakartoti – šį kartą ir augintinę papuošė Trispalve. Moters teigimu, net minčių nekilo nedalyvauti.
„Kas gali būti sunku vardan Lietuvos? Aplink Lietuvą apibėgtume“, – tvirtino ji.
Iš viso aplink aikštę siekdami rekordo bėgo 662 žmonės. Per parą su Trispalve apibėgti 824 ratai – daugiau nei 280 kilometrų.
Rekordinį bėgimą skanduodami „Lietuva“ užbaigė bataliono kariai su savo vadu pulkininku leitenantu Gintaru Vidzicku. Pasak vado, esmė ne rekordas, o tai, kad esame drąsūs, narsūs, galime susivienyti ne tik per krepšinio rungtynes.
Apjuosė Trispalve
Kovo 11-ąją netrūko ir daugiau įvairių renginių. Po šv. Mišių tradiciškai šalia miesto Savivaldybės iškilmingai pakelta vėliava, nugriaudėjo salvės. Kaip niekada gausiai susirinkusiems panevėžiečiams liejosi sveikinimai. Ne kartą išsakytas priminimas, jog laisvė nėra savaiminis dalykas – ją reikia saugoti ir puoselėti.
Pasak vyskupo Liongino Virbalo, Trispalvė mus lydi jau seniai. Jo teigimu, mes gavome Nepriklausomybę iš kitų ir ją perduodame kitiems. Šventės proga jo ekscelencija linkėjo tvirtai savo širdyse turėti vėliavą, tikėjimą, pasitikėjimą ateitimi.
„Lietuva ne mano, ne kieno nors kito – mūsų visų“, – kalbėjo vyskupas.
Po iškilmingų kalbų Laisvės aikštė apjuosta 243 metrų ilgio ir 7 metrų pločio Trispalve. Į dangų paleisti 25 balti balandžiai. Panevėžiečių laukė ir įspūdingas šventinis koncertas, koncertavo Vytautas Juozapaitis, grupė „Biplan“ ir daugelis kitų atlikėjų.
Lakstė šiurpuliukai
Švęsti Nepriklausomybės atkūrimo dienos į Laisvės aikštę atėjo įvairaus amžiaus, įvairiausių pažiūrų panevėžiečiai su vėliavomis rankose.
Panevėžietis Rimantas Ribokas, sausio 13-ąją ir vėliau gynęs Aukščiausiąją Tarybą, prisimena, jog žinią apie atkurtą Nepriklausomybę prieš ketvirtį amžiaus išgirdęs ganykloje – su savimi nešiojosi radiją. Jo teigimu, net šiurpuliukai ėjo.
„Matai, kaip numetamas herbas, ir galvoji, kaip gera, puiku, pagaliau mes būsime laisvi. Tai atsiminimas visam gyvenimui“, – sakė R. Ribokas.
Pasak panevėžiečio, ketvirtis amžiaus – didelė šventė. Jo teigimu, per 25-erius metus buvo daug įvairių įvykių, turinčių priminti, kad laisvę reikia saugoti, – ir dabar netoli mūsų sienų neramu.
R. Riboko teigimu, pradedant Sausio 13-ąja, Vasario 16-ąja – kiekviena ši šventė turi įaugti į visų lietuvių kraują.
Jis prisimena, kad Nepriklausomybės pradžioje būta daug kaitos, peštynių, o dabar daugiau pastovumo. Panevėžiečio teigimu, iš pradžių manyta, jog bus labai gerai, laisvai gyvensime, laisvai dirbsime, tačiau iš tikro ne visada buvo taip, kaip norėtųsi. Jo įsitikinimu, reikia eiti į priekį, stiprybės pasisemti iš svarbių šaliai dienų, nevalia nusivilti, nes tenka nuolat saugoti laisvę.
Atėję pasižiūrėti, kaip švenčia miestas, Agnė ir Aurelijus teigė tik truputį prisimenantys sovietmetį – Nepriklausomybė paskelbta jiems dar esant mažiems. Agnė pamena, kaip tekdavo stovėti eilėse norint įsigyti kokių nors prekių, o dabar galima nusipirkti visko, ko nori. Tad ekonominis kontrastas – didžiulis.
„Nenorėčiau grįžti į tuos laikus. Norint kažką pasiekti, reikėjo priklausyti komjaunimui, partijai, dabar užtenka būti tiesiog žmogumi“, – sako Aurelijus.
U. Mikaliūno nuotr.:
Daiva SAVICKIENĖ
