Kur ieškoti priežasčių, kai kraujospūdis reguliariai šokinėja aukščiau 130–80 žymų?
Kas dešimtam žmogui aukštas arterinis kraujospūdis yra kažkokios kitos ligos simptomas. „Gryna“ arterinė hipertenzija, anot gydytojų kardiologų, diagnozuojama labai retai. Užtat ligų, pasireiškiančių, be viso kito, dar ir kraujospūdžio šuoliais, suskaičiuojama apie septynias dešimtis.
Tokia hipertonija vadinama simptomine arba antrine. Ir anaiptol ne visada nuo normos nukrypę tonometro parodymai būna susiję su pablogėjusiu kraujagyslių tonusu.
Jeigu jūsų kraujospūdis šoktelėjo aukščiau 130–80 mmHg, ir tai nutiko ne pirmą sykį – tokių nukrypimų pasitaiko periodiškai, galimos tokios priežastys:
Inkstų problemos. Esant inkstų ligoms kraujospūdis pakyla beveik visada. Pavyzdžiui, jei yra šlapinimosi sutrikimų – skausmas, deginimas, dažnas noras šlapintis, – labai tikėtina, jog kaltas pielonefritas arba šlapimo pūslės akmenligė. Jeigu esate dar jauni, dažnai sirgote angina ir šlapimo tyrimai nėra geri, geriau pasitikrinti, ar nesergate glomerulonefritu.
Vyrams aukštą kraujospūdį gali lemti prostatito paūmėjimas.
Jeigu arterinė hipertonija užsitęsė ir kraujospūdžio niekaip nesiseka numušti, tai jau priežastis rimtai sunerimti, nes tokią būklę gali lemti inkstų kraujagyslių ligos. Tai gali būti fibroraumeninė inkstų arterijos displazija – ypač jaunoms moterims, vyresnio amžiaus ligoniams – aterosklerozė.
Daugeliu atvejų inkstų kraujagyslių pažeidimų gydymas reikalauja chirurgų įsikišimo.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Jeigu atlikus kraujo tyrimą paaiškės, jog trūksta kalio, o padidėjusį arterinį kraujospūdį neišvengiamai lydi silpnumas raumenyse, greičiausia jūsų organizmui trūksta hormono aldosterono.
Jei kraujospūdis šokinėja priepuoliais ir ištikus hipertenzinei krizei išblykštate, pradedate prakaituoti, jaučiate, kaip širdis muša krūtinėje, kamuoja virpulys, taip pat jeigu pastaruoju metu netekote svorio, sutriko šalinimas, gali būti, jog tokius simptomus provokuoja feochromocitoma – gerybinis antinksčių navikas.
Uždegimai ir traumos. Daugelis galvos ir stuburo smegenų ligų (persirgti galvos smegenų uždegimai ir sutrenkimai, net jei tai buvo labai seniai) dažnai būna susijusios su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu. Jeigu turite įtarimu, jog taip galėjo nutikti ir jums, kreipkitės į neurologą – išsitirkite elektroencefalografu.
Kontracepcija. Kai jaunoms moterims be jokių akivaizdžių priežasčių šoka kraujospūdis, o visi anksčiau išvardyti punktai netinka, gali būti, jog hipertonija susijusi su kontraceptiniais vaistais. Tokiuose preparatuose esantys estrogenai, anot statistikos, padidina 5–7 proc. moterų kraujospūdį. Gal vertėtų apsilankyti pas ginekologą ir išsiaiškinti, ar nereikėtų pakoreguoti kontraceptikų vartojimo.
Pagirios. Padidėjęs kraujospūdis – vienas dažniausių jų simptomų, ir visiškai sveikiems žmonėms. Skaidomas organizme, alkoholis sukelia galvos smegenų kraujagyslių spazmus, o tie, savo ruožtu, – hipertonijos požymius. Tokiu atveju geriausia išgerti spazmolitikų – vaistai atpalaiduos kraujagysles kartu palengvindami ir kaukolę skaldantį galvos skausmą.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
