Dviem senjorėms, kurių sklype be jų žinios, Miesto ūkio skyriaus valdininkams savavališkai leidus, buvo paklotos komunikacijos, Savivaldybė negali sumokėti nė prašomos 2000 litų kompensacijos. Tačiau neteisėtą leidimą išrausti privatų sklypą davęs skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius savo vadovų buvo pamalonintas aukštesne kvalifikacine klase, garantuojančia visus metus 30 proc. atlyginimo priedą.
Nediduko sklypo savininkės seserys I. Savickienė ir O. Kiškienė jau daugiau nei pusmetį mina Savivaldybės slenkstį bandydamos išsiaiškinti, kodėl Panevėžio valdininkams nieko nereiškia privati žmonių nuosavybė. U. Mikaliūno nuotr.
Išrausė šeimininkėms nežinant
Dalį tėviškės Paliūniškio g. atgavusios 35 arų sklypo savininkės seserys Irena Savickienė ir Ona Kiškienė jau daugiau nei pusmetį mina Savivaldybės slenksčius bandydamos išsiaiškinti, kodėl Panevėžio valdininkams nieko nereiškia privati žmonių nuosavybė.
Į nemalonius reikalus su jais seserims teko įsivelti praėjusių metų liepą, kai atsitiktinai važiuodamos pro savo sklypą pamatė išraustą ir negrabiai užlygintą griovį.
„Netekome amo. Nežinia, nei kas, nei kodėl rausė mūsų žemę ir ką joje užkasė“, – stebėjosi O. Kiškienė.
Sklypo savininkės dėl pažeistų teisių į privačią nuosavybę kreipėsi į miesto Savivaldybės administraciją. Vaiko priežiūros atostogų išėjusią jos direktorę Kristiną Nakutytę laikinai pavadavusi Janina Gaidžiūnaitė po mėnesio atsiųstame atsakyme pripažino, kad seniai Savivaldybėje dirbantys valdininkai it kokie nepatyrę ir įstatymų neišmanantys naujokai padarė klaidą.
Kompensacija – pasėta žolė
Leidimas kasti buvo reikalingas netoliese esančio sklypo šeimininkui, panorusiam į savo valdas nusitiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus.
Miesto ūkio skyriaus darbuotojai nepasivargino pasiaiškinti, kam priklauso aplinkiniai sklypai, ir lengvai brūkštelėjo leidimą.
J. Gaidžiūnaitė.
Pasak J. Gaidžiūnaitės, tiriant sklypo savininkių skundą nustatyta, kad Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius išduodamas leidimą nesivadovavo teisės aktais, aiškiai nurodančiais, jog kasinėjimo darbai, komunikacijų tiesimas privalo būti suderinti su sklypų savininkais.
Už neteisėtą įsiveržimą į privačią nuosavybę ir dargi joje paklotus vamzdynus I. Savickienė ir O. Kiškienė Savivaldybės paprašė bent simboliškai atlyginti materialinę ir moralinę žalą – 2000 litų.
„Mes neturime pretenzijų žmogui, kuriam reikėjo tų tinklų. Jis niekuo dėtas – kreipėsi į Savivaldybę ir gavo leidimą. Bet kaip gali taip dirbti valdininkai? Ar čia tik jų aplaidumas, ar kas kita?“ – svarstė O. Kiškienė.
Nors Savivaldybės vadovai pripažino pavaldinius nesilaikius įstatymų, seserys sulaukė ne kompensacijos, o ironiško paaiškinimo. Esą nors sklypas ir buvo perkastas, tačiau darbas atliktas tvarkingai, žemė išlyginta, išgrėbstyta ir pasėta žolė.
Belsis į teismą
Savivaldybei nematant reikalo atlyginti už padarytą skriaudą, moterys užtarimo tikėjosi pas tuos, už kuriuos balsuojama rinkimuose. Palaikomos Lietuvos žemės savininkų sąjungos Panevėžio skyriaus I. Savickienė ir O. Kiškienė kreipėsi į merą Vitalijų Satkevičių. Pažadėjęs asmeniškai imtis šio reikalo meras dingo kaip į vandenį. Nors seserys rašo jam užklausimus, iki šiol – jokio atsakymo.
„Suprantu, kad tas mūsų žemės plotelis – per mažas rūpestis, bet vis tiek nedera su žmonėmis elgtis kaip patinka“, – jaučia nuoskaudą seserys.
Ir taip mažame sklype užkasti vamzdynai, pasak O. Kiškienės, dar labiau jį sumažino. Ant komunikacijų nebus galima nei garažo, nei sandėlio statyti.
„Dėl tų vamzdynų sklypo vertė nukrito. Bet liūdna ne tik dėl to. Mes, moterys jau amžiuje, pusę metų vaikštome į Savivaldybę, bet niekas į mūsų prašymus nereaguoja. Tai labai užgaulu. Jaučiamės tarsi ne tie, kurie neteisėtai išdavė leidimą rausti mūsų sklypą, o mes, prašančios atlyginti žalą, būtume kaltos“, – Panevėžio valdžios bendravimo su gyventojais nesupranta ilgametė pedagogė, buvusi fizikos mokytoja O. Kiškienė.
Gražiuoju su Savivaldybe nesusitariančios seserys svarsto dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą.
Panevėžio valdžios tyla stebina ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininką, docentą Ojerą Purvinį.
„Logiškai mąstant turėtų būti atitaisyta sklypo savininkėms padaryta skriauda. Kokiais būdais, Savivaldybė turėtų tartis su jomis. Tikrai nėra akivaizdu, kad nebūtų galima tinklų kitur perkasti. Problema – ne padaryta klaida, o tai, kad nė nebandoma jos ištaisyti“, – mano O. Purvinis.
Nežinojo, kad sklypas privatus
Paskutines savaites savo postuose skaičiuojantiems, kadenciją baigiantiems Savivaldybės vadovams seserų skaudulys dėl vamzdynų sklype, atrodo, neberūpi.
A. Karalevičius.
J. Gaidžiūnaitė teigia dar vasarą moterims surašytame atsakyme išdėsčiusi viską, ką galėjo. Ji pripažįsta, kad A. Karalevičius leidimą kasinėjimo darbams išdavė neteisėtai, tačiau J. Gaidžiūnaitė nė nesvarstė, kaip įvertinti tokį poelgį.
„Nebuvo niekaip įvertintas. Kalbėta, išsiaiškinta, ir viskas“, – pripažino administracijos direktorės pavaduotoja.
Paklausta, kaip aplaidumą paaiškino pats A. Karalevičius, pavaduotoja teisinosi jo paaiškinimo neturinti – istoriją dėl leidimo narpliojo Vidaus audito skyrius.
Šio specialistams, aptikusiems, kad Miesto ūkio vadovas pasielgė savavališkai, A. Karalevičius pasiteisino, esą manęs, jog sklypas ne privatus, o valstybės nuosavybė.
Vietoj nuobaudos gavo priedą
Kodėl Savivaldybės vadovai tokie atlaidūs Miesto ūkio skyriaus vedėjui, J. Gaidžiūnaitė paaiškino labai keistai. Anot jos, teisės aktai numato, kad be teismo sprendimo Savivaldybė negali atlyginti žalos. Kadangi sklypo savininkės skandalo nekėlė ir į teismą dėl kompensacijos nesikreipė, A. Karalevičiaus bausti valdžia nematė reikalo.
Miesto ūkio skyriaus vedėjas ne tik negavo nuobaudos, bet dargi sulaukė solidaus paskatinimo. Savivaldybės administracijos vadovai A. Karalevičiaus praėjusių metų darbą įvertino labai gerai, padidino jam kvalifikacinę klasę ir pakėlė atlyginimą. Pernai 15 proc. atlyginimo priedą gaudavęs vedėjas šįmet džiaugsis jau 30 proc. priedu.
Valstybės tarnautojus vertinusios komisijos pirmininkė, administracijos direktorė Kristina Nakutytė tvirtina apie A. Karalevičiaus klaidas nežinojusi.
„Mane pavadavusi J. Gaidžiūnaitė turėjo inicijuoti nuobaudos skyrimą. Jei yra dvejonių dėl darbo, paimamas darbuotojo pasiaiškinimas, sudaroma darbo grupė ir svarstoma, skirti jam nuobaudą ar ne. A. Karalevičius neturi galiojančių nuobaudų, todėl jo darbą buvo galima vertinti labai gerai. Apie neteisėtai jo išduotą leidimą manęs niekas nebuvo informavęs“, – „Sekundei“ tvirtino K. Nakutytė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
