Rajonuose dirbantys ugniagesiai gyvena laukimo nuotaikomis. Reforma grasina juos palikti be darbo, mat jau nuo kitų metų pradžios tramdyti liepsnas turės ne pareigūnai, o savanoriai. Taip tikimasi sutaupyti nemažai pinigų ir už juos įsigyti naujos technikos. Kodėl gyventojai baiminasi, kad kaimo vietovės liks ne tik be medicinos punktų ir mokyklų, bet ir be ugniagesių?
Jau nuo kitų metų rajone gaisro gesinti vyks tik vienas ugniagesys ir savanoriai, tačiau gali būti ir taip, kad gelbėti savo turtą teks patiems gyventojams. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Pareigūnai neteks darbo
Rajonuose dirbantys ugniagesiai gyvena laukimo nuotaikomis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengta reforma grasina juos palikti be darbo, mat jau nuo kitų metų pradžios tramdyti liepsnas turės ne pareigūnai, o savanoriai.
Taip tikimasi sutaupyti nemažai pinigų ir už juos įsigyti naujos technikos. Tačiau gyventojai baiminasi, kad kaimo vietovės liks ne tik be medicinos punktų ir mokyklų, bet ir be ugniagesių.
Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatose, kurios turėtų įsigalioti jau nuo kitų metų, numatyta, kad kiekvienoje ugniagesių komandoje turėtų likti po vieną gaisrininką, o jam talkintų pamokyti savanoriai.
Skirtingai nei dabar dirbantiems gaisrininkams, savanoriams numatyta nemažai lengvatų: draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (apie tai kaimo gaisrininkai gali tik pasvajoti), aprangos komplektas ir valandinis atlygis už darbą. Be to, bus kompensuojamos išlaidos, susijusios su ugniagesio savanorio atlikta veikla.
Įstatymo pataisų rengėjai tikina, kad tai nėra jokia naujovė. Tarpukario Lietuvoje veikė daugiau kaip 400 savanoriškų ugniagesių komandų. Vakarų Europos šalyse iki šiol gyvuoja tokios savanorystės tradicijos. Netgi Lenkijoje gaisrus gesina apie milijoną ugniagesių savanorių, o kai kuriose Vokietijos ar Austrijos kaimiškose vietovėse liepsnas tramdo tik ugniagesiai savanoriai.
Tokia pertvarka padėtų sutaupyti ne vieną milijoną, tuos pinigus būtų galima skirti automobiliams atnaujinti. Mat šiuo metu priešgaisrinei saugai kaimiškose vietovėse skiriamo finansavimo pakanka tik atlyginimams ir komunaliniams mokesčiams, todėl ugniagesiai priversti važinėti sovietmetį menančiomis mašinomis, nors jas reikėtų perduoti muziejams.
Nesiimant reformos, kaimo ugniagesių ateitis būtų miglota, nes dar po kelerių metų neliktų transporto priemonių, kuriomis būtų galima važiuoti gesinti gaisro. Tikėtis, kad bus padidintas finansavimas – naivu.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis teigė, kad dėl šios reformos nebus drastiškai atleidžiami darbuotojai. Daugelyje komandų dirba žmonių, neturinčių būtino ugniagesiui išsilavinimo, nemažai yra perkopusiųjų 65-erių metų ribą, o po penkerių metų daugiau nei 400 ugniagesių bus pensinio amžiaus.
Apie 200 žmonių kasmet išeina į pensiją, kiti išvažiuoja į užsienį ar nebedirba dėl kitų priežasčių, tad juos ir bus galima pakeisti savanoriais. Savivaldybių ugniagesių komandose dabar dirba 2780 žmonių.
„Jeigu savivaldybių priešgaisrinių tarnybų viršininkai laikysis susitarimo išėjus darbuotojams nekomplektuoti etatų, juos bus galima pakeisti savanoriais ir taip sutaupyti lėšų. Jas bus galima skirti naujai technikai ir įrangai įsigyti“, – sakė V. Kurkulis.
Paieškų labirintuose
Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovo Arūno Blaževičiaus teigimu, kol kas garsiai apie laukiančias permainas niekas nekalba, nes dar labai daug neaiškumų. Bet departamente vykusiame pasitarime rajonų vadovai jau gavo nurodymus šiemet pradėti atleisti darbuotojus.
„Pagal ką ir kiek žmonių atleisti, dar nėra jokio nutarimo ar potvarkio. Kita vertus, kaip atrinkti, kuriuos atleisti. Esame apskaičiavę, kad per visą rajoną tokių žmonių bus 32. Vos vienas kitas yra neseniai atėjęs, dauguma darbuotojų senbuviai, tad tektų išmokėti kompensacijas. Vadinasi, bent pirmaisiais metais apie jokį sutaupymą negali būti net kalbos“, – paaiškino A. Blaževičius.
Jo nuomone, savanoriai yra sveikintinas dalykas, tačiau naujovei pasiruošti reikia daugiau laiko – bent penkerių metų, kad savanoriai natūraliai pakeistų dabar dirbančius ugniagesius.
Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Arūnas Blaževičius teigia, kad pati savanorystės idėja sveikintina, tačiau rasti kaimo vietovėse žmonių, kurie galėtų ir norėtų tapti savanoriais ugniagesiais, beveik neįmanoma. U. Mikaliūno nuotr.
Rasti kaimo vietovėse savanorių – misija neįmanoma. Dažnai pateikiami užsienio valstybių pavyzdžiai, kad ten kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose gaisrus gesina praktiškai tik iš savanorių sudarytos komandos, tačiau Lietuvoje toks modelis netinka, nes čia retame kaime galima rasti norinčiųjų ir galinčiųjų savanoriauti.
„Teorija nuo praktikos gerokai skiriasi: reikia galvoti ne tik kaip kurti naujas strategijas, bet ir kaip jas įgyvendinti. Abi rankas keliu už savanorystę, bet neįsivaizduoju, kur reikės rasti tų savanorių. Visi kaime gyvenantys darbingi asmenys važinėja dirbti į miestą ar ūkininkauja. Per javapjūtę, kai kiekviena minutė svarbi, vargu ar ūkininkas norės, kad jo darbuotojas viską mestų ir pultų gesinti kažkur už kelių kilometrų kilusį gaisrą. Ir kuo jis važiuos – gal tuo pačiu kombainu“, – ironizavo A. Blaževičius.
Jis pats lankosi kaimuose, kalbasi su bendruomenių nariais, kviečia juos įsitraukti į savanorių ugniagesių gretas, tačiau bent kol kas norinčiųjų neatsirado.
Atgal į praeitį
Savanoriais galės būti ir tie patys iš darbo atleisti ugniagesiai, tačiau rajono Savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas abejoja, ar jų bus daug. Rajono ugniagesiai uždirba vos minimumą, o jeigu dirba naktimis ir švenčių dienomis – šiek tiek daugiau.
Iš tokio atlyginimo išlaikyti šeimą vargu ar įmanoma, todėl praktiškai visi darbuotojai turi ir kitą darbą. O kuris darbdavys norės kaskart išleisti savo darbuotoją gesinti gaisro.
„Kol kas neįsivaizduoju, kaip reikės organizuoti darbą. Gal didesniuose miesteliuose, pavyzdžiui, Krekenavoje ar Ramygaloje, atsirastų vienas kitas savanoris, bet nuošalesnėse kaimo vietovėse – vargu. Net pats departamento vadovas pripažįsta, kad kai kuriuose kaimeliuose savanorių nebus, tad gaisrą gesinti teks vienam ugniagesiui gelbėtojui. Grįšime du dešimtmečius atgal, kai dirbdavome po vieną, nors Darbų saugos įstatymas tą draudžia. Ugniagesiai taps vandenvežiais, o gaisrą gesinti teks patiems gyventojams“, – kalbėjo A. Blaževičius.
Jis baiminasi, kad gaisrus gesinti patikėjus savanoriams, gali būti sumažintas ir taip menkas finansavimas. Dar nėra aišku, kiek bus mokama ugniagesiams savanoriams, tad gali būti, kad sutaupyta bus minimaliai.
„Jeigu atsiras savanorių, o lėšos bus skiriamos tos pačios, gal ir pavyks ką sutaupyti. Bet pas mus labai madinga tuoj pat viską apkarpyti. Metus kitus mokės kaip prižadėjo, o paskui sakys: verskitės kaip norite. Kai Ukrainoje prasidėjo neramumai, krašto apsaugai iš karto rado papildomai 400 milijonų, galėtų ir Priešgaisrinei tarnybai atrasti 50 milijonų: užtektų ir departamentui, ir mums liktų. Nereikėtų ir tokios skubotos reformos“, – tvirtino A. Blaževičius.
Garbės reikalas
Panevėžio savanoriškosios ugniagesių draugijos pirmininkas Vilius Grigaliūnas teigė, kad į reformą nereikėtų žiūrėti taip pesimistiškai. Kaip policijai talkina rėmėjai, taip ir ugniagesiams gali padėti savanoriai. Daugelyje Vakarų valstybių ugniagesiai savanoriai – įprastas dalykas. Tai yra ne papildomas pajamų šaltinis, o gyvenimo būdas.
„Visame pasaulyje tokia savanorystė labai populiari. Būti savanoriu ugniagesiu garbės reikalas. Ir šios pareigos patikimos ne kiekvienam. O pas mus kažkodėl bandoma įteigti, kad tai kažkoks blogis“, – sakė V. Grigaliūnas.
Jo nuomone, baimė, kad Lietuvoje neatsiras norinčiųjų savanorių, nepagrįsta. Gal iš pradžių jų daug nebus, bet ilgainiui šis reiškinys įgaus pagreitį. Tam reikia ir laiko, ir darbo su būsimais ugniagesiais savanoriais.
Todėl asociacija jau šiemet pradės kviesti jaunimą nuo 14-os metų įsitraukti į savanorystės programą. Nors gesinti gaisrus galės tik sulaukusieji pilnametystės, nepilnamečiai galės vykdyti gaisrų prevenciją. Taip bus rengiama dirva tolesniam darbui.
„Esame pasirengę prisidėti prie savanorių rengimo, teikti visokeriopą pagalbą ir tapti savotiškais mentoriais. Orientuosimės į jaunimą, gal vienas kitas taps ir profesionaliu ugniagesiu gelbėtoju ar savanoriu. Manau, reikia sudominti savanorystės idėja, motyvuoti žmones, ir savanorių tikrai atsiras“, – „Sekundei“ teigė V. Grigaliūnas.
Lina DRANSEIKAITĖ
