Po visoms partijoms Panevėžyje nesėkmingų savivaldos rinkimų jų lyderiai dairosi atpirkimo ožių, o rinkėjų egzamino neišlaikę kai kurie skyrių pirmininkai jau prakalbo svarstantys apie atsistatydinimą.
Z. Kukuraitienė tikina nejaučianti nuoskaudos, jog net būdama skyriaus pirmininkė rinkimų maratone atsiliko nuo partijos bičiulio L. Sėdžiaus. Vis dėlto Liberalų sąjūdžio vadovybė kritiškai vertina Z. Kukuraitienės pasirodymą rinkimuose. U. Mikaliūno nuotr.
Egzamino neišlaikė
Trijų visuomeninių komitetų įsiveržimas į Aukštaitijos sostinės politinę padangę parodė, kad karalius nuogas. Iš 31-o miesto Tarybos nario mandato visuomenininkai jau susišlavė 11-a. Jų gretos viena vieta dar gali padidėti, jei antrajame rinkimų ture mero postą iš konservatoriaus paveržtų nepartinis kandidatas.
Bene didžiausią smūgį Panevėžio rinkėjai sudavė socialdemokratams. Negana to, kad miesto valdančiojoje daugumoje įsitvirtinusiai partijai iš turėtų septynių Tarybos nario mandatų po šių rinkimų teliko keturi, panevėžiečiai paniekino ir jų kandidatę į merus Janiną Gaidžiūnaitę. Rinkėjai parodė, kad partijos vėliavą rinkimuose turėjusi nešti socialdemokratė, nepaisant partijos jai patikėtų aukštų Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos pareigų, nekelia pasitikėjimo.
Už vadinamąją socialdemokratų lyderę panevėžiečiai atidavė mažiau balsų nei už jos partijos bičiulį Povilą Vadopolą. Nors jį partiečiai kandidatų į Tarybos narius sąraše buvo nustūmę net į devintąją vietą, rinkėjai P. Vadopolą reitingavo pirmąjį.
Socialdemokratų vadovai supykę
Socialdemokratų partijos vadovybė nė nebando slėpti didelio nepasitenkinimo rezultatais Panevėžyje ir netgi leidžia suprasti laukiantys skyriaus pirmininko Rimanto Petukausko atsistatydinimo.
R. Petukauskas sutinka, kad Panevėžio socialdemokratų vairas jau slysta jam iš rankų. Partijos vadovybė nė neslepia nepasitenkinimo itin prastais rinkimų rezultatais Panevėžyje.
Rinkimų štabo vadovas ir partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas teigia, jog visi skyriai turi laikytis socialdemokratų tarybos nutarimo dėl pasiruošimo savivaldos rinkimams ir jų įvertinimo.
„Jei savivaldos rinkimuose gauta mažiau mandatų, nei turėjo, akivaizdus pralaimėjimas. Panevėžio skyrius daugiau dėmesio skyrė vidinėms kovoms ir aiškinimuisi, o ne darbui su žmonėmis, tokie ir rezultatai. Labai tikiuosi, kad partijos bičiuliai skaitė tarybos nutarimą ir partijos vadovybei nereikės įsikišti į skyrių veiklą“, – pareiškė A. Sysas.
Panevėžio skyriaus pirmininkas Rimantas Petukauskas pripažįsta pasirengęs gauti pylos ir jau pats svarstantis užleisti vadovo vietą.
„Kaip dirbom, tą ir gavom. Žmonės labai gerai mato, kaip politikai dirba. Nereikia manyti, kad užtenka prieš rinkimus lankstinukų pamėtyti“, – savikritiškas R. Petukauskas.
Jis sutinka, jog skyriuje pokyčiai neišvengiami. Balandį baigiasi R. Petukausko, kaip skyriaus pirmininko, dvejų metų kadencija ir jis neslepia nepuoselėjantis vilčių toliau eiti šias pareigas.
„Reikės ir pasitrauksiu. Čia juk ne mano asmeninis uabas“, – sako R. Petukauskas.
Liberalų lyderei nesaldu
Liberalų sąjūdis pasirodymą šiuose savivaldos rinkimuose įvertino kaip geriausią partijos istorijoje. Trylika jo kandidatų į merus pateko į antrą turą. Vienas – Rietavo meras liberalas jau išrinktas.
Vis dėlto Liberalų sąjūdžio vadovybei pergalės triumfą turėtų gerokai kartinti gana gėdingi rezultatai Panevėžyje. Po šių rinkimų vietoj turėtų trijų vietų miesto Taryboje liberalams teliko dvi, o skyriaus pirmininkė ir kandidatė į merus Zita Kukuraitienė netgi surinko mažiau rinkėjų balsų nei jos kolega Laimutis Sėdžius.
Tokius rezultatus Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis taktiškai vadina santūriais.
„Tikrai manęs netenkina, kad mūsų kandidatai į merus surenka mažiau balsų nei partijos sąrašas. Tai labai rimtas pavojaus signalas“, – pripažino E. Masiulis.
Anot jo, šiuo metu liberalai visas jėgas sutelkę antrajam turui savivaldybėse, kur dėl mero posto kaunasi jų kandidatai, tačiau po jo bus analizuojami kiekvieno skyriaus rinkimų rezultatai.
„Panevėžio skyriuje vyksta kaita, bet neturime signalų, kad masiškai jis būtų paliekamas. Taigi, narių skaičius, matyt, nėra pagrindinė priežastis, dėl ko tokie rezultatai. Su skyriaus pirmininke kalbėsime, analizuosime klaidas ir, aišku, reikia tam tikro šviežio kraujo įleisti norint, kad Panevėžyje rezultatai atitiktų nors šalies vidurkį“, – „Sekundei“ teigė E. Masiulis.
Su aktoriumi nesivaržo
Sustiprinti liberalų pozicijų Aukštaitijos sostinėje nesugebėjusi Z. Kukuraitienė nemano padariusi klaidų ir tikina nejaučianti nuoskaudos, jog net būdama skyriaus pirmininkė rinkimų maratone atsiliko nuo partijos bičiulio.
„Nejaučiu nuoskaudos, kad mane pralenkė L. Sėdžius. Bet kuriam panevėžiečiui jo pavardė žinoma dar nuo „Dainų dainelės“ laikų. Žinomumo jam prideda ir aktoriaus profesija, ir renginių vesti jį daug kas kviečiasi. Aš net negalėčiau pagalvoti, kad esu žinomesnė nei L. Sėdžius. Tai būtų turbūt visai kvaila“, – kolegą įvertino Z. Kukuraitienė.
Liberalų sąjūdžio pasirodymas Panevėžyje, jos nuomone, nėra pats blogiausias tarp partijų. O dėl neišsipildžiusių lūkesčių atsakomybę Z. Kukuraitienė permeta partijos vadovams.
„Yra daug blogiau pasirodžiusiųjų nei mes. Netgi tie patys konservatoriai, socialdemokratai, „tvarkiečiai“, kurie buvo valdančiojoje daugumoje ir turėjo laisvus ruporus. Rezultatas galėjo būti geresnis, bet turėjo būti tam tikrų sprendimų ir iš centro“, – teigia skyriaus pirmininkė.
Krizė dėl V. Matuzo
Visuomeniniams komitetams rinkimuose uždegta žalia šviesa nukarūnavo per visą Nepriklausomybės laikotarpį Panevėžyje stipriausias pozicijas turėjusią Tėvynės sąjungą-krikščionis demokratus. Pelnyti šeši Tarybos nario mandatai Aukštaitijos sostinės konservatoriams yra rekordiškai mažai.
Jų neturėtų guosti nė kandidato į merus Maurikijaus Grėbliūno patekimas į antrąjį rinkimų turą. Galimybę kautis dėl mero regalijų jis išsaugojo vos per plauką. Tetrūko vos 100 balsų, kad į antrąjį turą iškoptų „valstietė“ Gema Umbrasienė ir lojalumu konservatoriams visada garsėjusiame Panevėžyje TS-LKD garbė būtų visiškai paminta.
Nepaisydamas akivaizdaus dešiniųjų fiasko, partijos lyderis Andrius Kubilius bando švelninti padėtį kalbėdamas apie esą Panevėžio skyrių iš krizės baigiančią išvesti naują komandą ir naują jos lyderį – M. Grėbliūną.
„Mes tikrai nemanome, kad Panevėžyje mūsų rezultatai būtų prastai vertintini. Panevėžyje turėjome vidinę krizę, susietą su Vito Matuzo reikalais. Iš tos krizės išeiname, mūsų įsitikinimu, pakankamai sustiprėję. Rinkimų rezultatai nėra tokie, kokie būdavo anksčiau, bet tikrai ne prasti. Manome, kad žvelgiant į ateitį mums yra visos galimybės Panevėžyje grįžti prie labai stiprių pozicijų“, – optimizmą demonstruoja A. Kubilius.
Atsistatydinęs bėdos neišspręs
Po „tvarkiečių“ pralaimėjimo S. Činga pripažįsta svarstęs apie atsistatydinimą iš skyriaus pirmininko pareigų, tačiau, anot jo, tai partijos bėdos neišspręstų.
Kaltų dairosi ir savivaldos rinkimuose visiškai nokautuoti Panevėžio „tvarkiečiai“. Per pastaruosius dvylika metų pasižymėjusius chameleonišku gebėjimu prisitaikyti prie bet kokių politinių jėgų tam, kad išliktų miesto valdžioje, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovus rinkėjai nubaudė skaudžiausiai – nesuteikė nė vienos vietos Taryboje.
„Analizuojam, kas įvyko. Ieškom tikrųjų priežasčių ir gal net ne tokių matomų. Matyt, reikės kažką pergrupuoti“, – teigė „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas.
Ar iš politinio žemėlapio išbrauktiems Panevėžio „tvarkiečiams“ toliau vadovaus Sigitas Činga, skyrius spręs balandį vyksiančiame ataskaitiniame rinkimų susirinkime.
„Buvo pamąstymų atsistatydinti, bet ar tai išspręs bėdą? Dar analizuojam rezultatus pagal rinkimų apylinkes“, – sako S. Činga.
„Darbiečiai“ pasitikrino
Darbo partijos vadovybė Seimo nariui Petrui Narkevičiui turbūt dar ne kartą primins jo dideles, bet nesėkmingas pastangas iš parlamentaro kėdės persėsti į Panevėžio mero.
Jei kandidatų į mero postą eilėje rinkėjai P. Narkevičiaus nebūtų nustūmę į ketvirtą vietą, atrodytų, kad Darbo partijai panevėžiečiai nejaučia nei didelių simpatijų, nei antipatijų. Po rinkimų miesto Taryboje dirbti liko tie patys neišsišokantys ir pernelyg nesireiškiantys trys jos atstovai, kurie dirbo ir praėjusioje kadencijoje.
Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė tvirtina, jog tokie rezultatai juos visai tenkina.
„Aktyviai P. Narkevičius dirbo, bet mes nenusimename. Būtų išrinktas į merus, būtų tekę Panevėžyje vienmandatėje apylinkėje skelbti rinkimus į jo vietą Seime. Gal žmonės nenorėjo matyti kito vienmandatininko?“ – pateisinimą rado L. Graužinienė.
Įdomioji rinkimų statistika
- Panevėžio miesto taryboje ateinančius ketverius metus darbuosis 11-a visuomeninių komitetų atstovų ir 19-a partinių narių.
- Kas taps Panevėžio meru – nepartinis ar partijos statytinis, rinkėjai nuspręs kovo 15-ąją antrajame rinkimų ture.
- Panevėžio miesto tarybos narių amžiaus vidurkis 55-eri, tai yra net 5-eriais metais daugiau nei visų šalies savivaldybių tarybų narių vidurkis. Įdomu, kad 1997-aisiais Lietuvoje į savivaldybių tarybas išrinktų politikų amžiaus vidurkis tesiekė 46 m.
- Jauniausiam Panevėžio miesto tarybos nariui, visuomeninio komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ atstovui Daumantui Simėnui 25-eri.
- Vyriausi Tarybos nariai – konservatorius Vidmantas Baltramiejūnas (68), socialdemokratas Povilas Vadopolas (69) ir per „valstiečių“ sąrašą išrinktas Tomas Josas (75).
- Naujojoje miesto Taryboje dirbs: 1 mokslų daktaras, 1 architektas, 1 gydytojas, 1 žurnalistė, 1 aktorius, 11 inžinierių, 2 teisininkai, 2 ekonomistai, 3 pedagogai, 1 dailininkas, 1 politikos mokslų absolventas, 1 istorikas,1 kineziterapeutas.
- Miesto labui Taryboje darbuosis 7 moterys ir 23 vyrai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
