Savivaldos rinkimai Panevėžyje iš miesto politinio žemėlapio visiškai eliminavo gėdingai pralaimėjusius „tvarkiečius“, socialdemokratus sulygino su „valstiečiais“, neišgelbėjo konservatorių garbės, tačiau į politinę padangę bloškė naujai suspindusias žvaigždes – visuomeninius komitetus.
Pirmieji Lietuvos istorijoje mero rinkimai ir partijoms sukurta visuomeninių komitetų alternatyva virto skausminga pamoka Panevėžio valdžioje užsibuvusioms politinėms jėgoms. Daug metų konservatoriams pirmenybę atiduodavę panevėžiečiai metėsi į visuomeninių komitetų glėbį. U. Mikaliūno nuotr.
Balsavo ekstremaliai
Pirmieji Lietuvos istorijoje mero rinkimai ir partijoms sukurta visuomeninių komitetų alternatyva virto skausminga pamoka Panevėžio valdžioje užsibuvusioms politinėms jėgoms. Miesto Taryboje pasikeitė 13 narių iš 31-o, iš Aukštaitijos sostinės politinio žemėlapio rinkėjai visiškai eliminavo pastaruosius dvylika metų be pertraukų valdančiojoje daugumoje buvusius „tvarkiečius“, susilpnino konservatorių bei socialdemokratų pozicijas ir ekstremaliai metėsi į nepartinių glėbį – daugiausia balsų atidavė už visuomenininkus.
Galvos skausmas, kam patikėti mero regalijas, Panevėžyje tęsis dar porą savaičių. Dėl aukščiausio Savivaldybės politinio posto susigrums du dešiniųjų jėgų kandidatai – nepartinis Rytis Račkauskas ir konservatorius Maurikijus Grėbliūnas. O kaimo žmonėms jau viskas aišku. Ketverius ateinančius metus Panevėžio rajoną vairuos dešimt metų meru esantis „valstietis“ Povilas Žagunis.
Konservatorių orumas neišgelbėtas
Iš vienuolikos kandidatų į Aukštaitijos sostinės merus ryškia persvara į antrąjį turą pateko politikos padangėje Sąjūdžio metais žibėjęs, pastaruosius 18-iolika metų nematomas ir specialiai mero rinkimams Seimo nario Povilo Urbšio prikeltas architektas Rytis Mykolas Račkauskas.
Intriga, kas taps Panevėžio meru, tęsis dar dvi savaites. 21,93 proc. rinkėjų balsų pelnęs R. Račkauskas antrajame ture susikaus su 15,52 proc. balsų surinkusiu M. Grėbliūnu.
Po daugelio metų į politinę areną vėl grįžęs R. Račkauskas sugebėjo nesunkiai palenkti rinkėjus, už jį atidavusius 21,93 proc. balsų. Kovo 15-ąją dėl mero kėdės jis susikaus su antroje vietoje likusiu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio skyriaus pirmininku M. Grėbliūnu. Pastarajam net šią kadenciją turėtas vicemero postas nepadėjo sugrąžinti kadaise TS-LKD Panevėžyje turėtų stiprių pozicijų.
Konservatorių kandidatas į merus gerokai atsiliko nuo pirmojo turo lyderio. M. Grėbliūną mero poste panoro matyti tik 15,52 proc. balsavusiųjų, arba 2062-iem rinkėjais mažiau nei R. Račkauską.
Panevėžio valdžioje svarbiausius, mero ir vicemero, postus turėję TS-LKD šiuose savivaldos rinkimuose nuvairavo žemyn. Prieš ketverius metus savivaldos rinkimuose iškovoję 9-ias vietas miesto Taryboje dabar konservatoriai-krikščionys demokratai tenkinsis tik 6-iomis.
Varžytuvėse dėl mandatų juos pralenkę politikos naujokai P. Urbšio šalininkai Panevėžio taryboje užims septynias vietas.
Nusiteikę karingai
Vis dėlto P. Urbšio komandai pergalės džiaugsmą jau temdo antrojo turo intriga. Dvikova su M. Grėbliūnu – turbūt blogiausia, ko galėjo tikėtis mero regalijų siekiantis R. Račkauskas. Prognozuota, kad į antrąjį turą jam išėjus su bet kurios kairiųjų partijos kandidatu, visuomeninio komiteto sąrašo lyderį rinkimuose palaikys dauguma konservatorių. Dabar TS-LKD balsų R. Račkauskui tikėtis veikiausiai nebeverta, o mero rinkimuose už borto likusios kitos partijos gali suvienyti jėgas, kad į valdžią neateitų kone visų jų atstovus iš Savivaldybės su antrankiais išvedusios buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio skyriaus vado žmogus.
„Priešininkai nesirenkami. Eidami kovoti, einame laimėti“, – karingai nusiteikęs R. Račkauskas.
Su kokiomis politinėmis jėgomis eitų į koaliciją ir ką sodintų į svarbiausius valdžios postus, P. Urbšio šalininkai dar nekalba. Tačiau per visą rinkimų kampaniją aiškino, kas juose nenorėtų matyti dviejų asmenų – dabartinės administracijos direktorės Kristinos Nakutytės ir Vitalijaus Satkevičiaus.
Pats P. Urbšys jau įžvelgia grėsmę dėl galimo partijų susitarimo prieš nepartinį kandidatą į merus.
„Partijų buvimas Savivaldybės valdžioje parodė, kad nesvarbu, kairė ar dešinė, jos vis tiek susitardavo, bet tie susitarimai panėšėjo į sandėrius, nes koalicijos būdavo sudaromos ne dėl programų, o dėl kėdžių“, – įsitikinęs P. Urbšys.
Merui sugrąžino savivertę
M. Grėbliūnas.
TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininkas ir kandidatas į merus M. Grėbliūnas pripažino, jog šie rinkimai – Panevėžio konservatorių pralaimėjimas. Jo nuomone, šįkart rinkėjas neprognozuojamas: sunku buvo tikėtis, jog tokia didele balsų persvara į priekį išves pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvaujančius visuomenininkus. Pastariesiems, M. Grėbliūno nuomone, ateina sudėtingas laikotarpis.
„Visa, ką jie teoriškai kalbėjo rinkimų agitacijos metu, dabar turės pritaikyti praktiškai. Pamatys, kad būti valdžioje ir prisiimti atsakomybę nėra taip paprasta“, – sako M. Grėbliūnas.
Vicemeras pripažįsta nesitikintis lengvos kovos su R. Račkausku.
Pasak M. Grėbliūno, kad ir susiklostytų politinė dėlionė, visuomenininkų sąrašas jau laimėjo savivaldos rinkimus surinkęs Taryboje daugiau vietų už bet kurią partiją.
Šie rinkimai turėjo paglostyti paskutines dienas mero poste skaičiuojančio Vitalijaus Satkevičiaus savimeilę. Partijos bičiuliai TS-LKD kandidatų sąraše jam buvo skyrę tik aštuntąją vietą, bet kur kas daugiau pasitikėjimo parodę rinkėjai merą pakėlė iki trečiosios. Nuo politinio olimpo nueinantis V. Satkevičius dar vienai kadencijai pasilieka Panevėžio tarybos nariu ir tikėtina, kad būtų pasodintas į vicemero postą, jei antrąjį turą laimėtų M. Grėbliūnas.
„Tvarkiečiai“ eliminuoti
Skausmingiausi savivaldos rinkimai triuškinamai juos pralaimėjusiems Panevėžio „tvarkiečiams“. Jų neišgelbėjo nė paskutinėmis dienomis iki rinkimų administracijos direktorei Kristinai Nakutytei panaikinti įtarimai korupcija vadinamojoje krepšinio byloje. Dvylika metų Aukštaitijos sostinės valdančiojoje daugumoje sugebėjusius išbūti, talentu prisitaikyti prie visų politinių ideologijų partijų pasižymėjusius „tvarkiečius“ rinkėjai pasiuntė netgi ne ant atsarginių suolelio, o visiškai išspyrė į užribį. „Tvarka ir teisingumas“ Panevėžio taryboje nebeturės nė vienos vietos.
„Vadinasi, pastaruosius 12-a metų valdančiojoje daugumoje blogai dirbome. Turės būti daromos išvados“, – pripažino TT Panevėžio skyriaus pirmininkas, į antrąjį turą nepatekęs kandidatas į merus Sigitas Činga.
Jis guodžiasi, jog „Tvarką ir teisingumą“ politinė krizė ištikusi ne tik Panevėžyje. Šios partijos atstovus rinkėjai eliminavo iš Panevėžio rajono tarybos, Šiauliuose bei Vilniuje „tvarkiečiai“ tegavo po paguodos prizą – atitinkamai dvi ir tris vietas šių savivaldybių tarybose.
„Ne patys geriausi laikai partijai. Gal privargom, pasenom, reikia naujų veidų“, – triuškinamo pralaimėjimo priežasčių ieško S. Činga.
Savų ambicijų aukos
Pastarąjį pusmetį vidinių rietenų purtyti Panevėžio socialdemokratai irgi gerokai nukraujavo. Prieš ketverius metus jiems patikėję septynias vietas Taryboje šį kartą rinkėjai nebebuvo tokie dosnūs ir paliko tik keturias. Tarp jų nebėra praėjusią kadenciją Taryboje dirbusios socialdemokratų Panevėžio skyriaus pirmininko Rimanto Petukausko žmonos Kristinos.
Socialdemokratų buvimas šalies valdančiojoje daugumoje ir pastaruoju metu augantys jų lyderio Algirdo Butkevičiaus reitingai nepridėjo balų jų kandidatei į Panevėžio merus Janinai Gaidžiūnaitei. Net ir užimdama administracijos direktorės pavaduotojos pareigas bei būdama ryškiai matoma panevėžiečiams, J. Gaidžiūnaitė mero rinkimuose liko tik šešta.
„Gaila“, – rezultatus trumpai įvertino R. Petukauskas.
Jis pripažįsta, kad socialdemokratams koją pakišo ne tik į politinę areną žaibiškai įsiveržę visuomeniniai komitetai, bet ir tarpusavio rietenos.
„Visose partijose verda vidinė konkurencija. Ji nėra blogai, jei neperauga į išorinę. Mūsų skyriuje, deja, peraugo ir balų rinkimuose tai tikrai nepridėjo“, – sutinka R. Petukauskas.
Panevėžio socialdemokratų nesugebėjimas išspręsti vidinių problemų ir perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis neliko nepastebėtas nė partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus. Rinkimų naktį jis viešai pripažino nesąs patenkintas partijos kolegomis panevėžiečiais.
Prišokdino dama
Šiųmečių savivaldos rinkimų partiniu atradimu Panevėžyje galima laikyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Miesto Taryboje tik tris vietas teturėjusi partija, Aukštaitijos sostinėje niekada nepasižymėjusi aukštais reitingais, rinkimuose pelnė keturis mandatus ir tapo lygi su socialdemokratais. „Valstiečių“ Panevėžio skyriaus pirmininkė Gema Umbrasienė tapo didžiausia rinkimų nakties intriga, privertusi gerokai pasinervinti konservatorių kandidatą M. Grėbliūną. Iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kuris iš jų dėl mero posto antrajame ture stos į dvikovą su nepartiniu R. Račkausku.
Konservatorių lyderis lengviau atsikvėpė tik pirmadienį paryčiais Vyriausiajai rinkimų komisijai suskaičiavus rinkėjų balsus. G. Umbrasienė iš tolesnės kovos dėl mero kėdės pasitraukė M. Grėbliūnui nusileidusi stebėtinai mažu skirtumu – lygiai 100 balsų.
„Turbūt niekas neįvertino, kokio rimtumo kandidatė yra G. Umbrasienė. Daugeliui partijų jos rezultatai buvo didelė staigmena“, – pripažino M. Grėbliūnas.
Naujokai išdidūs
Rinkėjai pastebėjo ir mero posto bei Tarybos mandatų siekusius „Mums svarbu“ ir Gintaro Šileikio visuomeninius komitetus. Į naujos kadencijos Tarybą delegavo po du jų atstovus.
„Panevėžiečiai šiek tiek nusivylę partijomis. Praeitos kadencijos miesto Taryba dirbo labai sunkiai, nes pačios partijos buvo draskomos vidinių intrigų. Mūsų komitete rinkėjai galėjo matyti tikrų profesionalų komandą, todėl rezultatai yra gana geri“, – mano „Mums svarbu“ lyderis, kovoje dėl mero posto iš 11-os kandidatų 5-as likęs Kęstutis Lukoševičius.
Anot jo, kol kas komiteto valdyba nediskutavusi, su kuriomis politinėmis jėgomis sutiktų eiti į koaliciją.
„Svarbesnis klausimas, ką reikėtų palaikyti antrajame mero rinkimų ture. Turėtume pasakyti rinkėjams, su kuo eisime, bet šitas klausimas irgi dar atviras“, – kalbėjo K. Lukoševičius.
G. Šileikis pripažįsta tikėjęsis bent trijų vietų Taryboje. Gavęs dvi politikas sako dar svarstysiantis, su kuria politine jėga susidėti ateinantiems ketveriems metams.
Rinkosi Vasiukus
Bandymas į Panevėžio valdžią prasibrauti dalijant nerealius pažadus nepadėjo nei Lietuvos liaudies partijos sąrašui, pasižymėjusiam didžiausiu, net vienuolikos, teistų atstovų būriu, nei mero posto siekusiam jų lyderiui Vytautui Žagūniui. Jį Panevėžio meru panoro matyti vos 2,93 proc., tai yra mažiau nei 1000, rinkėjų.
Didžiausią kartėlį šiuose rinkimuose turėjo nuryti Seimo narys Petras Narkevičius. Į antrąjį rinkimų turą nepatekęs „darbietis“ svarstė, kodėl rinkėjams įdomesni žadantieji mistinius Vasiukus arba idėjiniai kovotojai su korupcija.
„Aišku, tikėjomės geresnių rezultatų. Jei nenori keisti valdžios, vadinasi, žmones tenkina tai, ką turi“, – nepasitenkinimo neslėpė V. Žagūnis.
Vis dėlto didžiausią kartėlį turėjo nuryti ne paskutinis likęs V. Žagūnis, bet Panevėžio „darbiečiai“. Nors miesto Taryboje išlaikė tas pačias tris vietas kaip iki šiol, tačiau jų sąrašo lyderį Petrą Narkevičių daugelis tikėjosi pamatyti antrajame rinkimų ture. Seimo narys rinkimų naktį neslėpė nusivylimo.
„Ką reikia padaryti, kad žmogus suprastų, jog rezultatas politiką puošia, o ne mistiniai Vasiukai arba kova su korupcija neparodant jokio darbinio rezultato? Be abejonės, tikėjausi papulti į antrą turą, tam dėjau daug pastangų ir noro. Dėl tos trejus metus Seime dirbau“, – apstulbęs P. Narkevičius.
Liberalų fiasko
Po šių savivaldos rinkimų pozicijas itin sustiprinusio ir politiniame žemėlapyje įsitvirtinusio kaip trečia stipriausia partija Liberalų sąjūdžio vadovai turėtų padaryti rimtas išvadas dėl Panevėžio skyriaus veiklos. Panevėžio taryboje liberalai turės tik dvi vietas, o skyriaus pirmininkei ir kandidatei į merus Zitai Kukuraitienei rinkėjų palenkti nepadėjo nei ilgametės miesto Tarybos narės statusas, nei partijos nupirkta brangi reklama nacionalinėje žiniasklaidoje. Nors Liberalų sąjūdžio elektoratas visoje Lietuvoje pastebimai auga, už mero posto siekusią Z. Kukuraitienę Panevėžyje balsavo tik 1260, arba 3,91 proc. rinkėjų. Skyriaus lyderės fiasko parodo ir tai, kad ją miesto Taryboje panoro matyti mažiau žmonių nei jos kolegą aktorių Laimutį Sėdžių.
Rajone tradicijos nesikeičia
Panevėžiečiai dar dvi savaites svarstys, R. Račkauskas ar M. Grėbliūnas tinkamesnis į merus, o rajono gyventojai rinkimuose tašką padėjo jau sekmadienį. Dešimt metų rajono vairą laikančiam „valstiečiui“ Povilui Žaguniui antrojo turo neprireikė. Dėl mero kėdės su juo susirungusius šešis konkurentus „valstietis“ nušlavė vienu mostu. Dar ketverius metus matyti jį rajono vadovu panoro 52,68 proc. balsavusiųjų.
Dešimt metų rajono vairą laikančiam Povilui Žaguniui neprireikė nė antrojo turo. Dėl mero kėdės su juo susirungusius šešis konkurentus „valstietis“ nušlavė vienu mostu. Dar ketverius metus matyti jį rajono vadovu panoro daugiau nei pusė rinkėjų.
„Kai prieš dešimt metų pirmą kartą kaip meras ėjau į tribūną, sakiau, kad joje kur kas tvirčiau jausčiausi išrinktas ne partijos, o žmonių. Dabar jaučiuosi drąsiai“, – teigė P. Žagunis.
Antroje vietoje likęs dabartinis rajono Savivaldybės vicemeras socialdemokratas Antanas Pocius surinko beveik keturis kartus mažiau balsų.
Rajono valdžioje devynias vietas lig šiol turėję „valstiečiai“ savo pozicijas dar labiau sustiprino pelnę dvylika mandatų, įskaitant ir mero. Jų dabartiniai koalicijos partneriai socialdemokratai tenkinasi penkiomis vietomis.
Ar ir ateinančius ketverius metus šios dvi stipriausios Panevėžio rajone partijos pratęs tradiciją kartu dirbti valdančiojoje daugumoje, P. Žagunis bando išlaikyti intrigą žadėdamas atskleisti tik po kovo 27-ąją numatomo paskutinio šios kadencijos Tarybos posėdžio.
„Negaliu pasakyti, kad liks ta pati valdančioji dauguma. Šiai Tarybai dar visas mėnuo dirbti ir būtų labai negerai pradėti dėlioti koaliciją“, – mano meras.
Nematė lyderių
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiesiogiai renkant merą tikėtasi prie balsadėžių sulaukti gerokai daugiau gyventojų nei įprasta. Tačiau rinkėjų aktyvumas šalyje nesugebėjo pasiekti populiariausių prezidento rinkimų lygio, o panevėžiečiai buvo vieni vangiausiai rinkusių merą ir Tarybą.
Aukštaitijos sostinėje prie balsadėžių atėjo tik kas trečias rinkėjas, tai yra šiek tiek per 33 proc. Maždaug tiek pat balsavo ir rajone.
Prie balsadėžių atėję panevėžiečiai svarstė, kad išsirinkti, už ką atiduoti balsą, nėra lengva – dideliame būryje pretendentų į merus rinkėjai pasigedę ryškių asmenybių, neabejotinų lyderių.
„Būtų mažiau kandidatų, būtų lengviau. Nelabai juos pažįstu, nežinau, už ką balsuoti. Reikia, kad žmogus būti ir geras, ir protingas. Vien patirties neužtenka. Kas iš jos, jei miesto vis tiek nežiūri“, – svarstė į Geležinkelio rinkimų apylinkę balsuoti atėję sutuoktiniai Leonora ir Vytautas Gapševičiai.
Iš Vilniaus gyventi į Panevėžį sugrįžę Karolina ir Evaldas Grubinskai balsuoti atėjo kartu su mažamečiais vaikučiais.
„Nuo mažens mokome pilietinės pareigos. Patys visada dalyvaujame rinkimuose“, – teigė sutuoktiniai.
Grubinskai sako iš 11-os kandidatų mieste irgi pasigedę ryškaus lyderio. Balsavo už visuomenėje matomą kandidatą.
„Labiau žinomas žmogus gal geriau ir dirbs. Panevėžys mums patinka, nesigailime grįžę. Čia patogiau auginti vaikus, yra vietų darželiuose, atstumai nedideli. Panevėžys mums rūpi, todėl ir balsuojam“, – Aukštaitijos sostinės privalumus mato Grubinskai.
Visuomenininkams gresia likti prarytiems
Mažvydas Jastramskis
Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas
Savivaldos rinkimuose visada akivaizdi tendencija, kad didžiųjų miestų, tarp jų ir Panevėžio, rinkėjai balsuoja vangiau. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo geriau žmonės pažįsta vietos politikus, didesnis bendruomeniškumo jausmas, todėl ir aktyviau dalyvaujama rinkimuose.
Tačiau menką aktyvumą lemia ir tai, kad partijoms kuo toliau, tuo sunkiau sekasi savivaldybėse pateikti save kaip vertas pasitikėjimo organizacijas. Matome, kad Panevėžyje, visada garsėjusiame kaip konservatorių miestas, šįkart daugiausia rinkėjų balsų pelnė visuomeninis Povilo Urbšio komitetas.
Visoje Lietuvoje matėme gana pasyvią ir neįdomią rinkimų kampaniją. Atrodė, tarsi vyktų vien Vilniaus mero rinkimai. Sostinėje sulaukėme pritraukiančių ryškių asmenybių – buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, meras Artūras Zuokas.
Kitose savivaldybėse kandidatų pasiūla nebuvo tokia ryški, kokios norėtų rinkėjai. Įdomios, tikros rinkimų kovos nebuvo ir Panevėžyje.
Nemanau, kad antrajame ture rinkėjų aktyvumas galėtų būti didesnis. Seimo rinkimuose, kur irgi balsuojama už asmenybes, į antrąjį turą visada ateina mažiau žmonių.
Nesu nustebęs, kad net tiesioginiai mero rinkimai nesužadino rinkėjų aktyvumo. Prognozavau, kad padidėjimas bus labai nedidelis. Taip ir įvyko – prie balsadėžių atėjo vos 2 proc. daugiau. Savivaldos rinkimai yra antraeiliai, nesprendžiantys šalies likimo, todėl kandidatų į merus ir tarybų narius konkurencija neatrodo tokia aktuali. Be to, yra gana nemažas segmentas žmonių, kurie iš viso neina į rinkimus, nepriklausomai nuo to, tiesioginiai jie ar ne. Jei žmogus absoliučiai nesidomi politika, gali būti nors ir penkių etapų prezidento rinkimai organizuojami, jis vis tiek neateis.
Rinkėjų pasyvumui paaiškinti galima rasti nemažai priežasčių: nusivylimas politika, nepasitikėjimas valdžia ir savimi, kad rinkėjo balsas kažką reiškia. Tačiau tai gali būti ir signalas, kad savivaldybėje nėra taip blogai, kad esama jos valdžia netrukdo gyventi.
Jei balsuoti ateitų visi rinkėjai, tikėtina, jog rezultatai būtų dar labiau nepalankūs partijoms nei šiuose savivaldos rinkimuose. Kaip seksis visuomeniniams komitetams, sunku būtų prognozuoti, bet nauji dariniai neturi darbo patirties, nėra itin stabilūs ir politinėje konkurencinėje kovoje gali būti paprasčiausiai suvalgyti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
