Pirmą kartą vykstančiuose tiesioginiuose mero rinkimuose panevėžiečiai balsuoja aktyviau nei prieš ketverius metus Savivaldos rinkimuose, tačiau prie balsadėžių renkasi vangiau nei rinkdami prezidentą. 14 val. duomenimis Panevėžyje rinkėjų aktyvumas siekė 20,7 proc. (17514), rajone balsuoti atėjo 21,7 proc. turinčiųjų balsavimo teisę.
„Rinkėjų aktyvumas didesnis nei 2011-aisiais, bet maždaug 10 proc. mažesnis nei buvo prezidento rinkimuose“, – įvertino Panevėžio miesto rinkimų apygardos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Čipinys.
Aktyviausiai Panevėžyje balsuojama Pilėnų (23,86 proc.) bei Parko (23,96 proc.) rinkimų apylinkėse. Rajone daugiausia rinkėjų sulaukta Krekenavoje ir Velžyje.
Rinkimų tvarkos pažeidimų nėra užfiksuota nei mieste, nei rajone.
Stovėjo už durų
Didžiausią intringą Savivaldos rinkimai kelia mieste, kur į nueinančio mero Vitalijaus Satkevičiaus vietą pretenduoja net 11-a kandidatų. Į 31-ą vietą miesto Taryboje pretenduoja net 323 politikai. Į Geležinkelio rinkimų apylinkę panevėžiečiai balsuoti rinkosi dar iki jos atidarymo. Rinkimų komisijos nariai prieš 7 val atėję į darbą jau rado už durų mindžikuojančių žmonių. Komisijos pirmininkės Reginos Mikalauskienės teigimu, rinkėjai pradėjo plūsti apie 9.30 val. Vidurdienį eilėje prie registracijos stalo stovėjo apie 20 žmonių.
„Pirmininkauju rinkimuose nebe pirmą kartą ir tikrai Savivaldos rinkimuose dar nėra buvę tokio didelio aktyvumo. Per prezidento, Seimo rinkimus visada gausiai balsuoja, bet tiek rinkėjų matyti renkant Savivaldybės tarybos narius nėra įprasta“, – teigė R.Mikalauskienė. Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šį kartą daugiau ateinančio balsuoti jaunimo ir, matyti, iš anksto apsisprendusio, kam norėtų patikėti Panevėžio vairą ateinantiems ketveriems metams.
„Senjorai dar galvoja, svarsto, ką pasirinkti, o jauni žmonės ilgai neužtrunka , labai greitai pabalsuoja“, – sako R. Mikalauskienė.
Išsirinkti sunku
Prie balsadėžių atėję panevėžiečiai svarstė, kad išsirinkti, už ką atiduoti balsą, nėra lengva – dideliame būryje pretendentų į merus rinkėjai pasigedę ryškių asmenybių, neabejotinų lyderių.
„Būtų mažiau kandidatų, būtų lengviau. Nelabai juos pažįstu, nežinau, už ką balsuoti. Reikia, kad žmogus būti ir geras, ir protingas. Vien patirties neužtenka. Kas iš jos, jei miesto vis tiek nežiūri“, – svarstė į Geležinkelio rinkimų apylinkę balsuoti atėję sutuoktiniai Leonora ir Vytautas Gapševičiai.
Senjorų nuomone, Panevėžys jaukus ir gana tvarkingas miestas, tačiau neturi ateities, jei vietos valdžia nepasistengs sukurti daugiau darbo vietų jaunimui ir nesirūpins, kad studijas baigusieji galėtų sugrįžti į gimtąjį miestą.
„Senjorai jau vis tiek prie galo eina, o jaunimui reikia gyventi. Būtų mažiau jaunų bedarbių, Panevėžys atsigautų. Kiek čia gamyklų anksčiau buvo, o kas beliko? Net ledo arenos nesugeba užbaigti – bortus pastatė, o ledo nėra. Pažadėjo Savivaldybė duoti pinigų ir – šnipštas. Pažada, o paskui persigalvoja“, – stebėjosi L.Gapševičienė.
Iš Vilniaus gyventi į Panevėžį sugrįžę Karolina ir Evaldas Grubinskai balsuoti atėjo kartu su mažamečiais vaikučiais.
„Nuo mažens mokome pilietinės pareigos. Patys visada dalyvaujame rinkimuose“, – teigė sutuoktiniai.
Grubinskai sako iš 11-os kandidatų mieste irgi pasigedę ryškaus lyderio. Balsavo už visuomenėje matomą kandidatą.
„Labiau žinomas žmogus gal geriau ir dirbs. Panevėžys mums patinka, nesigailime grįžę. Čia patogiau auginti vaikus, yra vietų darželiuose, atstumai nedideli. Panevėžys mums rūpi, todėl ir balsuojam“, – Aukštaitijos sostinės privalumus mato Grubinskai.
Pirmą kartą balsuojantiems – dovana
Panevėžio rajone dėl mero kėdės varžosi 7 kandidatai. Dėl 25-ių rajono Tarybos nario mandatų rinkimuose susigrūmę 200 politikų.
Pirmą kartą balsavimo teise pasinaudojusios Panevėžio rajono gyventojos 18-metės Miglės Kizaitės Velžio rinkimų apylinkėje laukė staigmena. Jai, kaip pirmą kartą balsuojančiai rinkėjai, įteikta Lietuvos konstitucija.
Mergina jos balso verčiausią kandidatą pasirinko internete perskaičiusi visų septynių biografijas, įvertino jų išsilavinimus ir nuveiktus darbus.
„Man patinka rajone gyventi, bet savo ateities su juo nesieju. Planuoju išvažiuoti mokytis į Kauną ir turbūt čia gyventi nebegrįšiu. Bet noriu, kad rajonas būtų jaukus ir čia gyvenantiems būtų gera, įdomu“, – linki M. Kizaitė.
Panevėžyje balsavimo teisę turi maždaug 87 tūkst. gyventojų, iš jų maždaug 900-ams šie rinkimai yra pirmieji.
Rajone rinkimų biuletenius gavo apie 34 tūkst. žmonių. Pirmą kartą prie balsadėžių laukiama 355 rinkėjų.
Balsavo trečdalis (papildyta 19.15)
Likus valandai iki rinkimų apylinkių uždarymo, 19 val. duomeninimis Panevėžyje balsavo maždaug kas trečias rinkėjas – 33,24 proc. Aktyviausi balsuojama Pilėnų (38 proc.) ir Laisvės (39,2 proc.) rinkimų apylinkėse.
Panevėžio rajone šiandieną prie balsadėžių atėjo 33,82 proc. turinčiųjų balsavimo teisę.
Savivaldybių tarybų rinkimuose visoje Lietuvoje dalyvauja per 15 tūkst. kandidatų, dėl merų postų varžosi daugiau kaip 400 kandidatų.
Į savivaldą bus išrinkti 1524 tarybos nariai, iš jų 60 būsimų merų. Tose savivaldybėse, kur meras nebus išrinktas per pirmąjį turą, po dviejų savaičių kovo 15-ąją vyks antrasis merų rinkimų turas.
Meras jau pirmajame ture išrenkamas, jei esant ne mažesniam kaip 40 proc. rinkėjų aktyvumui gauna daugiau nei pusę balsų. Meras galėtų būti išrinktas jau pirmajame ture ir esant mažesniam aktyvumui, tačiau už jį savo balsą turėtų atiduoti ne mažiau kaip penktadalis visų tos savivaldybės rinkėjų.
U. Mikaliūno nuotr.:
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
