Emocija – mūsų vidinio pasaulio išraiška. Žmonės liūdi, juokiasi, nerimauja, kažko bijo… Visos šios emocijos tiesiogiai veikia mūsų organizmą.
Stiprūs išgyvenimai sargdina
Emocijas sudaro matomos ir plika akimi nematomos sudėtinės dalys (komponentai). Matomieji emocijų komponentai – veido išraiška (mimika), judesiai (gestai), kalba ir kt. Iš nematomųjų komponentų labai svarbūs vidaus organų pakitimai (širdies ir kraujagyslių, endokrininių liaukų, medžiagų apykaitos), taip pat pačios nervų sistemos, ypač vegetacinės, pokyčiai.
Kas vyksta žmogaus organizme jam jaučiant tam tikras emocijas ir kodėl, atrodytų, natūralūs jausmai kartais ima varginti?
Žmogui pasiduodant teigiamoms ar neigiamoms emocijoms, sustiprėja širdies darbas, padidėja arterijų tonusas, pakyla kraujospūdis. Ilgesniam laikui kraujospūdis pakyla nuo neigiamų emocijų (baimė, sielvartas). Padažnėja kvėpavimas, širdies plakimas, gali sutrikti virškinimo organų veikla (pranyksta apetitas, gali sustoti skrandžio sulčių išsiskyrimas, prasidėti viduriavimas ir kt.).
Nuo emocijų sutrinka ir nervų sistemos veikla. Daugelis žmonių dėl stiprių išgyvenimų pradeda blogai miegoti, nepailsi, blogėja apetitas, sutrinka vidaus organų veikla.
Nuo stiprių neigiamų emocijų žmogus gali susirgti, netekti darbingumo. Neigiamos emocijos taip pat gali pabloginti kitų ligų gijimą.
Mūsų arterijos reaguoja į baimę, pyktį, liūdesį ar džiaugsmą, nuo tokių emocijų gali prasidėti arterijų spazmai, ypač širdies (vainikinių arterijų) ir smegenų (pvz., kai kuriems susijaudinus pradeda skaudėti galvą ir kt.), nes mažiau paduodama kraujo. Žinoma atsitikimų, kai stipriai susijaudinus įvyksta stenokardijos priepuolis arba net širdies infarktas.
Pyktis kenkia širdžiai
Kas yra pyktis? Tai jausmas, kurio stiprumas gali skirtis – nuo lengvo susierzinimo iki įniršio bei neapykantos. Kaip ir kitos emocijos, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius procesus. Kai pykstame, pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, padidėja energinių medžiagų (adrenalino, noradrenalino) koncentracija kraujyje. Organizmas pasiruošia tinkamai atsakyti į gresiantį pavojų, kitaip tariant – gintis.
Mičigano universitete atliktas longitudinis (tęstinis) tyrimas atskleidė, kad moterys, kurios savyje sulaiko pyktį, dukart labiau rizikuoja patirti širdies smūgį, insultą ar susirgti vėžiu. Deja, šaukimas supykus taip pat nėra veiksmingas.
Pykčio proveržiai gali trukti vos kelias minutes, tačiau to užtenka, kad būtų neigiamai paveikta širdies veikla ir 19 proc. padidėtų rizika patirti širdies smūgį. Subtilesnės pykčio išraiškos, tokios kaip susierzinimas, nekantrumas, niurzgėjimas, irgi atsiliepia mūsų sveikatai, tačiau šiek tiek subtiliau – susilpnina imuninę sistemą, o dėl to padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis.
Kad išsaugotume savo sveikatą, turime išmokti persitvarkyti. Stenkitės išsiaiškinti neigiamų emocijų atsiradimo priežastis ir jas pašalinti.
Galbūt jūsų organizmas negauna reikiamo fizinio krūvio ir neigiamos emocijos atsiranda todėl, kad pažeista harmonija? Padidinkite fizinį krūvį, daugiau vaikščiokite, plaukiokite, važiuokite dviračiu, atlikite specialius fizinius pratimus, tiesiog keletą kartų paleiskite į sieną pagalvę – paprastai tai padeda!
Pastaraisiais metais pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių įrodymų, kad psichologiniai veiksniai gali turėti didelės reikšmės vystytis išeminei širdies ligai. Pyktis, neapykanta, nerimas, depresija ir izoliacija nuo aplinkos, ypač neigiamas emocijas kaupiant savyje ilgesnį laiką, padidina galimybę vystytis širdies vainikinių kraujagyslių ligoms. Ir atvirkščiai, teigiamos emocijos, atvirumas kitiems, empatija gali saugoti mus nuo šios ligos.
Nebe pirmą įrodymą, kad taip yra iš tiesų, Paryžiuje vykusiame Europos kardiologijos draugijos suvažiavime pristatė dr. Frankas Bonagvidis iš Pizos (Italija) Klinikinės fiziologijos instituto.
Daktaras vadovavo dešimt metų vykdytam eksperimentui, kuriame dalyvavo 228 asmenys, patyrę širdies infarktą. Norėta patikrinti, kaip per dešimtmetį ilgalaikis stresas, pyktis atsiliepia tiriamųjų sveikatai. Dalyviams tirta širdies raumens susitraukimo jėga arba lygis enzimų, susijusių su progresuojančiu raumens pakenkimu.
Visi dalyviai užpildė anketas apie tai, kaip dažnai ir kaip stipriai jautė pyktį, įtampą arba elgėsi agresyviai. Per stebėjimų dešimtmetį 51 eksperimento dalyvis patyrė pakartotinį infarktą, 23 asmenys išgyveno, 28 – ne.
Susumavus visus kitus veiksnius, galinčius išprovokuoti pakartotinį infarktą (amžius, lytis, rūkymas), paaiškėjo, jog vien pyktis daugiau kaip dukart padidina pakartotinių, rimtų širdies bėdų riziką.
Kartais pyktis gali slėpti gailestį, liūdesį arba kitus labai skausmingus ir gniaužiamus jausmus. Gydytojo nuomone, tyrimo rezultatai įrodo, kokia svarbi ligų profilaktikai arba kovoje su jomis gali tapti psichoterapija.
Juokas – sportas
Kone vienintelis užkratas, kurio nereikia bijoti ir saugotis, yra juokas.
Juokiantis organizme vyksta cheminės reakcijos, skiriasi endorfinai (euforijos būseną sukeliantys hormonai, natūralūs skausmo malšintojai) ir, atvirkščiai, mažėja streso hormonų lygis. Juokas – puiki mankšta vidaus organams, širdžiai, juokiantis gilėja kvėpavimas ir valosi plaučiai, gerėja kraujotaka.
Juokas padeda ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Suaugę mes esame įpratę slopinti savo jausmus ir emocijas, o juokas mus išlaisvina.
Merilendo universiteto Baltimorėje (JAV) tyrėjų teigimu, juokas – pati didžiausia sveikata. Atliktame tyrime dalyvavo 300 vyrų ir moterų, dalis jų anksčiau turėję širdies problemų. Jie turėjo atsakyti į klausimus apie įvairaus pobūdžio juokingas situacijas. Vienas iš klausimų skambėjo taip: „Eini į priėmimą ir staiga pasirodo, kad vienas iš svečių vilki taip pat, kaip ir tu. Kaip reaguoji?“ Pasirodo, širdies ligomis sergantys žmonės net 40 proc. dažniau atsakė, kad tokios situacijos jiems visiškai nejuokingos. Mokslininkai padarė tokią išvadą: su humoru žvelgiant į gyvenimą ir kasdienes situacijas galima apsisaugoti nuo kraujotakos sistemos ligų.
Įdomūs procesai vyksta ir kino žiūrovų organizmuose. Amerikiečių tyrimas parodė, jog kino komedijos ir jų sukeltas juokas turėjo įtakos tam, kad kraujo indai imdavo plėstis, o stresas, susijęs su filmuose rodomomis skausmingomis situacijomis, akimirksniu susiaurindavo širdies arterijas. Atlikus matavimus pasirodė, kad kraujagyslės spindžio skirtumas juoko ir liūdesio fazėmis siekė 30–50 proc.
Baltimorės tyrėjai juoką vadina sportu, nes yra pastebėję, jog juokas, kaip ir fizinis judėjimas, labai teigiamai veikia kraujagyslių sienelių gleivinę.
Ši kraujagyslės dalis turi milžiniškos reikšmės sveikatai, reguliuoja kraujo pratekėjimą, išskiria įvairių svarbių medžiagų, pavyzdžiui, reaguodamos į pažeidimą ar uždegimą, dalyvauja kraujo krešėjime. Jei kraujagyslės sienelė turi sveikatos bėdų, pradeda formuotis sklerotinės plokštelės. O pokyčiai, kurie buvo matomi besijuokiančių žmonių kraujagyslių gleivinėje, buvo panašūs į tuos, kuriuos matome po fizinio krūvio arba vartojant cholesterolį kraujyje mažinančius statinus.
Visagalė meilė
Meilė ne tik pavasarį veikia žmogų kaip adrenalinas – bet kuriuo metų laiku tarp žmonių vyksta ypatingi kontaktai, sukeliantys neprognozuojamą poveikį ir teikiantys patį didžiausią malonumą. Specialistai pabrėžia, kad meilės jausmas, gimstantis nelauktai bet kuriuo metų laiku, gali būti labai stiprus ir padėti net sunkiausiems ligoniams nugalėti, rodos, neįveikiamas ligas.
Kaip medikai paaiškina fiziologinį meilės jausmo poveikį žmogaus organizmui?
Meilės jausmas didina širdies susitraukimų dažnį, aktyvina širdies veiklą, šiek tiek kelia kraujospūdį, bet tuo pat metu skatina endorfinų gamybą. Endorfinai – tai endogeniniai hormonai, organizme besigaminančios medžiagos, labai aktyvios biochemiškai, atsakingos už žmogaus malonumo pojūtį. Ta medžiaga stimuliuoja smegenų centrus, atsakingus už malonumą, komfortą, palaimos jausmą.
Meilės, kaip ir sekso, metu endorfinų išsiskiria labai daug, ir būtent tai mažina skausmo pojūčius, todėl viskas atrodo gerokai gražiau, skausmo nejunti, prieš tai buvę pojūčiai trigubai sustiprėja ir esi įgavęs tarsi antrą kvėpavimą.
Vis daugiau žmonių skundžiasi išgyvenantys nuolatinį nerimą, liūdesį. Liūdesys taip pat tiesiogiai veikia mūsų organizmą. Išgyvenančių depresiją žmonių organizmuose aptinkami mažesni serotonino ir dopamino kiekiai. Serotoninas reguliuoja skausmo suvokimą ir tai gali paaiškinti, kodėl 45 proc. depresyvių asmenų nuolat skundžiasi įvairiais skausmais. Taigi jei jums liūdna ir kažkur maudžia, gali būti, jog tai neigiamų emocijų pasekmė.
ĮDOMU
- Suomijoje atliktas tyrimas liudija, kad specifinis ryšys tarp patiriamų emocijų ir su jomis siejamų kūno dalių būdingas skirtingų pasaulio kultūrų atstovams.
- Pasak tyrėjų, netekties jausmas ir europiečiams, ir azijiečiams „drasko širdį“, jaudinantis pilve „plazdena drugeliai“, o pasišlykštėjimas pykinimu atsiliepia skrandyje.
- Tyrimo metu savanoriai iš Suomijos, Švedijos ir Taivano buvo prašomi susieti įvairias patiriamas emocijas su konkrečiomis kūno vietomis.
- Paaiškėjo, kad tiriamieji pyktį susiejo su galva, krūtine ir rankomis, pasibjaurėjimą su galva, rankomis ir pilvo sritimi, pasididžiavimą su viršutine kūno dalimi, o meilę – su visu kūnu, išskyrus kojas. Nerimas buvo dažniausiai siejamas su centrine krūtinės dalimi.
- Labiausiai mokslininkus nustebino tai, kad šie rezultatai nepriklausė nei nuo asmeninių dalyvių psichofiziologinių skirtumų, nei nuo kalbinių ir kultūrinių grupių.
- Šis tyrimas atskleidė, kaip mūsų emocijos susijusios su kūnu.
- Tyrėjai pastebėjo, kad kai kurios emocijos gali turėti įtakos tam tikrų kūno vietų aktyvumui. Pavyzdžiui, dauguma pagrindinių emocijų yra susijusios su pojūčiais viršutinėje krūtinės dalyje ir atsiliepia kvėpavimo ir širdies ritmo pokyčiais.
- Be to, tiriamieji visas emocijas susiejo su galva, o tai gali liudyti apie pakitusį smegenų aktyvumą.
Parengė K. JUŠKAITĖ
