Panevėžio rajonas, pernai nepilnamečius auginantiems gyventojams, esantiems socialinės rizikos šeimų sąraše, gydyti nuo alkoholio priklausomybės skyręs 10 tūkstančių litų, tokią pat sumą numatė ir šių metų biudžete.
Pasekti rajono pavyzdžiu nežada
Rajonas džiaugiasi, kad iš 36 girtavusių tėvų ir jų pačių pageidavimu pasiųstų į Priklausomybės ligų centrą vėl kilnoti stikliukus ir bokalus, šių metų sausio pradžios duomenimis, pradėjo tik du.
Tačiau Panevėžio miesto savivaldybė skeptiškai žiūri į geriančiųjų blaivinimą mokesčių mokėtojų pinigais ir nežada pasekti rajono pavyzdžiu.
„Jeigu iš tiesų rezultatai tokie geri, reikėtų iš rajono imti pavyzdį ne tik mums, bet ir kitoms savivaldybėms. Tačiau abejoju, ar gydymas toks veiksmingas“, – sako Panevėžio miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė.
Panevėžio mieste iš 196 į socialinės rizikos sąrašą įtrauktų šeimų 94 įrašytos dėl girtavimo.
Miesto Socialinės paramos skyriaus vedėjo Viktoro Michailovo teigimu, klausimas dėl lėšų biudžete numatymo girtaujantiems tėvams gydyti apskritai nebuvo svarstomas. Jo žiniomis, jeigu būtų poreikis, pinigų tam galima gauti per visuomenės sveikatos specialiąsias programas.
Pabandė gydyti tik benamius
Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba patvirtino, kad tokia galimybė yra, tačiau ar tokia programa būtų finansuojama ir kiek pinigų būtų skiriama, nežinia.
Užpernai ir pernai Panevėžio socialinių paslaugų centrui, pateikusiam programą „Motyvacija“, pavyko iš Savivaldybės gauti pinigų keliems benamiams gydyti nuo alkoholizmo. 2013 metais Socialinių paslaugų centras gavo 1432 Lt ir pasiuntė gydytis keturis, pernai sulaukė kiek daugiau kaip 2 tūkst. litų ir gydytis galėjo šeši benamiai.
Nakvynės namų vadovė Aurelija Skudienė sako, kad ir pirmais, ir antrais metais nustojo gerti po du pasigydžiusius benamius. Ji, žinoma, negali garantuoti, kad jie „neatkris“.
„Tie žmonės taip pasikeitė, kad sunku atpažinti. Du iš mūsų išėjo, susirado būstą, darbą“, – pasakojo ji.
Panevėžio socialinių paslaugų centro, užpernai ir pernai iš Panevėžio savivaldybės per Visuomenės sveikatos rėmimo programą gavusio lėšų keliems benamiams gydyti, Nakvynės namų vadovė A. Skudienė sako, kad kai kurie iš jų liovėsi gerti, susirado darbą ir net pastogę.
A. Skudienė neabejoja, kad tokia pagalba socialinės rizikos grupėms priskiriamiems žmonėms labai reikalinga, tačiau šiais metais įstaiga projekto nebetęsia, nes patyrė, kad biurokratinių reikalų tvarkymas atima daug laiko.
Ne visiems priklausomiems nuo alkoholio reikia ir stacionarinio, ir ambulatorinio gydymo. Kai kuriems iš jų užtenka kurio nors vieno. Socialinėms darbuotojams kilo keblumų, kai reikėjo programai skirtas lėšas diferencijuoti.
Priklausomybės ligų centro direktorė Neringa Šinkūnienė patvirtino, kad pagal sutartį su jais Panevėžio savivaldybė turėjo pirkti visą paslaugų paketą – ir stacionarinį, ir ambulatorinį gydymą, o tai daryti neracionalu.
N. Šinkūnienės teigimu, su Panevėžio rajono savivaldybe sudaryta kitokia sutartis leidžia lanksčiai parinkti jos atsiųstiems gyventojams reikalingas paslaugas ir taupiai naudoti pinigus. Rajonui, matyt, paprasčiau todėl, kad gyventojams gydyti nuo girtavimo reikalingus pinigus numačiusi atskira biudžeto eilute.
Praėjusiais metais rajonas net neišnaudojo visų socialinės rizikos šeimoms gydyti numatytų pinigų, dar liko beveik 3,7 tūkst. Lt.
Abstinencijos sindromo gydymas ir slopinimas stacionare kainuoja 64,59 Eur (223 Lt), alkoholinė terapija ilgai veikiančiais vaistais, vadinamoji „torpeda“, – nuo 24,33 Eur (84 Lt) iki 58,59 Eur (202 Lt), priklausomai nuo veikimo trukmės. Pigiausia yra pusmetį veiksminga terapija, brangiausia – veikianti dvejus metus.
Pernai Panevėžio priklausomybės ligų centre gydymą nuo alkoholizmo savo gyventojams, esantiems socialinės rizikos šeimų sąraše, kompensavo ir Kupiškio rajono savivaldybė.
Lietuvoje tokią praktiką taiko kelios savivaldybės.
Tarp savanorių – daugiausia moterų
Panevėžio rajono socialinių darbuotojų pasiūlymą nemokamai gydytis nuo alkoholizmo pernai daugiausia priėmė moterys. Iš 36 pasiųstų į Priklausomybės ligų centrą gyventojų vyrų buvo tik 14.
Daugiausia į šią įstaigą tėvų pasiuntė Paįstrio, Karsakiškio, Ramygalos seniūnijos. Tačiau iš didelės Panevėžio seniūnijos nebuvo nė vieno savanorio atsikratyti svaigalų priklausomybės už Savivaldybės pinigus.
Rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako neturinti pagrindo abejoti kolegų iš seniūnijų žodžiais, kad dauguma pasinaudojusiųjų priklausomybės ligų specialistų paslaugomis nebegeria.
„Šių metų sausio 1 dieną turėjome duomenis tik apie porą vėl girtauti pradėjusių asmenų“, – kalbėjo ji.
Seniūnai irgi tvirtina, kad gydymas buvo veiksmingas.
„Mano seniūnijoje gydėsi šeši asmenys. Kiek žinau, nė vienas nepradėjo gerti. Tačiau šiems žmonėms, daug metų svaiginusiems, dabar kyla problemų, kurios anksčiau jų nejaudino. Pavyzdžiui, jie susirūpino savo vaikų, savo pačių sveikata“, – sakė Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
Skeptikams, abejojantiems, ar verta leisti mokesčių mokėtojų pinigus ir tokius asmenis gydyti nuo alkoholizmo, seniūnas siūlo pasvarstyti, kas pigiau: sumokėti 200–300 litų žmogui gydyti ar paimti iš jo vaikus, ką jau kalbėti apie mažųjų patiriamą psichologinį sukrėtimą.
Gavusiesiems psichiatro siuntimą gydymas nuo alkoholizmo nemokamas. Tačiau daugeliui tokią priklausomybę turinčių žmonių, ypač gyvenančių kaime, sunku ryžtis važinėti į gydymo įstaigą pas šeimos gydytoją, lankytis pas specialistus, kad gautų siuntimą. Galimybė kreiptis tiesiai į priklausomybės ligų gydytojus ir nemokamai gauti paslaugas jiems suteikia motyvacijos mėginti įveikti svaigalų potraukį.
Daugiau lengvatų nebus?
- Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Larisa Dmitrijeva su kolegomis Seimui yra pateikusi įstatymo projektą, siūlantį atleisti nusikaltimą padariusi asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis įsipareigoja gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos.
- Aiškinta, kad galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtų sudaryta, jei asmuo būtų padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir padaryta nusikalstama veika susijusi su asmens priklausomybe.
- Žmogus išvengtų atsakomybės tik kartą. Nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų būti atleidžiamas recidyvistas.
- Buvo siūloma, kad teismas nurodytų konkrečią gydymo įstaigą ir gydymo nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos programą, kurioje kaltininkas įsipareigotų dalyvauti.
- Jei asmuo nesigydytų, teismas galėtų panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
- Pataisų autoriai teigia, kad tai leistų sumažinti neigiamus su priklausomybėmis susijusius medicininius, socialinius, ekonominius ir teisinius padarinius visuomenei ir asmeniui, užtikrintų probacijos sistemos įgyvendinimą, mažintų teisėsaugos institucijų ir pataisos įstaigų darbo krūvį bei išlaidas.
- Tačiau Vyriausybė šių metų sausio pabaigoje nepritarė tokiam siūlymui. Vyriausybės nuomone, kai nusikalstamą veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikaltimui, vertinama kaip sunkinanti aplinkybė. O ji negali būti viena iš asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų.
- Beje, įsipareigojimas gydytis nuo priklausomybių yra numatytas kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.
Inga SMALSKIENĖ
