Panevėžio mieste ir rajone kuriami naujų bažnyčių statybų planai, tačiau trūksta pinigų pasirūpinti jau esamomis. Krekenavos bazilikoje nuo avarinio stogo atskilusios plytos sužalojo dvi parapijietes.
Vasario pradžioje nuo Krekenavos bažnyčios atskilusios plytos sužalojo dvi moteris. U. Mikaliūno nuotr.
Į traukinį įšoks vėliau?
Panevėžio rajono savivaldybė šiais savivaldos rinkimų metais nutarė dosniau paremti maldos namus. 2015-ųjų biudžete, kurį rajono Taryba tvirtins ketvirtadienį, numatyta ne tik 8 tūkst. 689 eurai – panaši suma, kaip ir pernai, religinėms bendruomenėms remti, bet ir 55 tūkst. eurų statyti bažnyčiai Velžyje.
Tarybos komitetai pritarė biudžeto projektui. Tačiau politikai nespėjo susipažinti su dar vienų maldos namų prašymu.
Krekenavos parapija rajono Savivaldybės prašo prisidėti prie Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangų bazilikos remonto, kuriam lėšų tikisi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jau šių metų biudžete prašoma suieškoti apie 16 tūkst. eurų.
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė sako, kad šis prašymas gautas neseniai, sudarant biudžeto projektą apie tokį Krekenavos parapijos poreikį nebuvo žinoma.
Vicemeras Antanas Pocius tvirtina, kad tai dar nieko nereiškia. Esą ir per visus metus bus galima ieškoti lėšų iš dalies finansuoti bazilikos remonto projektą.
„Kaip sako vieno populiaraus lietuviško filmo herojus, su Dievu geriau nesipykti“, – kalbėjo vicemeras.
Ant žmonių krito plytos
Krekenavos bazilikos klebono Gedimino Jankūno teigimu, bažnyčiai labai reikia remonto, nes jos būklė tokia prasta, kad kelia pavojų tikintiesiems.
Šiemet, pirmąjį vasario sekmadienį, pučiant stipriam vėjui ir tvyrant drėgnam orui, įvyko nelaimingas atsitikimas: nuo pietinėje pusėje esančio bazilikos bokšto atskilusios plytos krisdamos sužalojo iš bažnyčios išeinančius žmones.
Krekenavos bazilikos klebonas G. Jankūnas sako, kad šventovei remontuoti yra galimybė gauti ES paramą, tačiau parapija finansiškai nepajėgi prisidėti. U. Mikaliūno nuotr.
Vienai moteriai plyta praskėlė galvą, žaizdą teko siūti ligoninėje, kitai parapijietei sužalojo nugarą.
Pasak klebono, bazilikos skardinis stogas skylėtas, avarinės būklės. Permainingi orai – šaltį keičiantys atodrėkiai, vėjai – ardo palaikę stogo dangą, ji skyla gabalais ir krinta. Šlapiuoja bazilikos lubos, prasta bažnyčios išorė.
G. Jankūnas pasirūpino apsaugoti žmones nuo nelaimės – uždarė pietinį šoninį (nuo miestelio pusės) įėjimą į baziliką, paprašė parapijiečių saugotis.
Šią savaitę Krekenavoje laukiama komisijos – valstybinės įstaigos „Lietuvos paminklai“ ir Panevėžio vyskupijos atstovų. Ji spręs su bazilikos remontu susijusius klausimus.
Jei parems – gaus ES paramą
Klebonas nusiteikęs optimistiškai. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika įtraukta į Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelią, kuruojamą Kultūros ministerijos. Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi 2014–2022 metų šio kelio ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms projektą, jam įgyvendinti bus gauta ES parama.
Krekenavoje numatyti bazilikos stogo, bokštų ir vidaus tvarkymo darbai.
Kadangi Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų sąrašas ilgas, prieš porą savaičių buvo atrinkti pirmiausia remontuotini maldos namai. Tarp jų yra ir Krekenavos bazilika.
G. Jankūno žiniomis, Krekenava iki 2022 metų gali tikėtis 1 mln. 700 tūkst. eurų (5,8 mln. litų) remonto darbams. Apskaičiuota, kad visam bazilikos kompleksui sutvarkyti reikėtų apie 7,3 mln. eurų (apie 25 mln. litų).
„Turime nusistatyti prioritetinius darbus. Dabar mums svarbiausia yra stogo, lubų remontas“, – „Sekundei“ teigė dvasininkas.
Tačiau Krekenavos bazilikai gali išslysti ir tie 1,7 mln. eurų, jeigu ji negalės prisidėti prie projekto 7,5 procento. G. Jankūnas apskaičiavo, kad kasmet reikėtų apie 16 tūkst. eurų.
Pasak klebono, parapijai dabar finansiškai labai sudėtingas laikotarpis. Ji dar už parapijos namų įrengimą skolinga statybininkams ir Panevėžio vyskupijai per 24 tūkst. eurų.
Panevėžio rajono vietos veiklos grupė Krekenavos parapijos namų remontui skyrė 300 tūkst. litų, dar 100 tūkst. litų suaukojo žmonės, tačiau visi darbai atsiėjo 100 tūkst. litų daugiau, nei buvo planuota.
Todėl Krekenavos parapija ir kreipėsi į rajono Savivaldybę su prašymu prisidėti prie remonto. Beje, Vyriausybė taip pat ragina savivaldybes dalyvauti kuriant Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelią, skirti savivaldybių biudžetų lėšų objektų pritaikymo darbams.
Kultūros paveldo departamentas 2016 metais už valstybės lėšas yra numatęs Krekenavos bazilikoje įrengti šiuolaikines apsaugos ir priešgaisrines signalizacijas, atlikti kitus elektrotechnikos darbus.
Pasak G. Jankūno, jei Savivaldybė neatsisakytų prisidėti, jau vasario pabaigoje ar kovo pradžioje būtų galima pasirašyti sutartį su Kultūros ministerija.
Velžyje statys bažnyčią
Panevėžio rajono savivaldybė Velžyje, Alantos gatvėje, yra skyrusi 90 arų sklypą šalia koplyčios, kurioje tikintieji dabar meldžiasi. Jau parengtas bažnyčios projektas, sutvarkyti statybų dokumentai.
Panevėžio rajono savivaldybė Velžio bažnyčiai statyti šių metų biudžete yra numačiusi 55 tūkst. eurų.
Dar prieš kelerius metus Miežiškių klebonas Rimantas Visockis yra ėmęsis žygių, kad būtų pradėtos naujų Dievo namų statybos. Dvasininkas prašė aukoti parapijiečių, organizavo labdaros vakarą. Tačiau darbų pradėti nepavyko.
Pasak Panevėžio vyskupijos ekonomo Romualdo Zdanio, jei Savivaldybė duos biudžete numatytas lėšas, statybų darbai prasidės. Jiems tęsti vyskupija ieškos lėšų Lietuvoje ir užsienyje.
„Bažnyčios nepastatomos per metus ar dvejus. Tam reikia laiko“, – kalbėjo jis.
Jam pritaria ir R. Visockis. Jo teigimu, kalbos yra viena, o konkretūs darbai – kita. Esą, kai žmonės, fondai pamato, kad kas nors daroma, aktyviau paremia.
Skaičiuojama, kad Velžio bažnyčios statybos kainuos 2,5–3 mln. litų.
R. Visockis tvirtina, jog 2007 metais įsteigta Velžio Švč. Jėzaus širdies parapija yra gana didelė, kad turėtų savo bažnyčią. Jai priklauso Velžys ir vienuolika kaimų.
Beje, tarpukariu Velžys turėjo nedidelę bažnyčią, ji buvo pastatyta apie 1930 metus privataus asmens dovanotame sklype. Jo savininkai bažnyčiai dovanojo ir kelis hektarus žemės. Bažnyčia ir klebonija buvo pastatyta iš kaimo žmonių surinktų aukų. Tarybiniais laikais ji buvo paversta gyvenamuoju namu.
Inga SMALSKIENĖ
