Panevėžio valdininkams iš kitų miesto švietimo įstaigų niekuo neišsiskirianti Jaunimo mokykla atsidūrė po šalies prezidentūros ir teisėsaugos institucijų didinamuoju stiklu.
Panevėžio valdininkams iš kitų miesto švietimo įstaigų niekuo neišskirianti Jaunimo mokykla atsidūrė po šalies prezidentūros ir teisėsaugos institucijų didinamuoju stiklu. U.Mikaliūno nuotr.
Susirūpino net Prezidento kanceliarija
Prezidento kanceliariją pasiekė anoniminis mokyklos darbuotojų vardu pasirašytas skundas dėl švietimo įstaigos direktorės ir abiejų jos pavaduotojų veiksmų. Skundą, nors ir anoniminį, prezidentūra pavedė ištirti Specialiųjų tyrimų ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboms, taip pat Darbo ir Mokesčių inspekcijoms.
Prezidento kanceliarija nurodė iš šių institucijų laukianti informacijos apie rezultatus.
Mokyklos steigėjos – Panevėžio savivaldybės – vadovai apie situaciją švietimo įstaigoje, kurios administracija kaltinama besitvarkanti kaip savame uabe, išgirdo tik iš teisėsaugos. Švietimo skyriaus vedėjas teisinasi apie mokyklos darbuotojų skundą prezidentei nieko nežinantis.
Anoniminiame skunde išdėstytus kaltinimus Jaunimo mokyklos administracija vadina prieš keletą mėnesių iš darbo atleistos darbuotojos kerštu.
Valdininkams lieps dirbti
Panevėžio savivaldybei teks imtis darbo – tirti, ar tikrai Jaunimo mokyklos dalis mokinių egzistuoja tik sąrašuose, ar nemokamam maitinimui iš miesto biudžeto gaunamos lėšos tikrai pravalgomos vaikų, o ne išsidalijamos suaugusiųjų, ar administracija ir jai palankūs darbuotojai nėra pamaloninami nepagrįstais priedais ir netgi ar pedagogai nebuvo verčiami skiepytis nuo gripo pas medikę, šiuo metu teisiamą biomedicininių tyrimų klastojimo byloje.
Užduotį išsiaiškinti, kas vyksta mokykloje, Savivaldybei peradresavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba. Jos viršininkas Arnas Urbonavičius tvirtina, kad prezidentūrai nusiųstame skunde išdėstyti faktai vertinami kaip neefektyvus mokyklai skirtų lėšų panaudojimas, todėl tokius tirti – ne finansinius nusikaltimus narpliojančių pareigūnų, o vietos valdininkų kompetencija.
Sąrašuose – mirusios sielos
„Reikia pasodinti kelių mokyklų ir darželių vadovus į kalėjimą, gal kiti tuomet šiek tiek bijos ir bus mažesnė korupcija mokyklose ir darželiuose. Dabar šių įstaigų vadovai nebejaučia saiko, nes niekas jų nebaudžia ir neviešina daromų stambaus masto aferų“, – teigiama skunde šalies prezidentei.
Jo autorius aiškina jau kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau buvo informuotas, kad anoniminis skundas nebus tiriamas. Į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) jis sako nedrįsęs kreiptis, nes šios tarnybos Panevėžio valdyboje darbuojasi vieno Panevėžio advokato, teikiančio Jaunimo mokyklai teisines paslaugas, žmona.
Skunde teigiama, kad Jaunimo mokyklos mokinių sąraše yra ir tokių, kurių pedagogai nė nematę. Esą iš daugiau nei 80-ies oficialiai joje besimokančių vaikų realiai įstaigą lanko vos 10–20.
„Mokiniai įforminti fiktyviai, kad tik mokykla gautų didesnį mokinio krepšelį. Ir taip jau gal 15 metų vyksta. Kaip dirba Savivaldybės klerkai, kad leidžia gyvuoti mokyklai su gal 10 oficialių mokinių?“ – rašoma prezidentei.
Esą ši afera, padedanti įstaigai išgyventi, yra pridengta pačios Savivaldybės Švietimo skyriaus, konsultuojančio direktorę ir jos pavaduotoją.
Popieriniai valgytojai
Švietimo įstaigoje, kaip tvirtinama skunde, pinigai plaunami ir per nemokamą mokinių maitinimą. Esą nors žiniaraštyje žymima, kad nemokamą maitinimą gaunantys vaikai mokykloje valgo ir pusryčius, ir pietus, išties rytais valgančiųjų beveik nebūna, o pietauja irgi mažiau nei užrašoma.
Skundo autoriui įtarimų sukėlė ir mokymas namuose. Esą pedagogai vaikų namuose nemoko, bet pasiima pinigus.
Prašoma ištirti ir faktą dėl mokyklos įsigytų išmaniųjų telefonų. Nors turto perdavimo aktas liudija, kad telefonai išdalyti mokyklos darbuotojams, pasak skundo, jais naudojasi direktorė, pavaduotojas ir jų šeimų nariai.
Skundo autoriaus teigimu, mokyklos administracija sudaro sutartis su darbuotojais dėl kitų pavadavimo ir už tai mokami pinigai. Tačiau neva nėra jokių pavadavimų, o gautu papildomu atlygiu darbuotojai pasidalija su direktore.
Skundą suraitęs asmuo pasakoja, esą prieš keletą metų pedagogai buvo administracijos verčiami pasiskiepyti nuo gripo pas pavaduotojo V. Vilučio žmoną, dirbusią Panevėžio ligoninėje. Šiuo metu medikė su keliais kolegomis teisiama biomedicininių tyrimų byloje.
Bylinėjasi dėl nurašytų daiktų
Jaunimo mokyklos direktorė Augenija Keršienė skunde visus išdėstytus teiginius vadina kliedesiais. Vis dėlto mokyklos vadovė sako nesanti nustebusi. Ji įsitikinusi, kad skundą prezidentei suraitė praėjusių metų pabaigoje už aplaidumą darbe atleista darbuotoja.
A. Keršienė neigia kaltinimus, kad gelbėdama mokyklą nuo uždarymo į mokinių sąrašus surašanti mirusias sielas. Tačiau pripažįsta, kad dėl lankomumo problema įstaigoje gerokai aktualesnė nei kitose. U. Mikaliūno nuotr.
Pasak direktorės, atsisveikinti su vos porą metų išdirbusia moterimi teko tada, kai po vasaros atostogų mokykloje buvo pasigesta ne vieno tūkstančio litų vertės daiktų. Esą kol administracija atostogavusi, darbuotoja sudarė komisiją ir daiktus – muzikinį centrą, namų kino sistemą, šaldytuvą, seifą, veikiančią siuvimo mašiną ir kitus – nurašiusi kaip nebetinkamus naudoti.
„Turtui nurašyti sudarytos komisijos nariai prisipažino tik pasirašę, bet daiktų netikrino. Mokyklos tarybai pritarus skyriau darbuotojai papeikimą. Paskui atlikome mokykloje inventorizaciją ir paaiškėjo dar blogesnių dalykų“, – „Sekundei“ pasakojo A. Keršienė.
Anot jos, darbuotoja buvo atleista, o administracija dėl dingusio mokyklos turto kreipėsi į policiją. Šioji tyrimo nepradėjo, tik patarė įstaigos administracijai kreiptis į teismą, kad būtų atlyginta žala.
Mokykla kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisija, prašydama priteisti iš atleistos darbuotojos atlyginti 8000 litų žalą. Praėjusią savaitę A. Keršienė sulaukė ją šokiravusios išvados. Darbo ginčų komisija mokyklos prašymą atmetė. Tokio sprendimo motyvai kol kas nežinomi nei A. Keršienei, nei jos atleistai darbuotojai. Panevėžio darbo ginčų komisijos pirmininkė Asta Gudonienė teigė, kad sprendimas ir išdėstyti motyvai abi šalis pasieks šią savaitę.
Gresia dideli nuostoliai
Iš Jaunimo mokyklos ištėkšta darbuotoja viliasi prieš buvusį darbdavį laimėti ir teisme. Į teisėsaugą moteris kreipėsi dėl neteisėtai paskirto papeikimo ir neteisėto atleidimo. Buvusi darbuotoja teismo prašo iš Jaunimo mokyklos priteisti už jos atliktus, bet neapmokėtus papildomus darbus, vadavimą, moralinės žalos atlyginimą – iš viso per 40 tūkst. litų.
Tiesa, tokį atleistosios darbuotojos prašymą jau svarstė ir Darbo ginčų komisija. Tąkart teisininkų sprendimas jai nebuvo palankus.
„Mums aišku, kas skundus rašo. Viską tą patį, ką išdėstė prezidentei, kiekviename darbo ginčų ir teismo posėdyje kalba. O ką mums daryti, juk ginčijantis su kvailiu iš šalies skirtumo nematysi. Ji visą laiką grasino kreiptis į STT, FNTT. Kad mūsų konfliktas pasieks net prezidentūrą, negalėjau patikėti“, – guodėsi A. Keršienė.
Skundą vadina kliedesiais
Direktorė neigia kaltinimus, kad gelbėdama mokyklą nuo uždarymo į mokinių sąrašus surašanti mirusias sielas. Tačiau pripažįsta, kad lankomumo problema jos vadovaujamoje įstaigoje gerokai aktualesnė nei kitose.
„Turime 83 mokinius. Būna, į pamokas ateina pusė, kartais mažiau, kartais daugiau. Nežinau, ar nuo mėnulio fazės, ar dar nuo ko priklauso. Bet tikrai nepriklauso nei nuo skambučių tėvams, nei nuo mūsų lankymosi namuose“, – tvirtino direktorė.
Anot jos, ne tik auklėtojai, bet ir visi pedagogai ieško į pamokas neatvykusiųjų. Keletą pačių problemiškiausių kasmet išsiunčiama į Socializacijos centrą, „Pirmoje pamokoje vaiko neradęs mokytojas skambina tėvams. Nėra nė vieno pedagogo, kuris tam prieštarautų. Visi sėdime toje pačioje valtyje ir ją į tą pačią pusę tempiame, nes jei nebus vaikų, ir mūsų nereikės. Svarstome, kodėl vaikai nelanko pamokų, bet kai ateina tėvai, pasižiūrime ir viskas aišku“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
Anot jos, išmesti mokinių iki 16-os metų mokykla neturinti teisės, bet po vieną kitą auklėtinį kasmet išsiunčia į Socializacijos centrą.
Mokyklos administracija kategoriškai neigia pasipelnanti iš socialiai remtinųjų. Direktorė sutinka, kad būna, jog pusryčiauti vaikai neateina, tačiau, pasak A. Keršienės, pusryčių davinį jie suvalgantys kartu su pietumis.
„Vaikai valgo avansu. Savivaldybė pinigus perveda ne iš anksto, o už praėjusį mėnesį pagal mūsų pateiktą valgiusiųjų žiniaraštį. Kokie gali būti pasipelnymai?“ – skunde išdėstytus kaltinimus laužtais iš piršto vadina A. Keršienė.
Anot jos, pedagogams nėra galimybės pasipelnyti ir iš mokymo namuose, mat tokią pažymą medikai yra išdavę tik vienam mokiniui.
Valdininkams mokykla normali
Kaltinimai dėl šeimos narių aprūpinimo išmaniaisiais telefonais, pasak direktorės, irgi yra fantastika. Anot jos, mokykla, su mobiliojo ryšio operatoriumi sudariusi sutartį, už litą įsigytus telefonus išdalijo darbuotojams.
Pasipiktinimą A. Keršienei kelia ir kalbos, esą vertusi pavaldinius skiepytis. Anot jos, nuo gripo skiepijosi tik to pageidavę vos keli pedagogai, o skiepai nebuvo susiję su šiuo metu teisme nagrinėjama biomedicininių tyrimų byla.
„Tokį skundą žmogus galėjo surašyti tik iš keršto. Ta darbuotoja nė iš vieno darbo nėra išėjusi ramiai, be triukšmo. Per vėlai tą sužinojome. Tik kai atleidome, pradėjo plaukti žinios, net iš antstolio atėjo raštas, kad kažkam 24 tūkstančius skolinga“, – pasakojo A. Keršienė.
Prezidentūrą pasiekęs skundas dėl galimai netinkamo valstybės lėšų panaudojimo buvo naujiena Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjui Dainiui Šipeliui. Jo nuomone, ši mokykla nieko neišsiskiria iš kitų miesto švietimo įstaigų.
„Normaliai dirbanti mokykla, ir tiek. Jos kontingentas sunkus, todėl ir turi lankomumo problemų, bet daugiau dirba kaip visi“, – D. Šipelis neturėjo nei už ką Jaunimo mokyklos girti, nei už ką peikti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
