Jau atšventėme Užgavėnes – žiemos pabaigos šventę. Nors Užgavėnių diena antradienis, panevėžiečiai pavasarį sutiko anksčiau – sekmadienį, vasario 15-ąją.
Įvairių personažų nestokojo ir šių metų Užgavėnės. J. Markevičiaus nuotr.
Panevėžio bendruomenių rūmų lauko erdvėje surengtų aukštaitiškų Užgavėnių neaplenkę panevėžiečiai galėjo dalyvauti visuose tradiciniuose šios šventės žaidimuose. Visko, ko reikia Užgavėnėms, užteko – skambėjo muzika, čirškėjo blynai, vaikščiojo persirengėliai, liepsnojo laužai, šurmuliavo mugė.
Tokių šaunių daktarų pasiūlyti vaistai kaipmat galėtų išgydyti.
„Užsigavėsi – bėdų neturėsi“, – skelbė šventės šūkis. Ir panevėžiečiai stengėsi – kas drauge su persirengėliais žingsniavo eitynėse, kas žaidimų kieme dalyvavo varžybose ir atrakcijoje, blynus ragavo, kaukes gaminti mokėsi, su daktarais ir seselėmis apie sveikatą kalbėjo, vaistų prašė, su žydais, čigonais, velniais linksminosi ar Lašininio ir Kanapinio kovas stebėjo.
Užgavėnės atšoktos, artėja pavasaris ir svarbiausia šventė – Velykos. Užgavėnes nuo Velykų skiria 46 dienos.
Šiemet, kaip ir visada, švenčiant Užgavėnes, pagrindinis dėmesys buvo skirtas apeigoms, turinčioms išvaryti žiemą, pažadinti iš miego žemę, suteikti jai derlingumo galią. Šventei paruošta ir vaišių, pagrindinių Užgavėnių patiekalų – blynų, mėsos, riestainių ir kitų gardumynų.
Sakoma, jei per Užgavėnes būsi sotus, tai toks būsi ištisus metus.
Iš tos dienos oro žmonės spėjo, koks bus pavasaris, vasara, kokio gali susilaukti derliaus. Pagal senolių patarimus, regis, šiemet sėją reikės pradėti anksti, nes diena, kai panevėžiečiai sukosi Užgavėnių ratelyje, buvo saulėta.
Nuo seno per Užgavėnes žmonės rengdavo įvairius vaidinimus, daug triukšmaudavo, krėsdavo išdaigas.
Ir šiemet linksmybių užteko visiems. Net artėjantiems rinkimams besiruošiantys politikai per Užgavėnes rado būdų pasirodyti – kepė blynus, grojo ir visaip dėmesį į save kreipė.
J. Markevičiaus nuotr.:
„SEKUNDĖS“ INF.
