Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Panevėžys minėjo tradiciškai – su iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija, himno giedojimu, šautuvų salvėmis ir kitais įprastais valstybinių švenčių akcentais.
Kad Vasario 16-oji panevėžiečiams svarbi ir reikšminga diena, įrodė į Laisvės aikštę susirinkusi žmonių minia. J. Markevičiaus nuotr.
Gausiai susirinko
Šiųmetė Vasario 16-oji išsiskyrė dalyvių gausa ir ypatingais šventės svečiais – ukrainiečiais.
Kad Vasario 16-oji panevėžiečiams – svarbi ir reikšminga diena, įrodė saulėtą, tačiau žvarbų vidurdienį į Laisvės aikštę susirinkusi žmonių minia.
Tarp renginio dalyvių – ne tik vyresnio amžiaus gyventojai, kaip dažniausiai būna, bet ir daug jaunų šeimų su vaikais.
Aštuonmetis Joris, kartu su mama atėjęs į šventę, nė nesudvejojęs pareiškė: „Šiandien Nepriklausomybės diena ir bus iškelta trispalvė.“
Laisvės aikštė švytėjo įvairiomis spalvomis – trispalvėmis vėliavomis, geltonais, žaliais ir raudonais puošybos elementais, taip pat politinių partijų atstovų atsineštais spalvotais balionais.
Kartu su Vinycia
Šventės proga panevėžiečius sveikindamas miesto meras Vitalijus Satkevičius atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į simbolišką sutapimą – vasario 16-ąją Panevėžys pasirašė sutartį su Ukrainos miestu Vinycia.
Vinycia tapo vienuoliktuoju Panevėžio miestu partneriu. Šio Ukrainos miesto vadovai po sutarties pasirašymo taip pat dalyvavo Vasario 16-osios iškilmėse.
Į panevėžiečius kreipęsis Vinycios meras Sergejus Morgunovas pasveikino visus Lietuvos valstybės atkūrimo šventės proga.
„Džiaugiamės, kad šiandien tapome miestais partneriais. Manome, kad partnerystės ryšiai gali padėti mūsų bendram vystymuisi ekonomikos, kultūros, socialinėje, švietimo srityse, siekiant abiejų miestų gyventojų gerovės. O šiuo sunkiu metu mums Lietuvos parama ypač svarbi“, – kalbėjo Vinycios miesto vadovas S. Morgunovas.
Panevėžiečius šventės proga pasveikinęs ir pasidžiaugęs, kad žmonės taip gausiai susirinko, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas į svečius iš Ukrainos kreipėsi rusiškai ir tikino, jog Lietuvoje daug kas meldžiasi už Ukrainą, prašo Dievo šiai šaliai laisvės ir taikos.
Vieningi ir pakylėti
Į kiekvieną valstybinės šventės minėjimą ateinanti panevėžietė Ona džiaugėsi, kad šį kartą Laisvės aikštėje susirinko tiek daug žmonių.
„Vis dėlto, palyginti su tuo, kiek Panevėžyje yra gyventojų, čia tik lašas jūroje. Norėtųsi, kad paminėti Valstybės atkūrimo dienos ateitų dar daugiau, o ypač jaunimo“, – svarstė su broliu į šventę atėjusi moteris.
Ji viliasi, kad visi čia atėjo ne šiaip sau, o supranta Vasario 16-osios prasmę, jos svarbą ir jaučiasi, kaip ir ji pati, pakylėti ir vieningi. „Dėl tokių vienybės minučių, meilės ir pagarbos tėvynei ir verta čia ateiti“, – sakė moteris.
Po minėjimo Laisvės aikštėje ji rengėsi eiti ir į kitus Vasario 16-ajai skirtus renginius – koncertą, kino filmą.
„Man viskas labai įdomu. Nors kai kurie dalykai kasmet kartojasi, nusibosti negali“, – teigė šventės dalyvė.
Tokios pat nuomonės buvo ir kiti kalbinti vyresnio amžiaus žmonės – Vasario 16-oji tautos vienybės ir pasididžiavimo diena.
Ne valdžios šventė
„Nors valdžia ir nesistengia paprastų žmonių mylėti, savo valstybės patriotai vis tiek esame ir būsime. Patriotiškumo negalima tapatinti su valdžia, su į tą valdžią besiveržiančiais politikais, kurie kiekviena proga, o ypač prieš rinkimus, stengiasi pasirodyti, kokie jie geri“, – pabrėžė panevėžietis Jonas.
Iš Norvegijos, kur šiuo metu dirba, trumpam į Panevėžį grįžęs Andrius taip pat atėjo paminėti Valstybės atkūrimo dienos.
„O kaip kitaip, juk mūsų visų šventė. Namie juk nesėdėsi“, – sakė vyras. Kol jis darbuojasi toli nuo namų, jo šeima – žmona ir vaikai – gyvena Lietuvoje ir laukia sugrįžtančio. Apie konfliktus tarp Norvegijos vaikų teisių organizacijos ir lietuvių šeimų Andrius turi dvejopą nuomonė. Visų pirma, jis sako, kad kai kurias lietuvių šeimas tikrai reikia aptvarkyti. „Leidžia sau per daug – girtuokliauja, kelia triukšmą, nesugeba prisitaikyti prie reikalavimų. Tačiau, antra vertus, vaikams ten duodama pernelyg didelė laisvė – kaimynystėje gyvenanti šeima liepė vaikams kiemą tvarkyti, gėlynus prižiūrėti ir pateko į tarnybos akiratį. O kaip vaikai išmoks darbo, jeigu tėvai nemokys dirbti“, – tvirtino Andrius.
Su dviem sūnumis į šventę atėjusi panevėžietė Loreta Vasilevičienė tikino, jog tėvai, norintys, kad užaugę jų vaikai mylėtų tėvynę, žinotų jos istoriją, būtų savo šalies patriotai, turėtų atžalas mokyti nuo mažens.
Ir ne sausais žodžiais, o štai tokiais pavyzdžiais, kai vaikai akivaizdžiai mato, kaip žmonės mini svarbią šventę, kaip plevėsuoja trispalvės, aidi tautos himnas, skamba prasmingi žodžiai, muzika.
J. Markevičiaus nuotr.:
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
