Dar nuo mokyklos laikų žinome, kad bučiuojantis perduodami mikrobai, taigi galima užsikrėsti peršalimo ligomis ar gripu. Tačiau dabar olandai mokslininkai tvirtina išsiaiškinę, kad apie 80 milijonų bakterijų, kuriomis mes iš tiesų apsikeičiame vos per dešimties sekundžių bučinį, turi net labai realią teigiamą atsvarą. Kad ir tokią: bučiniai leidžia pastebimai sumažinti stresą. O dar jie stiprina imunitetą ir net padeda padauginti organizme gerųjų bakterijų.
Nyderlandų specialistai atliko eksperimentą su 21 pora. Kiekviena atsakė į anketos klausimus ir pateikė mokslininkams savo seilių pavyzdį prieš bučiuodamasi ir pasibučiavusi, o tada suvalgė specialaus jogurto su žymekliais, padedančiais apskaičiuoti perduodamų bakterijų srautus. Rezultatai nustebino. Mikrobai, perduodami nuo liežuvio, išgyvena kito žmogaus burnoje. Be to, pasirodo, porų, kurios dažnai bučiuojasi, žarnyno bakterijų „rinkinys“ supanašėja, palyginti su žmonių, kurių jie nėra bučiavę.
Taigi mokslininkų išvada vienareikšmė: bučiuotis yra sveika. Nors atrodo kaip tik priešingai, ekspertai pabrėžia, kad būtent bakterijų gausa ir įvairovė padeda organizmui – su kuo daugiau jų kontaktuojame, tuo didėja organizmo atsparumas. Juo labiau kad per bučinį gaunamos bakterijos padeda kovoti su ligas sukeliančiais mikroorganizmais lygiai taip pat, kaip sveika dieta su daug daržovių ir probiotikais, dažnas buvimas lauke (kur daug įvairiausių mikrobų) bei kuo retesnis antibiotikų vartojimas. Kaip bakterijos, kurias mums gimstant perdavė motina arba kurios patenka į mūsų organizmą per visą mūsų gyvenimą kiekvieną mielą dieną, su bučiniais perimami organizmai daro mus sveikesnius ir stipresnius.
Jeigu visos šios panegirikos jums vis tiek atrodo pasišlykštėtinos, yra dar viena priežastis, dėl kurios mes bučiuojamės ir veikiausiai bučiuosimės, kol gyvi būsime: nes tai malonu. Vyrai turbūt prunkštelėjo? Be reikalo. Kaip parodė mokslinių tyrimų rezultatai, 15 minučių glamonių gali padidinti vyro organizme oksitocino (hormono, skatinančio stiprų emocinį ryšį – tai padeda poroms įsipareigoti, pasižadėti vienas kitam) lygį ir sumažinti kortizolio, vadinamojo streso hormono, kiekį. Bet ir tai dar ne viskas. Bučiuojantis išsiskiria dopamino – natūralaus narkotiko, sukeliančio tikrų tikriausią apsvaigimą, be to, kaip manoma, dar ir priklausomybę (tai paaiškina, kodėl, pradėję bučiuotis, suprantame, kad kelių sekundžių neužteks, ir imame trokšti daugiau). Mokslininkai sako, kad bučinį galima laikyti mažu orgazmu, nes mūsų smegenyse ir vienu, ir kitu atveju vyksta tos pačios cheminės reakcijos.
Suprantama, atsargumas gėdos nedaro ir bučiuojantis. Nesisaugant įmanoma pasigauti ir kokią nors infekciją, pavyzdžiui, mononukleozę ar hepatitą. Nors infekcinių ligų specialistai tikina, kad pernelyg sukti galvos dėl to nereikėtų. Aišku, kai pirmąkart išgirstame apie 80 milijonų mikroorganizmų mainus, patiriame šoką. Tačiau gerai pagalvoję suprantame: žmonės juk bučiuojasi nuo senų senovės, ir nė neketina liautis, bet žmonija neišmirė nuo infekcijų. Taip yra dėl to, kad ligos bučiuojantis perduodamos ne dažniau nei oro lašeliniu būdu. Tad jeigu sloguojate ar esate pasigavę virusą, jums artimiausi žmonės vis tiek greičiausiai jau bus susidūrę su užkratu ir bučiniu didesnės grėsmės jiems nesukelsite.
Grįžtant prie fakto, kad kuo didesnė apsikeičiamų bakterijų įvairovė, tuo geriau, mokslininkai įspėja: tai visai nereiškia, kad kuo daugiau žmonių bučiuosite, tuo sveikesni būsite. Šiaip ar taip, jie ištyrė tik 21 porą. Tačiau primygtinai pataria ir toliau mums kuo dažniau bučiuoti mylimuosius ir negalvoti apie jokias bakterijas, naudą ar žalą sveikatai – bučiuoti dėl to, kad jie to verti, kad tai malonu ir teikia tiek daug gerų emocijų.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
