Šiemet naujai nustatyti aukštųjų mokyklų reikalavimai – minimalus stojimo balas – dvyliktokus verčia gerai pagalvoti prieš renkantis studijas, o prasčiau besimokantiems jaunuoliams gali užsitrenkti aukštųjų mokyklų durys.
Kiekvienas šalies universitetas nustatydamas minimalius stojimo balus kelia savo lygį, tačiau rizikuoja prarasti ir dalį studentų. U. Mikaliūno nuotr.
Vertina teigiamai
Lietuvos universitetų minimalus stojimo balas svyruoja nuo 1 iki 3, o didžioji dalis kolegijų numatė 0,8 balo slenkstį. Konkursinis balas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, pernai turėjęs 1,8 minimalaus balo kartelę, šiemet ją pakėlė iki 2. Taip siekiama, kad aukštojoje mokykloje mokytųsi tik gabūs ir motyvuoti studentai.
„Šis universitetas yra lyderiaujančių Europos universitetų sąraše, todėl atitinkamai reikia kelti kartelę. Suprantu, kad daugeliui tai skausminga, bet tokie reikalavimai pasiteisina. Pernai atėjo labiau motyvuoti studentai. Jie noriai mokosi, turi mažiau akademinių skolų. Nubyra kur kas mažiau studentų. Tad atsižvelgdamas į tokias sėkmingas tendencijas universitetas ir priima tokius sprendimus“, – „Sekundei“ tvirtino Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto studijų prodekanė Brigita Stanikūnienė.
Kaip pažymi pašnekovė, šiame fakultete populiariausius socialinius mokslus stipriai vejasi statybos bei transporto inžinerija. Daugėja norinčiųjų studijuoti mechanikos, automatikos ir valdymo specialybes. Socialinių mokslų srityje krenta verslo administravimo ir vadybos specialybių populiarumas.
„Loginis, matematinis protas, įvairūs projektai ir braižymai vis dažniau traukia studentus. Technologiniai mokslai atsigauna. Pasirinkę inžinierių specialybes studentai nesunkiai užpildo nišas pramonėje ir versle. Sunkiai sekasi sukomplektuoti ekonomistų grupes. Vis dėlto dar juntamas protų nutekėjimas į sostinę. Gabūs ir talentingi moksleiviai mieliau renkasi studijas kituose didmiesčiuose“, – kalbėjo B. Stanikūnienė.
Pernai KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas į bakalauro ir magistrantūros pakopas priėmė 124 studentus.
Kolegija dar svarstys
Švietimo ir mokslo ministerija aukštąsias mokyklas ragina kuo skubiau numatyti minimalų stojimo balą, tačiau Panevėžio kolegijos atstovai to daryti dar neskuba.
„Klausimą svarstysime šį mėnesį akademijos tarybos posėdyje. Kol neįvyko posėdis, negaliu nieko komentuoti, tačiau tikėtina, kad minimalus stojimo balas bus nustatytas“, – teigė Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojas studijoms Ričardas Kliminskas.
Anot pavaduotojo, kartelės kėlimas gabiems abiturientams didesnių kliūčių nesudaro. Svarbu iš anksto žinoti, kuria linkme norima eiti, atitinkamai pasirinkti baigiamuosius egzaminus, o vėliau ir norimą studijų programą. Tačiau prastais rezultatais mokyklas baigusiems mokiniams smarkiai sumažina galimybes pradėti mokslus aukštosiose mokyklose.
„Visų pirma kartelė turėtų užtikrinti aukštesnę studijų kokybę. Kai nėra konkursinio balo, tai ir žemiausius įvertinimus gavęs abiturientas turėjo galimybę įstoti į aukštąją mokyklą. Esant naujai sistemai nepasiekę minimalaus balo jaunuoliai negalės įgyti aukštojo išsilavinimo. Kita vertus, tikriausiai visos mokyklos supranta, kad ne kiekvienas pajėgus studijuoti aukštojoje“, – svarstė R. Kliminskas.
Nors minimalių stojimo balų kolegija dar nenustatė, šiemet abiturientai prašymus teikti galės net į dvidešimt keturias studijų programas.
Kaip teigė pavaduotojas, kolegijoje populiariausia išlieka biomedicinos mokslų sritis. Studentai taip pat noriai renkasi ir buhalterinę apskaitą.
„Norėtųsi, kad stojantieji daugiau orientuotųsi į technologijos mokslų programas, nes yra didelė tikimybė baigus šias studijas gauti gerai mokamą darbą“, – pabrėžė R. Kliminskas.
Sistemą taikys ne visi
Kiekvienas šalies universitetas nustatydamas minimalius stojimo balus kelia savo lygį, tačiau rizikuoja prarasti ir dalį studentų.
Vienos aukštosios mokyklos karteles kelia, kitos daro išlygų ir jas nuleidžia, dar kitos tokioje sistemoje tiesiog nedalyvauja.
Švietimo ir mokslo ministerija šalies universitetams siūlė numatyti minimalų stojimo balą, kuris būtų ne mažesnis nei 1, nors tai ir nėra privaloma pagal įstatymą.
Apie minimalius stojimo balus pranešė 14 šalies universitetų ir 12 kolegijų.
Apie tai, kad minimalus stojamasis balas bus vienetas, pranešė Aleksandro Stulginskio ir Kazimiero Simonavičiaus universitetai.
Kad netaikys minimalaus stojamojo balo, informavo Baltstogės universiteto filialo Ekonomikos ir informatikos fakultetas.
Bent su 1,2 siekiančiu minimaliu stojamuoju balu būsimi studentai galės įstoti į Šiaulių universitetą, su 1,5 – į Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Dvejetą siekiantį minimalų stojamąjį balą nurodė daugiausia aukštųjų mokyklų. Su tokiu balu bus įmanoma įstoti į Lietuvos sporto, ISM Vadybos ir ekonomikos, Kauno technologijos ir Lietuvos edukologijos universitetus.
2,5 minimalų stojamąjį balą taikys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Vilniaus universitetas šiemet taikys 3 siekiantį minimalų stojamąjį balą. Menų studijų programoms tokį patį balą taikys Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Vytauto Didžiojo universitetas. Kitoms studijų programoms šie universitetai taikys atitinkamai 1 ir 2 balus.
Tarp kolegijų didžiausius minimalius stojamuosius balus taikys Vilniaus kolegija – 1,1 ir Šiaulių valstybinė kolegija – 1.
Žemaitijos kolegija taikys 0,85 minimalų stojamąjį balą.
Socialinių mokslų kolegija, Vilniaus dizaino kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Kauno technikos kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Alytaus kolegija ir Šv. Ignaco Lojolos kolegija nurodė 0,8 balo.
Šiuo metu Vyriausybei svarstyti pateiktos šio įstatymo pataisos, pagal kurias aukštosios mokyklos įsivesti minimalų stojamąjį balą privalėtų. Įvesti minimalius balus yra pritarusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija.
Praėjusiais metais mažiausią stojamąjį balą buvo įsivedusios keturios iš 47 aukštųjų mokyklų.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
