Žiniasklaidos iniciatyva pirmą kartą Panevėžyje surengti visuomenės diskusiją miestui aktualiomis temomis gerokai supurtė tuos, kurie turėtų būti aktyviausi ir drąsiausi. Rinkėjų ir kandidatų į merus bei tarybų narius akistata ne tik išgąsdino į valdžios vairą įsikibusias didžiąsias partijas, bet ir atskleidė prie rinkimų starto stosiančiųjų politikų potencialą.
„Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ surengtuose debatuose Panevėžio problemos gvildentos diskusiją pakurstant kandžiajam „tautos balsui“ – aktorei Violetai Mičiulienei-Stefutei.
Atskleidė, kas yra kas
Į „Cido“ arenoje dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ iniciatyva organizuotą viešą diskusiją „Ateities Panevėžys“ susirinkusios visuomeninių komitetų ir partijų komandos ieškojo būdų, kaip Aukštaitijos sostinę išvaduoti iš nedarbo gniaužtų, sugrąžinti išvažiuojantį jaunimą, sukurti senjorams saugų miestą.
Į scenos grandų Kastyčio Kerbedžio, Rūtos Lukoševičiūtės, Virgilijaus Valuntonio pasirodymais paįvairintą, aktoriaus Gintaro Mikalausko ir į „tautos balso“ vaidmenį įsijautusios humoristės Violetos Mičiulienės-Stefutės kurstomą diskusiją susirinko labai įvairi publika – nuo jaunimo iki senjorų.
Tačiau tarp keliančių problemas ir matančių, kaip jas spręsti, partijų ir visuomeninių komitetų panevėžiečiai neišvydo tų, kuriems turėjo daugiausia klausimų. Susitikti ne su saujele rinkėjų kamerinėje aplinkoje, o su minia arenoje pabūgo tie, kuriems derėtų atvirai atsiskaityti už pastarųjų ketverių metų buvimą Panevėžio valdžioje.
Akistatos nepanoro
Arba dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savimi, arba dėl neturėjimo ką pasakyti rinkėjui į diskusiją įsitraukti pabūgę konservatoriai-krikščionys demokratai pasitenkino, kad salėje pasėdėjo du jų statytiniai – meras Vitalijus Satkevičius ir vicemeras Maurikijus Grėbliūnas.
Aktorių V. Mičiulienės ir G. Mikalausko duetas visada garantuoja geros nuotaikos pliūpsnius.
„Tvarkiečius“ nuo fiasko išgelbėjo ne komanda, o vienintelė jų atsiųstoji Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė.
Surinkti komandos diskusijai nesugebėjo ir jau kurį laiką vidinių rietenų draskomi Panevėžio socialdemokratai. Aštri diskusija rinkėjų akivaizdoje išgąsdino ir tuos, kurie pastaruosius ketverius metus kėlė daugiausia triukšmo miesto Taryboje.
Opozicijoje esantys „darbiečiai“, atvykę be savo lyderio kandidato į merus Petro Narkevičiaus, politinių oponentų debatus tik stebėjo, matyt, be skyriaus flagmano neturėjo ką pasakyti.
Ne tik į kitos kadencijos Panevėžio tarybą, bet ir mero postą pretenduojantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Liberalų sąjūdis diskusijoje net neišdrįso pasirodyti.
Pabūgo likti nušvilpti
Nors pagal savąją ideologiją liberalai labiausiai turėtų palaikyti naujas iniciatyvas, priartinančias politiką prie rinkėjų, Liberalų sąjūdžio Panevėžio skyriaus pirmininkė ir kandidatė į merus Zita Kukuraitienė paaiškino diskutuoti apie ateities Panevėžį neatėjusi todėl, kad renginio programoje buvo nurodyta, jog koncertuos žinomi Panevėžio atlikėjai.
„Politika yra rimti dalykai. Nemanau, kad arenoje galima rimtai ką nors pasakyti ir pakalbėti. Galima ir ten rimtai diskutuoti, tik ne koncerto metu. Žmogus ateina klausytis koncerto nusiteikęs kitiems dalykams. Kaune tokio koncerto metu buvo nušvilpti politikai. Tai kam kartoti klaidas, iš jų reikia pasimokyti“, – nė nepasigilinusi į organizatorių siūlomą programą ir sumanymą konstatavo išankstinę nuomonę apie viską turinti Panevėžio publikos tiesiog pabūgusi Z. Kukuraitienė.
Antraplanis vaidmuo netenkino
Nusiimti perdėm rimtų ir solidžių politikų kaukių neišdrįso Panevėžio „valstiečiai“. Jų kandidatė į merus Gema Umbrasienė mano, esą į diskusiją panevėžiečiai atėjo pasiklausyti ne politikų, o scenos žvaigždžių. Nors vieša diskusija visiems – politikams ir jų rinkėjams – suteikė lygias galimybes išsakyti mintis, kokį jie mato ateities Panevėžį, atlikėjų konkurencijos išsigandusi „valstietė“ pareiškė mananti, kad tai buvo politinė agitacija. Toks politikos senbuvės paaiškinimas primena bandymą apsiginti pritrūkus svarių argumentų, nes renginio rinkimų agitacija nelaikė net Vyriausioji rinkimų komisija.
Dangstėsi pareigomis
Pasirodyti rinkėjams neišdrįsusių socialdemokratų kandidatė į merus Janina Gaidžiūnaitė teisinasi bijojusi supainioti viešuosius ir privačius interesus. Esą diskutuoti panevėžiečiams rūpimomis temomis sutrukdžiusios pareigos – ji vadovauja Savivaldybės komisijai, išduodančiai leidimus organizuoti miesto viešosiose erdvėse renginius. Atrodo, kad tarp Panevėžio socialdemokratų, pastaruoju metu garsėjusių ne nuveiktais darbais, o vidinėmis rietenomis ir viešais tarpusavio santykių aiškinimais, nebeliko kam galvoti apie miestą. Skyrius į diskusiją ginti socialdemokratų idėjų nepasiuntė nė saujelės savo atstovų, pasak J. Gaidžiūnaitės, tik todėl, kad nedalyvavusi ji pati.
Reformos švietimo sistemoje
Kaip Panevėžiui išsivaduoti iš pastaruosius keletą metų kankinamų nedarbo gniaužtų, kaip pakviesti jaunimą čia gyventi ir dirbti, kaip valdžiai, verslui, švietimo įstaigoms ir bendruomenei surasti sąlyčio taškų, „Cido“ arenoje užvirusioje diskusijoje atsakymų ieškojo gausus būrys reginčiųjų Aukštaitijos sostinės renesansą.
Lietuvos metų mero rinkimuose trečiąją vietą pelnęs Palangos meras Š. Vaitkus besiruošiančius kovo 1-ąją vyksiantiems tiesioginiams mero rinkimams perspėja, kad mero duona nėra skalsi.
„Norint, kad įsižiebtų naujos žvaigždės, senosios turi sprogti“, – mano sąrašo „Mums svarbu“ kandidatas į merus, miesto Tarybos narys Kęstutis Lukoševičius. Jis įsitikinęs, kad mieste būtini švietimo tinklo pokyčiai. Politiko nuomone, vietos valdžia turi rasti būdų, kaip į švietimo įstaigas pritraukti jaunų specialistų. Jo nuomone, pensinio amžiaus pedagogams turi būti atlyginta jų ilgametį darbą atitinkančiomis išeitinėmis kompensacijomis, kad šiems nebūtų skausminga užleisti vietą jaunimui.
Visuomeninio komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ atstovas Daumantas Simėnas įsitikinęs, kad Aukštaitijos sostinė turi potencialo, tačiau tam, kad jaunimas čia liktų, būtinas švietimo ir verslo glaudus ryšys.
„Švietimas turi prisitaikyti prie verslo poreikių, rengti specialistus, kokių reikia darbdaviams“, – sprendimą, kaip mažinti jaunimo nedarbą, siūlė Anglijoje politikos mokslus baigęs ir į gimtąjį Panevėžį grįžęs D. Simėnas.
Jam pritarė Panevėžio darbo biržos vadovas Viktoras Trofimovas – pabrėžė, kad net 39 proc. biržoje registruoto jaunimo neturi profesijos.
„Turime galvoti ne apie universitetus, o apie profesinį rengimą. Įmonei reikia ne dešimt vadovų ir vieno darbininko, o atvirkščiai“, – teigė V. Trofimovas.
Verslas tiesia ranką
Daug neišnaudoto potencialo mato vietos verslininkai. Neseniai Panevėžyje įkurtos Pramonininkų asociacijos vadovas Aleksas Varna teigia, kad darbdaviai įsitraukia į specialistų rengimą bendradarbiaudami su švietimo įstaigomis, o jaunimą ir miestą išjudinti tikimasi verslininkams įkūrus idėjų ir investuotojų klubą.
„Jaunimas turi idėjų, o investuotojai – galimybių jas realizuoti. Reikia ne šnekėti vieniems apie kitus, o vieniems su kitais“, – įsitikinęs A. Varna.
Miesto verslininkai susirinko pasiklausyti, kokį Panevėžį mato pretenduojantieji jį valdyti, ir pasiūlyti savo idėjų.
Jaunimo iniciatyvų teigė sulaukiantis ir treneris, ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas. Deja, jas užgesina valdžios keistas požiūris – parke išgenėti medžius ir surinkti šakas pasišovusiems jaunuoliams Savivaldybėje buvo atsakyta palaukti projekto. V. Urboną piktina ir apgailėtina sporto kompleksų būklė.
„Man įdomu, ką prieš ketverius metus apie jaunimą kalbėjo einantieji į valdžią. Ogi nieko nekalbėjo“, – politikos senbuviams papriekaištavo Gintaro Šileikio visuomeninio komiteto sąrašo jaunasis atstovas Tadas Smetonis.
Karštą diskusiją dar labiau pakurstydavo „tautos balsas“ – Violeta Mičiulienė. Kai viena iš diskutuojančių jaunų moterų susirinkusiesiems pasiūlė atsakyti, kas, jų nuomone, lėmė, kad įgijusi išsilavinimą pasiliko Panevėžyje, Stefutė prajuokino salę. „Todėl, kad ištekėjai ir tėvai butą nupirko“, – išvadą padarė „tautos balsas“.Diskusijos dalyviai Panevėžiui žėrė receptus, ką padaryti, kad jaunimą sustabdytų ne tik tėvų butai, bet pažadų dalytojus ant žemės greitai nuleisdavo humoristė.
Ir amerikiečiai laukia rinkimų
Panevėžiečių ginčus stebėję kitų savivaldybių vadovai pripažino tokioje betarpiškoje diskusijoje, paįvairintoje V. Mičiulienės juokais ir aktoriaus G. Mikalausko taikliomis pastabomis, dalyvaujantys pirmą kartą.
Tačiau, anot Varėnos rajono mero Vido Mikalausko, kaip danguje, taip ir ant žemės – visur problemos tos pačios: ir Varėnoje, ir Panevėžyje. Ir visame pasaulyje rinkimai suteikia geresnio gyvenimo viltį. Į renginį atvykusi Seimo narė Rasa Juknevičienė pasakojo svajonių šalimi vadinamoje JAV prieš prezidento rinkimus, atnešusius pergalę Barakui Obamai, vaistinėje nugirdusi įsimintiną pokalbį. Eilėje laukęs amerikietis postringavo, kad gal nuo šiol ir jų šalyje kas nors pasikeis į gera.
Metų mero titulas – jauniausiam
Pirmą kartą Panevėžyje surengtą tokią diskusiją vainikavo rinkimų „Lietuvos metų meras 2014“ nugalėtojų paskelbimas.
Organizacijos „Mes Darom“ vadovei Robertai Ažukaitei ir „Sekundės“ bei „Panevėžio balso“ vyriausiajai redaktorei Brigitai Sabaliauskaitei paskelbus konkurso „Lietuvos metų meras“ nugalėtoją bei nominantus, rajono ir miesto merams Povilui Žaguniui ir Vitalijui Satkevičiui patikėta renginio svečiams įteikti panevėžietės Jūratės Vytėnienės iškeptos duonos kepalus – Šv. Agotos dieną palinkėjimą skalsos ir ramybės namams.
Ekspertų komisijos sprendimu Lietuvos metų mero titulą pelnė jauniausias šalyje Savivaldybės vadovas – Jonavos rajono meras socialdemokratas 30-metis Mindaugas Sinkevičius. Nugalėtojas įsitikinęs, kad politikams svarbiausia ryšys su visuomene.
„Žmonės turi suprasti, ką valdžia veikia ir dėl ko. Visuomenė ir valdžia turi diskutuoti, nepaliaujamai bendrauti, nenutolti vieni nuo kitų“, – mano M. Sinkevičius.
Jis sako nesąs kabinetinis meras. Kartą per mėnesį su Savivaldybės specialistais, žiniasklaidos atstovais M. Sinkevičius pats apvažiuoja Jonavą ir įvertina miestą – ieško ūkiškai išsprendžiamų, bet neišspręstų problemų. Tokie mero vizitai įtraukia ir vietos bendruomenę į miesto tvarkymą.
„Nereikia savęs vaizduoti dideliu viršininku, tada ir gerbs žmonės“, – įsitikino M. Sinkevičius.
Svarbiausia gera komanda
Antroji vieta Metų mero rinkimuose atiteko Klaipėdos merui, Liberalų sąjūdžio atstovui Vytautui Grubliauskui.
„Jei norite būti geriausi, nesistenkite tokie būti, o dirbkite taip, kad kiti jus pastebėtų“, – patarimą davė Klaipėdos meras.
Anot jo, mero įvertinimas niekada nebūna tik jo vieno nuopelnas, o visos komandos ir visos Savivaldybės darbas. V. Grubliauskas mano, kad jo sėkmę mero rinkimuose lėmė ne paties asmenybė, o Klaipėdos, ketvirtus metus iš eilės Laisvosios rinkos instituto pripažįstamos geriausia savivaldybe Lietuvoje, rezultatai.
„Tikrai niekada nedirbau, kad būčiau įvertintas. Dirbau, kad įgyvendinčiau tai, kas man svarbu. O didžiausia sėkmės garantija – komandinis darbas“, – tvirtina V. Grubliauskas.
Trečiąją vietą, portalo lankytojų ir ekspertų nuomone, pelnė Palangos meras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Šarūnas Vaitkus.
Nuo 2011-ųjų Palangai vadovaujantis Š. Vaitkus besiruošiančiuosius kovo 1-ąją vyksiantiems tiesioginiams mero rinkimams perspėjo, kad mero duona nėra skalsi.
„Lengva ar sunku, priklauso nuo nusiteikimo. Galima ketverius kadencijos metus dirbti savo kraštui, galima stengtis dirbti, o galima ir nieko nedaryti. Dirbančiam merui neužtenka vien savo Savivaldybėje sėdėti. Svarbiausi reikalai sprendžiami Vilniuje. Galima turėti daug idėjų ir planų, bet be finansavimo jie ir liks tik planai“, – patirtimi dalijosi Š. Vaitkus.
Ketvirtąja ir penktąja vietomis pasidalijo didžiausio Lietuvos miesto Vilniaus ir kurortinio miestelio Anykščių merai – Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Artūras Zuokas bei TS-LKD atstovas, gamtininkas Sigutis Obelevičius.
Kelių savivaldybių vadovai komisijos sprendimu išskirti papildomose nominacijose. „Metų meru – Lyderiu“ tapo Druskininkų savivaldybės vadovas Ričardas Malinauskas. „Metų meras – Charizma“ pripažintas Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Metų meras – Racionalus protas“ tituluotas nuo 2013 m. Neringos savivaldybei vadovaujantis Darius Jasaitis.
Balsavo interneto lankytojai
Lietuvos metų merai išrinkti iš 33-ų finalinio etapo dalyvių, pateikusių organizatoriams prašomą informaciją apie 2014-aisiais savivaldybėse nuveiktus reikšmingiausius darbus, mero lūkesčius ir konkrečius ateities planus, taip pat asmenines savybes, pomėgius.
Petraukose tarp rimtų debatų žiūrovus linksmino Panevėžio patriotai – scenos grandai Kastytis Kerbedis, Virgilijus Valuntonis, Rūta Lukoševičiūtė.
Su konkurso dalyvių atsiųstomis anketomis susipažinti bei atiduoti balsą „už“ arba „prieš“ buvo galima nacionaliniame naujienų portale lrytas.lt dvi savaites iki pat renginio Panevėžyje pradžios. Portalo lankytojai vertino visų 60-ies savivaldybių merus.
Sustabdžius balsavimą portalo lrytas.lt apklausoje paaiškėjo ir merai, kurie pelnė daugiausia internautų simpatijų. Populiariausieji išrinkti atsižvelgiant į balsų „už“ ir „prieš“ santykį.
Populiariausiu metų meru tapo Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Toliau lentelėje išsirikiavo Šiaulių miesto, Šilalės r., Palangos miesto, Lazdijų r., Anykščių r., Kaišiadorių r., Pasvalio r., Kauno r. ir Kauno miesto merai. Blogiausiai interneto balsuotojai vertino Vilniaus r., Pagėgių, Raseinių r., Zarasų r. ir Šilutės r. merus. Reikšdami savo nuomonę internetu, portalo lrytas.lt skaitytojai per 11 parų atidavė beveik 300 tūkst. balsų.
Įvertino darbus
„Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ vyriausiosios redaktorės Brigitos Sabaliauskaitės teigimu, kviesdami išrinkti 2014 metų Lietuvos merą organizatoriai siekė paskatinti žmones aktyviau domėtis vietos politinėmis aktualijomis, įvertinus kadenciją bebaigiančių savivaldybių vadovų darbus padėti rinkėjams apsispręsti, koks turėtų būti geras meras.
„Šiais metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje merą tiesiogiai rinks visuomenė. Mums, regioninei žiniasklaidai, įdomu palyginti jau esamus merus, akyliau pažvelgti, kokius darbus jiems pavyko nuveikti, kaip jiems sekėsi tvarkytis savo savivaldybėse. O tada bus lengviau atsakyti, nuo ko priklauso mero pasiekimai. Šiais rinkimais paklausėme visuomenės, kokių žmonių jiems reikia valdžioje? Antra vertus, sunku išsirinkti gerą valdžią, kai pasirinkimas – menkas“ – sakė B. Sabaliauskaitė. Pasibaigus renginiui ji pirmiausia dėkojo žiūrovams, paprastiems panevėžiečiams, kurių gausa ir susidomėjimas parodė, kad jiems rūpi savo miestas. „Deja, gal net labiau nei politikams, kurie užvis labiausiai susirūpinę patys savimi“, – pridūrė pagrindinių miesto laikraščių vyriausioji redaktorė.
U. Mikaliūno nuotr.:
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
