Panevėžio darbo biržos duomenimis, 572 negalią turintys miesto ir rajono gyventojai ieško darbo. Be to, nemažas būrys neįgaliųjų darbo vietą bando susirasti patys.
Įgyvendinant profesinės reabilitacijos priemonę viena populiariausių profesijų pernai buvo kasininko-pardavėjo. U. Mikaliūno nuotr.
Sunku sugrįžti
Viena iš tokių – Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos narė, 52 metų panevėžietė Laima (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ši moteris, kaip ir daugelis tokio pat likimo žmonių, gali papasakoti, kaip sudėtinga negalią turinčiam vyresniam žmogui sugrįžti į darbo rinką ir vėl pasijusti visaverčiu visuomenės nariu.
Anksčiau kurį laiką buvusi registruota Darbo biržoje Laima, nesulaukusi pasiūlymų, nustojo joje lankytis. Dėl socialinių garantijų, kaip daugeliui bedarbių, vaikščioti į Darbo biržą jai nereikia – neįgalumo pensiją gaunanti moteris yra socialiai drausta.
Laikraščiai, kompiuteris, pažįstami žmonės, skelbimų lentos – darbo ieškanti neįgalioji pasitelkė visas įmanomas priemones, kad tik pavyktų įsidarbinti.
Panevėžietė teigia, kad būdama tarp keturių sienų jaučiasi labai prastai. Sunku be darbo ir žmonių. Ir materialinė padėtis, negalint prisidurti prie menkos neįgalumo pensijos, nėra pavydėtina.
Tik laikinas
Ne taip seniai Laima turėjo darbą, tiesa, laikiną ir dirbo ne visą dieną. Tačiau tada jautėsi visai kitu žmogumi.
Padedant Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungai, moteris buvo pakviesta į apskaitininkų kursus, mokėsi, baigė juos ir buvo laikinai įdarbinta. Įmonėje nebelikus darbo ir pasibaigus darbo sutarčiai, jai vėl teko bedarbės dalia.
„Eičiau dirbti bet kokio darbo“, – tvirtina panevėžietė. Tačiau kai kurių darbų tiesiog negalėtų dirbti dėl sveikatos. Ji negali būti šaltyje, kelti ir nešti sunkių svorių, greitai vaikščioti, labai skubėti – visa kita, atrodo, būtų įveikiama.
Anksčiau Laima nė neįtarė, kokia gali būti sunki bedarbio dalia. Ji ilgus metus dirbo loterijas organizuodavusios įmonės atstove, bet ši buvo uždaryta, tad moteris neteko darbo.
Savo gyvenimo aprašymą moteris siunčia į daugelį įstaigų ir tikisi, kad vis tiek pavyks ir ji vėl galės džiaugtis turinti darbą.
Ne tik Laimos, bet ir daugybės neįgaliųjų, ypač vyresnių žmonių, pavyzdžiai byloja, kad į darbo rinką gali pavykti sugrįžti tik numynus ilgą kelią.
Neįgaliųjų galimybės rasti darbą labai ribotos. Pavyksta tik patiems išradingiausiems, atkakliausiems.
Bedarbių mažiau
Panevėžio teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė teigia, kad neįgalių asmenų Darbo biržoje registruojama vis mažiau.
Panevėžio teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė teigia, kad neįgalių bedarbių pernai registruota 12,6 procento mažiau nei užpernai.
Tačiau mažėja ir gyventojų, ir Darbo biržoje registruotųjų. Šių metų vasario 1 dienos duomenimis, Panevėžio mieste ir rajone buvo registruoti 8044 bedarbiai. Neįgalieji sudarė 7,1 procento.
„Palyginti praėjusius ir 2013 metus, neįgaliųjų asmenų registruota 12,6 procento mažiau“, – sako J. Grigalionienė.
Pernai Darbo biržai pavyko įdarbinti 294 neįgalius asmenis, daugiausia – 87 procentus – pagal neterminuoto darbo sutartį. Socialinėse įmonėse buvo įdarbinta daugiau nei 80 neįgaliųjų.
„Daugiausia neįgaliųjų pernai įdarbino bendrovės „BSS grupė“, „Pajuva“, „Panevėžio Lironta“ ir kitos. Padaugėjo neįgalių asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimą. 2013 metais tokių buvo 95, o pernai – 148“, – palygino Darbo išteklių skyriaus vedėja.
Paklausiausios profesijos
Kaip teigia Panevėžio darbo biržos atstovė, neįgaliųjų dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje – dar viena galimybė ieškoti savos vietos. Pernai šioje programoje dalyvavo 11 asmenų, šiemet planuojama pakviesti 13.
J. Grigalionienės teigimu, paklausiausios profesijos yra kasininko-pardavėjo, floristo-gėlių pardavėjo ir krautuvo vairuotojo.
Profesinio mokymo programoje dalyvavo trys asmenys. Beveik po 70 neįgaliųjų dalyvavo įdarbinimo subsidijuojant priemonėje ir dirbo viešuosius darbus.
Viena iš Darbo biržos priemonių, skirta neįgaliems žmonėms, yra darbo vietų steigimo subsidijavimas. Ši priemonė organizuojama neterminuotam neįgaliųjų asmenų įdarbinimui remti, steigiant naujas ar pritaikant neįgaliems žmonėms esamas darbo vietas.
2014 metais buvo subsidijuotas 14 darbo vietų steigimas neįgaliems asmenims. Praėjusiais metais vidutiniškai vienai darbo vietai steigti buvo skirta 39,7 tūkstančio litų subsidija.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
