Šv. Agotos atlaidai, minimi vasario 5-ąją ar artimiausią sekmadienį, Lietuvoje švenčiami dažniausiai be ypatingų iškilmių. Tačiau šiemet Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vyks ypatingi atlaidai. Iš Katanijos, šv. Agotos gimtinės, atvyko klebonas Antonijus de Marija, kuris atvežė dovaną – šv. Agotos relikvijas.
Jau šį ketvirtadienį Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje prasidės ypatingi atlaidai: tikintieji galės prisiliesti prie šv. Agotos relikvijų, atkeliavusių iš jos gimtosios Katanijos, į namus parsinešti šventintos duonos ir pasigrožėti fejerverkais. U. Mikaliūno nuotr.
Ypatingos iškilmės
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys sako, kad vasarą Lietuvoje vyksta gana daug iškilmingų atlaidų, o šaltuoju metu savotiškas štilis. Jam visada galvoje kirbėjo mintis surengti tokius atlaidus, kokie organizuojami kitose krikščioniškose šalyse – su koncertais, mugėmis ir net fejerverkais. Ir taip į bažnyčią pakviesti ne tik vyresnio amžiaus tikinčiuosius, bet ir jaunimą.
„Vasarą esame tarsi „persivalgę“ atlaidų, tad norėjosi didesnius suorganizuoti ir žiemą. Su Katanijos klebonu A. de Marija esame kurso draugai, tad kilo mintis jį pasikviesti į Panevėžį, kad mūsų parapijiečiams papasakotų, kaip šv. Agotos atlaidai švenčiami jos gimtinėje. Gavome ir popiežiaus dekretą, suteikiantį teisę mūsų bažnyčiai penkerius metus, su teise pratęsti šį terminą, švęsti šv. Agotos atlaidus“, – „Sekundei“ pasakojo R. Zdanys.
Svečias iš tolimosios Sicilijos, Katanijos regiono, atvyko su vertingomis dovanomis – šv. Agotos relikvijomis: kankinės suknelės audeklo gabaliuku. Tikima, kad prisilietus prie relikvijos šv. Agota globos ir saugos nuo gaisrų ir sunaikinimų bei žemiškų aistrų ir nuodėmės gaisro.
Šias relikvijas bus galima pamatyti Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje pirmąją atlaidų dieną, šį ketvirtadienį. Atlaidų dieną bus pašventintas ir bažnyčioje pakabintas šv. Agotos paveikslas, kurį nutapė Romualdas Balinskas. O po iškilmingų mišių šventoriuje dangų nutvieks fejerverkų lietus.
„Dešimt metų gyvenau užsienyje, ten įprasta per atlaidus leisti fejerverkus. Italijoje net yra toks posakis: jeigu žmogus nusikalba, sakoma, kad nusišnekėjai stipriau, nei iššovė fejerverkai per šv. Agotos atlaidus. Jau seniai norėjau ir čia surengti atlaidus ar kitą šventę su pirotechnika, bet mane visi kvailiu išvadino. Tačiau šv. Agotos atlaidai turi savo sicilietiško temperamento, tad nors kuklius fejerverkus paleisime į dangų“, – šypsosi R. Zdanys.
Antrąją atlaidų dieną, vasario 8 d., į bažnyčią skaityti pamokslo atvyks kunigas Ričardas Doveika. Per mišias bus dalijama šventinta duona, kurią parapijos jaunimas supjaustys į mažus gabaliukus ir dovanos kartu su šv. Agotos paveiksliuku. Po sekmadienio sumos vyks mugė, atvyks Radviliškio kaimo duonos kepėjai ir pasakos apie duonos kepimo tradicijas, bus vaišinamasi suneštinėmis vaišėmis iš duonos, ragaujama duonos giros.
„Duonos šventinimas yra daugiau lietuviška tradicija. Tikima, kad šv. Agotos duona gali apsaugoti nuo gaisrų ir nelaimių“, – sakė R. Zdanys.
Kankinės dalia
Svečias iš Katanijos A. de Marija pasakojo, kad Italijoje labiau akcentuojamas šv. Agotos kankinystės momentas. šv. Agotos kultas itin senas. Manoma, kad Agota gimė apie 235 m. Katanijoje, Sicilijoje, turtingoje ir kilmingoje šeimoje. Tėvai, būdami krikščionys, savo dukrą auklėjo itin pamaldžiai.
Į Panevėžį iš Katanijos atkeliavo šv. Agotos suknelės skiautė, tikima, kad prisilietus prie jos, šv. Agota globos ir saugos nuo gaisrų, nelaimių.
Tačiau tuo metu visoje Romos imperijoje krikščionys buvo žiauriai persekiojami. Krikščionys buvo verčiami atsisakyti savo tikėjimo ir išpažinti pagonybę. Nepaklususieji būdavo žiauriai kankinami ir galiausiai nužudomi. Į tą mėsmalę pakliuvo ir tuo metu 15-metė Agota. Katanijos prokonsulas Kvincianas, pamatęs išvaizdžią merginą, įsigeidė, kad ji taptų jo žmona. Tačiau visi jo mėginimai suvilioti Agotą nuėjo perniek. Tuomet jis nusprendė savaip palaužti merginą – atidavė ją į viešnamį ir vienai laisvo elgesio kurtizanei liepė palaužti jos dvasią ir tikėjimą. Tačiau mergina nepasidavė ir jai teko stoti prieš teismą.
Agota buvo žiauriai kankinama, buvo liepta plėšyti jos kūną gabalais, replėmis nupjautos krūtys. Todėl neretai šv. Agotos paveiksluose vaizduojamos replės. Galiausiai liepta sudeginti merginą ant laužo. Kalbama, kad egzekucijos metu pradėjo drebėti žemė ir dalis pretorijaus sugriuvo, du žiaurūs Kvinciano patarėjai liko po griuvėsiais. Išsigandę kataniečiai liepė sustabdyti Agotos egzekuciją ir uždarė ją į kalėjimą, bet netrukus jauna mergina mirė.
„Per šv. Agotos atlaidus Lietuvoje dažniausiai šventinama duona, o Katanijoje kepami krūties formos pyragaičiai, taip tarsi įprasminant kankinės dalią. O Prancūzijoje Agota garbinama kaip moterų užtarėja ir globėja, ypač tų, kurios serga krūties vėžiu“, – „Sekundei“ pasakojo dvasininkas iš Katanijos.
Agotos kūnas buvo atiduotas krikščionims, kurie žiauriai nukankintos merginos palaikus saugojo sarkofage. XIV a. iš jos kaukolės ir krūtinės dalies Prancūzijoje buvo padaryta įspūdinga skulptūra. Skulptūrą puošia įvairių karalienių ir žymių žmonių dovanoti papuošalai, o pamatą, ant kurio stovi biustas, padarė Mesinos sidabrakaliai. Likusios galūnės laikomos sidabriniame sarkofage. šv. Agotos relikvijos saugomos Katanijos katedroje, o visuomenė jas gali pamatyti tik per iškilmingus atlaidus. Į Panevėžį atkeliavo tik mažoji šv. Agotos relikvija – jos suknelės skiautė.
Sulaikė besiveržiančią karštą lavą
Praėjus metams po šv. Agotos mirties, miestą nuo žemės paviršiaus nušluoti grasino išsiveržęs Etnos ugnikalnis. Kalbama, kad miestelėnai bėgo prie Agotos kapo ir paėmę stebuklingą jos nuometą sustabdė besiveržiančią karštą lavą. Viena versija teigia, kad su šiuo nuometu Agota buvo deginama, tačiau jis stebuklingai išliko. Kita istorija pasakoja, kad nuometą merginai uždėjo viena moteris, nusiėmusi savąjį.
Katanijoje šv. Agotos atlaidai yra viena didžiausių švenčių, kai žmonės neina į darbą ir mokymo įstaigas.
„Po šio stebuklo šv. Agota tapo gelbėtoja nuo ugnikalnių ir gaisrų. Taip pat ir duonos bei vandens globėja. Kurį laiką ji buvo vaizduojama laikanti padėklą su nupjautomis krūtimis, bet vėliau kankinė buvo piešiama kiek švelniau – vietoj nupjautų krūtų vaizduojami du duonos kepaliukai“, – pasakojo svečias iš Sicilijos.
Įdomu tai, kad panašus ugnies stebuklas įvyko ir XIX a. Iš ugnikalnio besiveržianti lava jau visai buvo priartėjusi prie kaimelių, kai tuometis arkivyskupas sumanė išnešti šv. Agotos nuometą ir taip sustabdyti lavą. Nors buvo daug prieštaraujančiųjų, nes neįvykus šiam stebuklui sugriūtų tikėjimas Dievu, vyskupo užsispyrimas išgelbėjo miestelį. Šiam stebuklui atminti Katanijoje buvo pastatyta nedidelė bažnytėlė šv. Agotos garbei.
Dar vienas stebuklas, priskiriamas šv. Agotos kultui, įvyko XVI a. Tuo metu siautėjęs maras guldė ištisas šeimas. Gyventojai, nebeturėdami vilties, sumanė surengti šv. Agotos procesiją: jos relikvijos buvo nešamos aplink miestelį. Kalbama, kad po šios procesijos nuo maro miestelyje daugiau niekas nebemirė.
„Nuo to momento kasmet Katanijoje yra švenčiami šv. Agotos atlaidai, vyksta iškilminga procesija. Katanijoje net dvi atlaidų dienas niekas nedirba ir nesimoko, o visą šventę organizuoja miesto savivaldybė. šv. Agotos atlaidai yra trečioji pagal populiarumą liaudiška šventė krikščioniškajame pasaulyje“, – kalbėjo A. de Marija.
Į atlaidus traukia visi
Net tris dienas trunkantys atlaidai sutraukia minias žmonių. Kaip juokauja svečias, būna tokių, kurie visus metus neranda laiko ateiti į bažnyčią, tačiau atlaiduose būtinai apsilanko. Pirmosios atlaidų dienos rytą relikvijos iškilmingai perduodamos miesto savivaldybei, tada per procesiją, trunkančią per naktį iki kitos dienos ryto, vyrai pasikeisdami relikvijas rankomis tempia per visą miestelį.
Iš tolimosios Sicilijos atvykęs svečias A. de Marija pasakojo, kad šv. Agotos kultas egzistuoja nuo pat pirmojo tūkstantmečio pradžios.
„Kiekvienais metais procesija tampa vis lėtesnė, nes vis daugiau žmonių dalyvauja atlaiduose ir maršrutas nuolat ilgėja. Iš pradžių relikvijos buvo tempiamos tik iki amfiteatro, kur buvo žiauriai nukankinta šv. Agota, o dabar jos keliauja pagrindinėmis miesto gatvėmis. Galiausiai relikvijos grįžta į katedrą, kur mišias aukoja iš Romos atvykęs kardinolas“, – pasakojo dvasininkas.
Dar viena nuo seno gyvuojanti tradicija – pirmąją atlaidų dieną įvairių profesijų atstovai: kepėjai, mėsininkai, žvejai, ūkininkai, turgaus prekeiviai bei kiti, gamina įspūdingo dydžio žvakes, kad visus metus užtektų žvakių šv. Agotos koplyčioje. Pati didžiausia žvakidė būna duonos kepėjų – ją panešti gali tik 12–14 suaugusių vyrų.
Agotos atlaidai taip pat neatsiejami nuo įspūdingų koncertų, sporto varžybų, įvairių turnyrų, mugių ir, žinoma, įspūdingo pirotechnikos šou.
Klebono R. Zdanio vizija – kad ir Panevėžyje kasmet būtų minimi tokie šv. Agotos atlaidai.
„Labai tikimės kasmet pagyvinti kažkokiu nauju elementu šv. Agotos atlaidus ir savo bažnyčioje. Norime užmegzti glaudžius ryšius su Katanijos parapija ir pasisemti vieni iš kitų gražių idėjų. O kodėl ir mes negalėtume per atlaidus suorganizuoti nedidelių varžybų. Net neabejoju, kad sulauktume daug gražaus jaunimo. Tai tik pradžia, tad tokių šiltų dalykų tikrai bus“, – pažadėjo R. Zdanys.
Lina DRANSEIKAITĖ
