Gaunantieji socialines pašalpas nuo šiol privalės imtis visuomenei naudingų darbų. Tokia prievolė teks visiems darbingo amžiaus panevėžiečiams, darbo nerandantiems ilgiau kaip pusę metų.
Gaunantieji socialines pašalpas nuo šiol už jas privalės atidirbti, o jeigu darbo atsisakys, neteks ir taip menko pajamų šaltinio. U. Mikaliūno nuotr.
Nori pašalpų – į darbą
Po ilgų svarstymų miesto Savivaldybės taryba pagaliau patvirtino, kad gaunantieji socialines pašalpas nuo šiol privalės atidirbti. Tokia prievolė teks visiems darbingo amžiaus panevėžiečiams, darbo nerandantiems ilgiau kaip pusę metų. Tiesa, kai kurie valdininkai baiminasi, kad Savivaldybės atstovams teks minti teismų slenksčius ir bandyti įrodyti, jog visuomenei naudingi darbai nėra priverstinis darbas.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Nakutytės teigimu, svarstymų už gaunamas socialines pašalpas gyventojams atidirbti būta ir anksčiau. Tačiau pasigirdus nuogąstavimų, kad gali atsirasti teisinių ginčų dėl žalos atlyginimo, taip pat kad visuomenei naudingi darbai negali būti priverstiniai, mat Konstitucijoje aiškiai įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą atlyginimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, buvo atsisakyta šios idėjos. Be to, reikėtų papildomų lėšų visuomenei naudingiems darbams administruoti ir įdarbinti žmonių, kurie paskirstytų darbus ir prižiūrėtų, kaip jie atliekami.
„Buvo visokių nuogąstavimų ir svarstymų, ar socialiai būtų teisinga versti gaunančiuosius pašalpas už jas atidirbti, juk žmonės ne iš gero taip gyvena. Tačiau Panevėžio savivaldybė buvo viena iš nedaugelio, kurioje nebuvo prievolės atidirbti visuomenei naudingų darbų. Kita vertus, ir patys gyventojai pasisako, kad tokia tvarka mieste būtų“, – teigė K. Nakutytė.
Atidirbti už pašalpas reikėtų pilnamečiams darbingiems panevėžiečiams, kurie pašalpą gauna daugiau kaip pusę metų. Jie prisidėtų tvarkant aplinką, pagelbėtų socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros įstaigose teikiant socialines paslaugas ar organizuojant renginius. Nuo darbo būtų atleidžiami tik pensininkai, nėščios moterys, į darželį neinančius vaikus auginantys tėvai, slaugantieji neįgalius šeimos narius, turintieji neįgalumą ar nedarbingumą bei gaunantieji mažesnę nei 20 eurų pašalpą.
„Visuomenei naudingi darbai gerokai pagražintų miestą. Darbingi žmonės, manau, darbų tikrai nevengs. Tuo labiau kad dirbti nereikės daug – dešimt dienų per mėnesį po keturias valandas. Be to, darbas bus organizuojamas jų gyvenamojoje teritorijoje, niekur vykti nereikės“, – kalbėjo administracijos direktorė.
Atsisakiusieji dirbti viešuosius darbus neteks pašalpų, o jeigu tai bus šeima, pašalpas gaus tik vaikai.
Įteisinta vergvaldystė
Tačiau tokiai tvarkai pritarė ne visi Tarybos nariai. Savivaldybės mero pavaduotoja Regina Eitmonė teigė, kad dabar yra daug instrumentų, padedančių užtikrinti, jog socialinėmis išmokomis nebūtų piktnaudžiaujama. Jos žiniomis, sugriežtinus pašalpų skyrimo tvarką, vien pernai buvo sutaupyta apie septynis milijonus litų. Pasak mero pavaduotojos, versti dirbti žmones, atsidūrusius skurdo gniaužtuose, yra mažų mažiausiai neetiška.
„Kaip sakoma, sotus alkano neužjaus. Valstybė skiria tik 100 eurų pašalpą, tad žmogų dar versti vergauti negalima. Tai – gyventojų skriaudimas. Neturime pamiršti, kad nedarbo lygis Panevėžyje vienas aukščiausių iš didžiųjų miestų. Jeigu žmogus turėtų darbą, pašalpų tikrai neprašytų“, – mano R. Eitmonė.
Jos teigimu, kai kalbama apie piktybiškai vengiančiuosius darbo ar asocialius asmenis, – kitas dalykas, tačiau daugelis gaunančiųjų pašalpas kiekvieną mėnesį turi balansuoti ant skurdo ribos, nuolat galvoti, kaip sumokėti mokesčius ir nusipirkti maisto. Kita vertus, ar tokia tvarka pasiteisins Panevėžyje, kur nėra nei seniūnijų, nei stiprių bendruomenių, kur vieni kitus pažįsta ir daug lengviau kontroliuoti dirbančiuosius.
„Manau, kad versti dirbti žmones visuomenei naudingus darbus yra nežmoniška. Galima juos įdarbinti per viešųjų darbų programą, leisti jiems užsidirbti. Turime žiūrėti, kaip padėti atsidūrusiesiems skurdo gniaužtuose, o ne juos versti vergauti“, – mano R. Eitmonė.
Teks bylinėtis teismuose
Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas teigė, kad nauja tvarka, kai žmonės turės atidirbti už gaunamas pašalpas, jau patvirtinta, dabar tereikia juridiškai šią funkciją perduoti vienai iš Savivaldybės įmonių. Tiesa, nėra aišku, kiek tai pareikalaus Savivaldybės biudžeto lėšų.
„Labai sunku apskaičiuoti, kiek tai galėtų kainuoti. Skaičiuojant pagal viešųjų darbų tarifą, viena valanda kainuotų apie du litus. Vadinasi, per metus reikėtų apie vieno milijono litų. Aišku, kokios bus sąnaudos, paaiškės tik žmonėms pradėjus dirbti“, – kalbėjo V. Michailovas.
Jis tokiai tvarkai nepritaria. Socialinės paramos skyriaus vedėjas net neabejoja, kad pasipils bylų teismuose dėl vertimo dirbti visuomenei naudingus neapmokamus darbus.
„Jau dabar yra ne viena byla dėl sugriežtintos socialinės paramos skyrimo tvarkos. Turime pripažinti, kad įstatymas nėra tobulas, kartais labai sunku nustatyti, ar žmonės bendrai tvarko ūkį, pavyzdžiui, ar buvę sutuoktiniai, gyvenantys po vienu stogu, gyvena kartu ar atskirai. Arba skyrybų byloje vyrui priteista tam tikra suma sumokėti buvusiai žmonai, tačiau jis tą sumą moka kas mėnesį dalimis. Tad kyla klausimas, ar tai galima traktuoti kaip pajamas. Kiekviena situacija vis kitokia, deja, įstatymas visiems vienodas, todėl bylų daugės tiek dėl sugriežtinto socialinės paramos įstatymo, tiek dėl vertimo atlikti visuomenei naudingus darbus“, – „Sekundei“ teigė V. Michailovas.
Džiaugiasi papildomomis rankomis
Tačiau Panevėžio rajono savivaldybė, kur tokia tvarka galioja jau trečius metus, ja džiaugiasi. Pasak rajono Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, tik iš pradžių buvo nepatenkintųjų, kad verčiami už socialines pašalpas atidirbti. Ypač priešinosi tie, kurie turėjo nelegalios veiklos ar mėgo taurelę, tačiau dabar visi įprato.
Žmonės noriai įsitraukė į visuomenei naudingus darbus, nes gali patys pasirinkti, ką dirbti: ar tvarkyti gėlynus, kasti sniegą, ar padėti socialinės rizikos šeimoms, vienišiems senukams, ar dalyvauti kultūrinėje veikloje, ar prisidėti prie organizuojamų labdaros akcijų.
„Ir seniūnijos, ir mes esame patenkinti papildomomis darbo rankomis. Aišku, iš pradžių buvo visko, turėjome ir bylų. Zenonas Zebkinas rajono Savivaldybę buvo padavęs į teismą, kad yra verčiamas nemokamai dirbti, tačiau visi teismai išaiškino, kad visuomenei naudinga veikla nėra priverstinis darbas“, – kalbėjo A. Paškevičienė.
Rajono Savivaldybė nėra skaičiavusi, kiek kainuoja organizuoti visuomenei naudingus darbus. Jais pasirūpina seniūnai ar socialiniai darbuotojai. Jeigu žmogus siunčiamas dirbti į švietimo, kultūros įstaigas, globos namus, jo darbą kontroliuoja tų įstaigų vadovai ar kiti atsakingi asmenys.
„Papildomų lėšų ar žmonių tikrai nereikia, nes visus darbus organizuoja seniūnijos, bendruomenės ar įvairios Savivaldybei priklausančios įstaigos. Nesame skaičiavę, kokios vertės darbų padaro gaunantieji socialines pašalpas, tačiau matome, kad seniūnijos gražėja, yra kam nukasti sniegą vienišiems seneliams, pagaliau jaučiame nemažą jų indėlį talkininkaujant per įvairius kultūrinius renginius ar paramos akcijas. Jeigu šiems darbams būtų samdoma žmonių, reikėtų nemažai lėšų“, – teigė A. Paškevičienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
