Lietuvoje kas penktas dirbantis žmogus gauna minimalų atlyginimą – 300 eurų popieriuje. Jei toks darbuotojas yra vedęs ir augina vieną vaiką, kas mėnesį 43 eurus, tai yra 516 eurų per metus (1781 Lt), sumoka valstybei – „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Kai kurie kandidatai į Panevėžio miesto merus savo pajamų ir turto deklaracijose nurodo pernai per visus metus teuždirbę nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų ir valstybei nesumokėję nė cento. P. Luko nuotr.
Tų, kam pasisekė labiau, uždirbančių vidutinį užmokestį – 570 eurų neatskaičius mokesčių, duoklė į valstybės kišenę siekia 121 eurą per mėnesį, arba 1456 eurus per metus (5027 Lt).
Tačiau kai kurie kandidatai į Panevėžio miesto merus savo pajamų ir turto deklaracijose nurodo pernai per visus metus teuždirbę nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų ir valstybei nesumokėję nė cento. Tiesa, kukliausias pernykštes pajamas deklaravusieji politikai sukaupto turto turi kur kas daugiau nei statistinis jų rinkėjas.
Metinės pajamos – keli šimtai litų
Net ir nuo minimalaus uždarbio kelis šimtus eurų per metus valstybei atiduodantiems rinkėjams labiausiai žadą turėtų atimti Liaudies partijos kandidato į Aukštaitijos sostinės merus Vytauto Žagūnio pernai gautos pajamos. 45-erių politikas nurodė per metus uždirbęs 553 litus.
Tačiau V. Žagūnio varguoliu tikrai nepavadinsi. Šio kandidato vien sutaupytos piniginės lėšos siekia 525,9 tūkst. litų. Kandidatas deklaravo turįs 251 tūkst. Lt vertės privalomo registruoti turto ir sukaupęs 37 tūkst. Lt vertės kitokio vertingo turto – meno ar juvelyrinių dirbinių, vertybinių popierių.
Politikas aiškina tiek užsidirbęs iš turėto verslo ir darbo draudimo kompanijose. V. Žagūnis prieš 20 metų Panevėžyje buvo atidaręs įmonę „Alegorija“, užsiėmusią meno dirbinių kūrimu ir eksportu, daugiausia – į Vokietiją. Už šios įmonės aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą V. Žagūnis buvo nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant metams.
„Negaliu vienareikšmiškai tvirtinti, kad esu teistas, nes tas terminas labai neapibrėžtas. Prieš 20 metų dar nebuvo tokių buhalterinių kursų kaip dabar, nebuvo kur pasimokyti, visi buvome savamoksliai. Aš, jaunas verslininkas, nelabai atidžiai vedžiau buhalteriją“, – tikino aplinkybių auka tapęs politikas.
Neria į verslą ir politiką
V. Žagūniui priklausė ir kavinė „Provincija“, kurią verslininkas teigia buvęs priverstas parduoti.
„Išėjau dirbti į draudimą, nebegalėjau pats kontroliuoti kavinės veiklos, o direktoriai buvo truputį nepatikimi“, – aiškina politikas.
Dešimt metų draudimo kompanijose išdirbęs ir nuo eilinio konsultanto pakilęs iki plėtros vadovo, V. Žagūnis sako pajutęs, kad tokios duonos jau atsivalgė, ir prieš porą metų su dviem verslo partneriais vėl įkūręs naują transporto ir žaliosios energetikos įmonę – mažąją bendriją.
V. Žagūnis deklaruoja pernai iš jos gavęs vos kelis šimtus litų pajamų ir tai vadina dar viena galimybe padidinti savo turtą.
„Uždirbau 500 Lt, bet pradirbau gal 15 tūkst. Lt. Kai naują verslą kuri, reikia investuoti. Grąžos dar negavau. Man nėra didelės skubos, kada pelnas ateis“, – „Sekundei“ teigė kandidatas.
Apie naująjį verslą politikas tikina nenorintis plačiau kalbėti, kol jis neįsivažiavęs.
Jei būtų išrinktas meru, anot V. Žagūnio, verslą tęstų partneriai.
„Kur aš būnu, visi džiaugiasi, iš kur išeinu – verkia“, – geros nuomonės apie save neslepia kandidatas į merus.
Nustebo, koks kuklus
Visuomeninio rinkimų komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ kandidato į Panevėžio merus, vieno garsiausių miesto architektų Ryčio Mykolo Račkausko skelbiamos praėjusių metų pajamos yra kur kas mažesnės, nei uždirba gaunantieji minimalų atlyginimą. Ateinančius ketverius metus architektūrą iškeisti į politiką pasiryžęs R. M. Račkauskas deklaruoja per 2014-uosius uždirbęs 5054 Lt pajamų ir, žinoma, nuo jų nesumokėjęs nė lito gyventojų pajamų mokesčio.
Kandidatas pripažįsta ir pats nustebęs deklaracijoje išvydęs tokią menką sumą, iš kurios metus išgyventi būtų įmanoma nebent mintant kruopomis ir, veikiausiai, nemokant komunalinių mokesčių.
„Pats nustebau, nes nelabai ir žiūriu – mažiausia pastarųjų metų sumelė išėjo, gal ir egzotiškai ji atrodo. Bet iš tiesų jokios egzotikos čia nėra“, – tvirtina R. M. Račkauskas.
Išmoko taupumo
R. M. Račkauskas teigia pats nustebęs, kai pamatė, kad pernai jo pajamos tesiekė 5054 Lt. U. Mikaliūno nuotr.
Architektas jau maždaug dvidešimt metų turi savo individualiąją įmonę, nuo gaunamų pajamų mokančią mokesčius valstybei. Teisės aktai numato, kad individualiosios įmonės savininkas iš savo įmonės kasos bet kada gali pasiimti pinigų asmeniniams poreikiams. Iš įmonės sąskaitos paimtos lėšos yra apmokestinamos. Tačiau jei suma neviršija 5640 litų, tuomet pajamų mokestis nemokamas.
Pernai deklaruotus 5054 Lt R. M. Račkauskas teigia iš įmonės pasiėmęs prireikus pinigų kelionei į užsienį.
Dėl darbo specifikos architektas nuolatinių pajamų teigia negalintis sau garantuoti – gautus užsakymus įgyvendina pusmetį, o kartais metus.
„Negaliu nuo algos iki algos gyventi. Dažnai tik po pastato pridavimo užsakovas sumoka. Iš bado numirtum tiek laukdamas. Daug metų neturiu nuolatinių pajamų, pripratau drausmingai elgtis su savo finansais. Žinau, kad negaliu visko iš karto išleisti. Ir pernai galėjau iš įmonės pasiimti daugiau nei 5000 Lt, bet mano tokio poreikio nebuvo“, – taupumo sako išmokęs architektas.
Susitaupė gerais laikais
Per du dešimtmečius R. M. Račkauskas turėjo ne vieną didelį užsakymą, jo projektuoti stambūs objektai stovi ir Panevėžyje, ir kituose šalies miestuose. Anot jo, prieš septynetą metų, kai Lietuvą buvo apėmęs statybų bumas ir architektai buvo užversti darbu, užsakymai viršydavo ir 100 tūkst. litų.
„Kad turėčiau iš ko pragyventi, kaupiu santaupų fondą. Vienais metais išsiimu keliasdešimt, kitais keliolika tūkstančių litų. Bet ne visada jų reikia, nes ir asmeninės pajamos yra apmokestinamos. Daugiau paėmus reikėtų mokesčius mokėti, juk nieko nėra nemokamo. Todėl jei turiu lėšų, už kurias mokesčiai jau sumokėti, kam imti papildomai“, – sako architektas.
R. M. Račkauskas turto ir pajamų deklaracijoje nurodo nesąs tik galus durstantis kandidatas į merus. Ilgamečio architekto santaupos siekia 219 tūkst. Lt, o privalomas registruoti turtas vertas 196 tūkst. Lt. Kandidatas į merus taip pat deklaravo beveik 37 tūkst. Lt esąs investavęs į vertingus daiktus – meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ar vertybinius popierius.
Panevėžio mero kėdės siekiančiam R. M. Račkauskui sėkmės atveju nebereikėtų konkuruoti dėl užsakymų. Architektas svarsto, kad nuolatinis atlyginimas gyvenimui suteiktų stabilumo.
„Žmogui užtenka tiek, kiek užtenka. Neturiu didelių poreikių. O nuolatinės pajamos yra, be abejo, patogesnės, nes gali kažką ir planuoti, kai žinai, kiek uždirbsi“, – įvertino R. M. Račkauskas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
