Suskaičiavus vaikus, kurių šiais mokslo metais pasigedo miesto mokyklos, paaiškėjo, jog didžioji jų dalis – kaip, beje, ir tikėtasi, – išvykę su tėvais į užsienį. Tačiau vis dar yra pora mokyklinio amžiaus panevėžiečių, kurių buvimo vieta nežinoma. Manoma, kad ir jie gali būti užsienyje, nes Lietuvoje nepavyksta aptikti jokių duomenų apie jų šeimas.
Piktybiškų nerado
Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė skaičiuoja, kad šiais mokslo metais nesimokančių miesto vaikų (7–16 metų) yra 472. Tačiau panašių skaičių būta ir praėjusiais metais.
Jų ieškoti padeda ir policija, ir vaiko teisių apsaugos, ir kiti specialistai. Aiškinantis, kur šie vaikai pradingo, patvirtinta, jog 466 šiuo metu gyvena užsienyje. Ir tik nedidelė dalis vaikų mokyklos čia, Panevėžyje, nelanko dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, keturi moksleiviai yra pakeitę gyvenamąją vietą ir mokosi kitur.
Yra nesimokančiųjų dėl neįgalumo. Dar apie du vaikus, kaip minėta, neturima jokių žinių.
„Manoma, kad išvykę į užsienį. Jokiose sistemose jų nerandame“, – sako A. Bagdanskienė ir džiaugiasi, kad tėvų, kurie piktybiškai neleistų vaikų mokytis, šiais mokslo metais nerasta.
Neleisti į mokyklą nedrįstų
Anot specialistės, toks scenarijus pasitaiko dažniausiai: didžioji dalis nesimokančių Panevėžyje vaikų būna išvykę į užsienį, o jų tėvai – nedeklaravę išvykimo.
Miesto Savivaldybės vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė sako, jog didžioji dalis nesimokančių Panevėžyje vaikų būna išvykę į užsienį, o jų tėvai – nedeklaravę išvykimo. P. Luko nuotr.
Tiesa, galimybių patikrinti, ar tokie vaikai ten mokosi, Lietuvos valdininkai neturi. Tais atvejais, kai moksleiviai sugrįžta atgal į Panevėžį, pasak A. Bagdanskienės, jų paklausinėjama, kur ir ko mokėsi. Tačiau tuo, kad jie ir užsienyje lankė mokyklą, neabejojama. Juo labiau kad daugelio valstybių įstatymai šiuo atžvilgiu labai griežti, ir tėvai nerizikuoja neleisti vaikų į mokyklą.
„Neduok Dieve, vaikas nelankys mokyklos – tėvams gali blogai baigtis“, – vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė sako, jog tokiu atveju užsienyje laukia skaudžios pasekmės, ypač Anglijoje.
Nors Lietuvoje mokslas privalomas tik asmenims iki 16 metų, domimasi ir vyresniųjų lankomumu. Pagal šią statistiką, tarp 17–18 metų jaunuolių niekur Lietuvoje nesimoko 100 Panevėžio vaikų. Kiek žinoma, iš jų 68 taip pat yra išvykę į užsienį, o 32 gyvena čia, tačiau nesimoko. Pasak A. Bagdanskienės, tarp jų yra ir jau dirbančių, tačiau nesiekiančių mokslo.
Rajone – kaip mieste
Panevėžio rajono savivaldybės specialistams vis dar nežinoma, kur yra penki mokyklinio amžiaus rajono gyventojai. Šios Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Diana Žukauskienė sako, kad sistema rodo 237 mokyklos nelankančius rajono vaikus. Išsiaiškinta, kad iš jų 207 yra išvykę su tėvais į užsienį, tačiau šeimos nedeklaravo savo išvykimo. Du vaikai yra neįgalūs, o likusiems 28 mokytis arba jau nebeprivaloma, arba jie nesimoko dėl kitų priežasčių. Nustatyta, kad vienas vaikas pakeitęs gyvenamąją vietą. Penkių moksleivių, kurių deklaruota gyvenamoji vieta prie Savivaldybės arba seniūnijų, nerasta. Sistema nerodo, kad jie ir kitur Lietuvoje mokytųsi. Kur vaikai yra, nežinoma – galima tik spėti, kad jų šalyje nėra.
D. Žukauskienė pritaria savo kolegoms iš miesto Savivaldybės: panaši situacija būna kasmet. Didelių problemų dėl mokyklų nelankymo rajone nėra. Šiemet nebūta bėdų ir su piktybiškai nesimokančiais vaikais – tokių tiesiog nerasta. Tiesa, pernai vienas atvejis buvo, tačiau šis moksleivis jau sulaukė 16-os ir mokytis jam nebeprivaloma.
Daiva SAVICKIENĖ
