Praėjusių metų policijos statistika rodo, kad bendras nusikalstamumo lygis Lietuvoje mažėjo, tačiau Panevėžio apskrityje atvirkščiai – įvairių nusikalstamų veikų padaugėjo net 15 procentų.
Nors kriminogeninė situaciją mieste nėra bloga, VPK viršininkas Egidijus Lapinskas pripažįsta, jog smurto artimoje aplinkoje rodikliai Panevėžyje – vieni blogiausių. U. Mikaliūno nuotr.
Auga pasitikėjimas policija
Patys pareigūnai šį reiškinį sieja ne su prastėjančia kriminogenine situacija, o su tuo, kad žmonės daug aktyviau kreipiasi pagalbos į pareigūnus ir praneša net apie smulkius nusikaltimus. Tai rodo ir augantis pasitikėjimas policijos sistema. Panevėžio apskrities gyventojai policiją įvertino 7,4 balo iš dešimties.
Kaip teigė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Egidijus Lapinskas, pernai Panevėžio apskrities policijos komisariatas sulaukė 47 913 pranešimų apie įvairias veikas, iš kurių net 6 508 – nusikalstamos veikos ir 34 697 – administraciniai teisės pažeidimai, daugiausia kelių eismo taisyklių pažeidimai.
„Pranešimų skaičius išaugo. Tai galima sieti su tuo, kad visus pranešimus perėmė Bendrasis pagalbos centras. Taip pat patys gyventojai daug aktyviau praneša net ir apie smulkius pažeidimus, prieš keletą metų to nebūdavo“, – pažymi E. Lapinskas.
Svarbiausi policijos uždaviniai praėjusiais metais buvo operatyvus reagavimas į iškvietimus, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimas bei žuvusiųjų per eismo įvykius. Deja, ne visus užsibrėžtus tikslus pavyko įgyvendinti. Budintiems policijos ekipažams privalu į A kategorijos iškvietimus, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, nuvykti per dvylika minučių, į B kategorijos – 20 minučių ir C kategorijos – iki valandos.
„Tik Panevėžio rajone ne visada spėjame į iškvietimus, mat rajono specifika kitokia. Panevėžio rajonas gana ištęstas, tad jeigu ekipažas viename rajono gale, o įvykis kitame rajono pakraštyje, kartais susidaro ir 90 kilometrų atstumas, todėl laiku nuvykti sudėtinga. Tačiau šią problemą tikimės išspręsti“, – teigė E. Lapinskas.
Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimai taip pat užtruko kiek ilgiau, nei buvo užsibrėžta metų pradžioje. Buvo numatyta, kad bendras šių nusikaltimų ištyrimo procentas turėtų siekti 77 proc., tačiau Panevėžio apskrityje pavyko ištirti 74,5 proc. bylų. E. Lapinskas aiškino, kad taip atsitiko dėl labai objektyvių priežasčių – daugiausia sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padaryta metų viduryje ir antrojoje pusėje, todėl per tokį trumpą laiką nepavyko surinkti visų reikiamų įrodymų ir nustatyti įtariamųjų, kad bylą būtų galima perduoti į teismą.
„Galime pasidžiaugti, kad pernai net 16,5 proc. sumažėjo žuvusiųjų per eismo įvykius. Visoje apskrityje įvyko 319 įskaitinių eismo įvykių, žuvo 35 ir buvo sužeistas 371 žmogus. Tačiau statistiką gali nulemti ir vienas įvykis, pavyzdžiui, metų pradžioje per eismo įvykį nukentėjo net šešiolika moksleivių, nors, atrodo, buvo viskas padaryta, kad avarija neįvyktų“, – kalbėjo Panevėžio apskrities VPK vadovas.
Smurtauja prieš artimuosius
Panevėžys savo kriminogenine situacija pernai išsiskyrė tuo, kad itin padaugėjo smurto artimoje aplinkoje, vagysčių ir plėšimų, tačiau mažėjo viešosios tvarkos pažeidimų. Kaip teigė Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos komisariato viršininkas Vidas Sabonis, 2012 m. užregistruoti 107 smurto artimoje aplinkoje atvejai, 2013 m. jų išaugo iki 134, o pernai pasiekė savotišką rekordą – net 224 atvejai.
„Beveik visi įtariamieji dėl smurto artimoje aplinkoje buvo neblaivūs. Neretai ir patys nukentėjusieji piktnaudžiavo alkoholiu. Sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą labai svarbu spręsti ir alkoholio prieinamumo problemą“, – sakė V. Sabonis.
Panevėžio apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas pridūrė, kad labai svarbus ir kitų institucijų bendradarbiavimas sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą. Mat dažnai tokio smurto atvejai kartojasi ne po vieną ar du kartus.
„Situacija dėl smurto artimoje aplinkoje tik blogėja – smurto atvejai kartojasi, nes žmonės grįžta į tą pačią aplinką, nesulaukia atitinkamų tarnybų pagalbos. Aišku, didelė bėda ir alkoholis. Kiekviename miestelyje galime rasti vadinamųjų girdyklų, kurios didele dalimi prisideda prie nusikalstamumo augimo“, – pažymi E. Lapinskas.
Suardė narkotikų platintojų tinklą
Praėjusiais metais nepavyko išvengti ir rezonansinių įvykių, sudrebinusių visą Lietuvą. Ypač daug policijos pajėgų pareikalavo tyrimai, susiję su prekyba žmonėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kaip teigė Panevėžio VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Tomas Glotovas, šie nusikaltimai išsiskiria savo specifika – dažniausiai apie juos niekas nepraneša, neretai jie padaromi kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl jų ištyrimas reikalauja daug žmogiškųjų resursų bei laiko. Panevėžio apskrityje pernai pradėti aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis bei 17 – dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis. Vienoje bylų įtarimai pareikšti net dviem dešimtims įtariamųjų.
„Sausio pradžioje teismui perduota byla dėl prekybos žmonėmis. Penki įtariamieji, du iš jų nusikaltimo metu atliko bausmę pataisos namuose, įtariami gabenę žmones į Vokietiją daryti nusikalstamų veikų. Visi jie – vyrai“, – pasakojo T. Glotovas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenims, vyrai buvo verbuojami, jiems žadamas geras atlygis, o vėliau prieš nepaklusniuosius buvo psichologiškai ir fiziškai smurtaujama. Iš vieno nukentėjusiojo netgi buvo prievartaujamas turtas, reikalaujama susimokėti už pagamintus asmens dokumentus. Vyrai Vokietijoje skambindavo rusakalbiams gyventojams ir bandydavo juos įtikinti, kad jų giminaitis padarė eismo įvykį ir sužalojo žmones, tad reikalinga tam tikra pinigų suma. Netrukus prie namų prisistatydavo ir „kurjeriai“, kurie paimdavo pinigus.
„Scenarijus labai panašus, koks naudojamas ir Lietuvoje, siekiant iš patiklių žmonių išvilioti pinigus. Vyrai buvo verbuojami įvairiais būdais. Dažniausiai tai socialiai pažeidžiami asmenys, gaunantys mažas pajamas, turintys vaikų, kuriuos privalo išlaikyti, todėl nesunkiai susigundo pasiūlymais užsidirbti pinigų čia ir dabar“, – pažymi T. Glotovas.
2014 metais policijos pareigūnai suardė ir narkotikų prekeivių tinklą. Baigtas ikiteisminis tyrimas, nustatyta 12 įtariamųjų, veikusių su skirtingomis grupėmis. Jiems pareikšti įtarimai dėl 17 nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu ir vartojimu. Visi įtariamieji – Panevėžio miesto gyventojai.
„Ši problema yra šalia mūsų, tačiau tinkamai neidentifikuojama. Tarp įtariamųjų yra ir moterų, tad narkotikų platinimo problema neturi nei lyties, nei amžiaus, nei socialinės padėties cenzo. Rastas narkotikų kiekis nėra didelis, bet mes ir nenorėjome konfiskuoti kuo daugiau narkotinių medžiagų. Buvo siekiama ne greito efekto, neutralizuojant vieną platintoją, bet išsiaiškinti visą narkotikų platintojų tinklą, nustatyti platinimo ir sandėliavimo vietas“, – sakė T. Glotovas.
Trūksta pareigūnų
Viena iš opiausių policijos problemų – pajėgų trūkumas. Sausio 1-osios duomenimis, visoje Panevėžio apskrityje buvo laisvos 103 pareigybės – tiek, kiek dirba Panevėžio miesto policijos komisariate.
„Pernai turėjome net 66 jaunuolius, panorusius tapti policijos pareigūnais, tačiau tik trylika jų įstojo į Policijos mokyklą ir Mykolo Romerio universitetą. Norėtųsi, kad jų būtų gerokai daugiau“, – sakė Panevėžio apskrities VPK viršininkas E. Lapinskas.
Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojas Renaldas Žekonis teigė, kad galima pasidžiaugti tuo, kad jau antrus metus daugiau pareigūnų yra priimama, nei atleidžiama, tad trečdaliu padaugėjo jaunų pareigūnų.
„Tai ypač svarbu, nes maždaug 6 proc. pareigūnų yra sulaukę 50 ir daugiau metų, 37,5 proc. pareigūnų turi daugiau kaip 20 metų stažą ir gali palikti tarnybą bet kada, dar apie 21 proc. policijos tarnyboje dirba nuo 15 iki 19 metų. Atsinaujinimas labai svarbus, kad pareigūnų senėjimo procesas neatsilieptų tinkamam funkcijų vykdymui“, – pabrėžė R. Žekonis.
Lina DRANSEIKAITĖ
