Viešojo maitinimo įstaigos jau nuo praėjusių metų gruodžio klientus raštu privalo informuoti apie patiekalų sudėtyje esančius pagrindinius alergenus, tačiau Panevėžyje retoje kavinėje ar restorane klientai gali sužinoti, ar suvalgę kepsnį arba desertą nepakenks savo sveikatai.
Viešojo maitinimo įstaigos turi įspėti klientus apie patiekaluose esančius alergenus. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Turi nurodyti alergenus
Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Vaitiekūnienė sako, kad jie dar netikrina, ar viešojo maitinimo įstaigos laikosi įstatymo. Pasak jos, kavinės ir restoranai, nors ir žinojo apie naujovę, nespėjo deramai pasiruošti.
„Maitinimo įstaigos dar ieško priimtiniausios formos, kaip klientams pateikti minėtą informaciją“, – „Sekundei“ teigė pavaduotoja.
Kavinės „Kafenhauz“ direktorė Birutė Sargūnienė patvirtino, kad tam dar rengiasi. Ji neabejoja, kad būtina klientui suteikti informaciją apie patiekalo sudėtį ir įspėti jį dėl alergenų, tačiau nemano, kad valgiaraštį reikėtų paversti stora knyga.
„Žmonės paprastai žino, kokio produkto netoleruoja jų organizmas, ir prieš užsisakydami patiekalą paprašo to produkto nenaudoti gaminant. Mes visuomet atsižvelgiame į kliento pageidavimą“,– tvirtino direktorė.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje įsigaliojusiuose Europos Sąjungos (ES) reglamentą atitinkančiuose maisto produktų ženklinimo reikalavimuose aiškiai nurodyta, kokia informacija apie maistą ir kaip turi būti pateikta vartotojams.
Europos Komisija yra patvirtinusi 14 alergenų sąrašą, kurį viešojo maitinimo įstaigų darbuotojai privalėjo išstudijuoti ir įsiminti. Šiame sąraše yra pienas, kiaušiniai, žuvys, kviečiuose esantis glitimas, lubinai ir jų produktai, moliuskai, vėžiagyviai, sojų pupelės, žemės ir kiti riešutai, salierai, garstyčios, sezamų sėklos, sieros dioksidas, vyne esantys sulfitai. Alergenai turi būti išskirti tam tikro dydžio raidėmis, šriftu ar spalvotu fonu.
J. Vaitiekūnienės teigimu, viešojo maitinimo įstaigos šią informaciją gali nurodyti valgiaraščiuose arba raštu paskelbti, kad žinių apie patiekalui gaminti naudotus produktus, tarp jų ir alergenus, jiems pateiks tos įstaigos darbuotojai. Beje, įspėti klientus apie alergenus privalo ne tik viešojo maitinimo įstaigos, bet ir parduotuvės.
Maisto produktus, patekusius į rinką iki praėjusių metų gruodžio 13-osios, leidžiama parduoti nepakeistomis etiketėmis, tačiau naujai gaminamų produktų ženklinimo etiketės turi atitikti įsigaliojusio ES reglamento reikalavimus.
Užduotis ne iš lengvųjų
B. Sargūnienė teigė, kad išsamiai informuoti klientą nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ji svarsto, kad prigrūsti į valgiaraščius daug papildomos informacijos nėra pats geriausias būdas, nes žmonėms bus nelengva susigaudyti.
„Yra žmonių, kurių organizmas netoleruoja pipirų, paprikų, duonos ar net svogūno, česnako, kurie yra labai populiarūs lietuviškoje virtuvėje. Geriausia, kai jie apie tai iš anksto mus įspėja“, – kalbėjo ji.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė mano, kad racionaliausia būtų, jog viešojo maitinimo įstaigos klientus įspėtų, kad šie, jei alergiški, pasiteirautų padavėjų apie patiekalo sudėtį. Virėjai padavėjus gali tiksliausiai informuoti apie patiekalui gaminti naudotus produktus.
„Forto dvaro“ marketingo vadovas Kęstutis Markevičius sako, kad jų tinklo įstaigos jau informuoja klientus apie alergenus. Mėnesio patiekalų valgiaraštyje užklijuoti ryškūs lipdukai, siūlantys alergiškiems klientams dėl išsamesnės informacijos apie patiekalo sudėtį kreiptis į padavėjus.
Taip pat valgiaraščiuose, prie patiekalų, alergenai sužymėti skaičiais. Meniu apatiniame lape klientas mato paaiškinimus, kokį produktą vienas ar kitas skaičius nurodo.
Pasak K. Markevičiaus, ateityje planuojama valgiaraščio pabaigoje pateikti lenteles ar lankstinukus su informacija apie patiekalą.
Kaip žinoma, nuo 2016 metų pabaigos daugelio maisto produktų etiketėse bus privaloma pateikti duomenis apie maistingumą. Europos Komisija laikosi nuostatos, kad ženklinimas nurodant maistinę vertę yra vienas svarbiausių būdų mitybos, antsvorio ir nutukimo problemoms spręsti. Apskritai viešojo maitinimo įstaigos privalės klientams pateikti dar daugiau informacijos nei iki šiol.
„Žmonės rūpinasi savo sveikata, nori žinoti, ką valgo. Ir jie turi teisę gauti visą juos dominančią informaciją“, – nekritikuoja ES reikalavimų K. Markevičius.
Inga SMALSKIENĖ
