Kiekvienas mūsų turi bent kelis apgamus. Vieni jų įgimti, kiti – atsiranda bėgant laikui. Kokie apgamai dažniausiai kelia nerimą?
Pavojingi apgamų pakitimai
Žmonės labai skirtingi: vieni su didele baime reaguoja į kiekvieną odos pakitimą, kiti – apskritai tuo nesirūpina. Kad ir kaip būtų, visi privalome žinoti taisykles, kurios išmokys atpažinti nerimą keliančius požymius, taip pat padės sužinoti, kokius apgamus būtina šalinti, o kokių nereikia.
Kas yra apgamas? Bet koks darinys odoje dar nėra apgamas. Kartais žmonės painioja apgamus ir pigmentines dėmes arba seborėjinę keratozę – raginį darinį.
Apgamas – odos gerybinis darinys. Tačiau jis gali pakisti, kitaip tariant, supiktybėti, todėl labai svarbu laiku užkirsti tam kelią.
Vieni apgamų turime daugiau, kiti mažiau. Gydytojai išskiria įgimtus ir įgytus pigmentinius apgamus. Daugiausia jų atsiranda iki trisdešimties metų. Vėliau kai kurie apgamai gali išnykti savaime arba, priešingai, dėl neigiamo aplinkos veiksnių poveikio atsirasti naujų. Apgamų būna įvairių dydžių, spalvų ir formų: minkštų ir stangrių, lygių ir plaukuotu paviršiumi.
Pavojingas yra besikeičiantis apgamas. Jeigu pastebėjote, kad keičiasi apgamas (jo forma, dydis, spalva) arba atsirado naujas greitai augantis ir besikeičiantis apgamas – būtina kreiptis dėl konsultacijos į dermatologą, nes tai gali būti pavojinga ne tik jūsų sveikatai, bet ir gyvybei.
Rizikos faktorius
Beje, apgamų skaičius yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kurie nurodo, kad žmogus turi didesnę riziką susirgti melanoma. Reikšmingas apgamų skaičius yra per 50, skaičiuojami visi apgamai nuo paties mažiausio iki didžiausio, nepaisant to, ar apgamas iškilęs, ar paprastos dėmės formos.
Žmonėms, turintiems daugiau nei 50 apgamų, reikėtų nepiktnaudžiauti saulės spinduliais, ypač vengti stiprių nudegimų, kai oda parausta, peršti, pradeda pleiskanoti ir atsiranda pūslelių. Patartina nesilankyti soliariumuose, nes jie irgi skatina pigmentinių ląstelių aktyvumą. Labai svarbu apgamus stebėti ir apsilankyti pas dermatologą kartą per metus, kad jis išsamiai įvertintų odos darinius.
Tyrimais nustatyta, kad įgimti pigmentiniai apgamai turi didesnę riziką supiktybėti, ypač esantys atvirose, saulės spinduliams lengvai pasiekiamose kūno vietose. Tokius apgamus reikia stebėti arba prireikus šalinti.
Šalinimo metodai – įvairiausi
Yra daugybė priežasčių, kodėl norime pašalinti apgamus, įskaitant psichologines, kai apgamas estetiškai nepatrauklus, siekiant sumažinti diskomfortą, kai apgamas nuolat traumuojamas, pvz.: esant apgamui ant veido skutimo metu ar yra nepriimtina jo lokalizacija – yra trinamas ir spaudžiamas drabužių.
Nuolat dirginamas apgamas gali greičiau pakisti nei tas, kuris yra nedirginamoje vietoje. Beje, labiausiai traumuojami pažastyse, kirkšnyse esantys apgamai. Taip pat apgamus reikia šalinti chirurgiškai dėl gerokai rimtesnių priežasčių – jei apgamas yra atipinis ir yra melanomos rizika. Atipiniais vadinami neįprasti mūsų odai apgamai, paprasčiau tariant, – tai naujas, nematytas apgamas, pasižymintis neįprasta išvaizda, arba senas apgamas, pakitęs savo forma ar spalva. Būtent jie gali būti drąsiai vadinami apgamais pranašais, padedančiais nuspėti apie gresiančią ligą ir skatinantys imtis tam tikrų gydymo priemonių.
Priklausomai nuo apgamų tipo jų šalinimo metodai būna skirtingi.
Jeigu yra atipinių apgamų, įvertinęs pakitimus gydytojas gali rekomenduoti operacinį gydymą, apgamas bus ištirtas histologiškai.
Jeigu apgamas nėra išskirtinis ir pacientas jį nori šalinti tik dėl kosmetinių sumetimų, tada sprendžiama individualiai, koks metodas šiuo atveju tinkamiausiais. Dažniausiai pasirenkamas lazerinis metodas, įvertinus ir kitus metodus, būna geriausi rezultatai kosmetiniu požiūriu, apgamo šalinimo procedūra trunka neilgai, greičiau gyja, mažesnė rizika dėl procedūros šalutinių poveikių. Taip pat gali būti patartas ir operacinis gydymas, jeigu šalinant lazeriu yra didelė apgamo atsinaujinimo tikimybė.
Kūno apžiūra
Norint užbėgti klastingai melanomos ligai už akių, būtina kas mėnesį apžiūrėti visą kūną. Apžiūrėkite savo, vaikų kūną tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Geriausia – prieš didelį veidrodį. Pirmiausia gerai apžiūrėkite veidą, atkreipkite dėmesį į nosį, lūpas ir vietas virš bei už ausų. Galvą apžiūrėkite šukomis praskleisdami plaukus. Patikrinkite rankas iš abiejų pusių, taip pat tarpupirščius. Pakėlę alkūnes apžiūrėkite žastus ir pažastis.
Gerai apžiūrėkite viršutinę kūno dalį, krūtinę, kaklą. Moterims reikėtų atkreipti dėmesį į tarpkrūtį ir odą po krūtimis. Naudodami mažesnį veidrodį apžiūrėkite nugarą, sėdmenis, kaklo, kojų ir rankų užpakalines dalis. Galiausiai patikrinkite pėdas ir kojų tarpupirščius.
Jei aptikote įtartiną, pakitusį apgamą, kreipkitės į gydytoją dermatologą. Svarbu nedelsti, nes kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.
Įvertinkite rizikos faktorių
JAV vėžio fondas yra sukūręs „ABCDE“ apgamų kitimo kriterijų sistemą, kuri populiari visame pasaulyje. Pagal ją galite įtarti, kad apgamas deformuojasi, todėl verta susirūpinti.
A – asimetrija. Jeigu optiškai padalijus apgamą į dvi dalis viena yra didesnė už kitą, tai rodo, kad apgamas pamažu didėja.
B – kontūrų nelygumai. Rodo, kad apgamas plečiasi, ypač jei jo kraštai yra tarsi išpjauti, dantyti ar išplaukę.
C – spalvos pakitimai. Jeigu apgamas įgijo kelias spalvas, tarkime, rudai juodą, pilkai rožinę ar balkšvai rusvus atspalvius, gali būti ženklas, kad jis suaktyvėjo.
D – skersmuo. Atkreipkite dėmesį į apgamo dydį. Ne didesnis nei 6 mm dažniausiai pavojus nekelia.
E – eritema. Paraudusi oda aplink apgamą – pavojaus signalas, kad vystosi rimtų pakitimų ir būtina pasikonsultuoti su odos ligų gydytoju.
Parengė K. JUŠKAITĖ
