Dviejų vaikų motinos gyvybė galėjo būti išsaugota, jeigu apie jai gresiantį pavojų perspėta policija būtų ėmusis veiksmų apsaugoti moterį. Tuo neabejoja per automobilio sprogimą miesto pakrašty, atokioje Rėklių g., gruodį žuvusios panevėžietės Birutės artimieji.
Nors Panevėžio policija kelios dienos iki tragedijos Rėklių g. nesureagavo į moters prašymą apginti nuo persekiotojo, Policijos departamentas pareiškė, kad pareigūnai atliko savo pareigą, kaip priklauso. U. Mikaliūno nuotr.
Tačiau tarnybinį patikrinimą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų baigusi Policijos departamento Imuniteto valdyba tvirtina, kad pranešimo apie besiartinančią tragediją sulaukusi tyrėja atliko viską, kas jai priklausė pagal įstatymus.
„Pareigūnė, reaguodama į gautą pranešimą apie galimus grasinimus, atliko savo pareigas vadovaudamasi įstatymuose įtvirtintomis nuostatomis ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė“, – patikrinimo išvadas cituoja Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Anot jo, iš surinktos medžiagos matyti, kad tyrėja susiklosčiusioje situacijoje maksimaliai išnaudojo visas galimybes grėsmėms įžvelgti ir joms nustatyti, tačiau nenustačiusi tokių grėsmių neturėjo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, sulaikyti asmenį ar taikyti dar kitokio poveikio priemones.
„Atsižvelgiant į tai, traukti tyrėją tarnybinėn atsakomybėn nėra pagrindo“, – teigė R. Matonis.
Kurs kriterijus pavojui įvertinti
Nors Policijos departamentas tvirtina, jog Panevėžio pareigūnai tarnybinę pareigą atliko taip, kaip teisiškai jiems ir priklauso, vis dėlto pripažįsta, kad ne viskas buvo padaryta, kad moteris būtų išgelbėta. Departamentas tą aiškina įstatymo spragomis. Jis pripažįsta, kad dabartinė teisinė bazė negarantuoja aukoms, kad net šaukiantis policijos bus apsaugotos nuo persekiotojų.
„Policijos pareigūnai tarnybinės drausmės pažeidimų nepadarė, bet iš esmės tai neišsprendžia susidariusios problemos užtikrinant nukentėjusiųjų apsaugą nuo grasintojų ar smurtautojų“, – sutinka R. Matonis.
Anot jo, dabartiniai teisės aktai numato, kad policijos pareigūnai esant pradinei tyrimo stadijai, tai yra kol nepradėtas ikiteisminis tyrimas, neatlieka rizikos vertinimo, kuris padėtų nustatyti, kokio laipsnio pavojus gresia pagalbos į policiją besikreipiančiam asmeniui. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą policijos pareigūnas, sulaukęs pagalbos prašymo apsaugoti nuo grasintojo, tik pats savo nuožiūra nusprendžia, kokių veiksmų imtis.
Po Panevėžio tragedijos, kai perdėtai pavydus vyriškis susisprogdino automobilyje kartu su persekiota moterimi, susizgribta sudaryti tarpžinybinę komisiją, į kurią įtraukti Policijos departamento padalinių, tarp jų ir psichologų, Kriminalinės policijos biuro bei socialiniai partneriai imtųsi rengti rizikos laipsnio nustatymo aprašą. Jame būtų nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos pareigūnai galėtų aiškiai nustatyti, kiek realus pagalbos prašančiajam gresiantis pavojus, bei tolesnės privalomos procedūros aukai apsaugoti.
Girtuokliui griežtesni nei grasintojui
Tragiškai žuvusios panevėžietės bičiulis pripažįsta nesąs šokiruotas tokių Panevėžio policiją išteisinančių išvadų. Iki visą Lietuvą sukrėtusios kraupios skyrybų atomazgos likus maždaug trejetui dienų apsaugoti nuo buvusio draugo žiaurių ketinimų į policiją moterį palydėjęs artimas žmogus sako po nelaimės visiškai praradęs pasitikėjimą teisėsauga.
„Jei Gedimino pilį susprogdintų ar į prezidentę pasikėsintų, policijos neveiklumą irgi galima būtų nurašyti žmogiškajam faktoriui. Tai užuolaida, už kurios labai lengva pasislėpti“, – tarnybinio patikrinimo išvadas įvertino žuvusiosios draugas.
Anot jo, net jei tyrėja, nesugebėjusi įvertinti moteriai gresiančio pavojaus, būtų sulaukusi nuobaudos, policijos darbas nuo to nepasikeistų.
„Girtuoklį iš mašinos ištempia ir, jei nepučia į alkoholio matuoklį, veža kraujo paimti į ligoninę. Kodėl moterį persekiojusio grasintojo negalėjo policija nuvežti parodyti psichiatrui? Jam ant kaktos parašyta buvo, kad žmogus serga. Ko tuomet eiti į policiją, jei ji neturi teisės pavojingų psichinių ligonių išvežti gydyti?“ – apmaudą liejo draugės netekęs panevėžietis.
Komisariatas buvo kurčias
Jis įsitikinęs, jog policijai apie grasintojo ketinimus buvo pranešta pačiu laiku ir pareigūnai turėjo visas galimybes užkirsti kelią tragedijai. Juolab kad Birutės ir ją į komisariatą palydėjusio bičiulio pagalbos šauksmą girdėjo ne viena tyrėja, o visas skyrius ir net pats komisariato viršininkas.
Į prašymą apsaugoti moterį nuo jos buvusio gyvenimo draugo, vienos įmonės Panevėžyje savininko, pareigūnai nepažiūrėjo rimtai.
Tyrėja, pabendravusi su nurodytu grasintoju, priėjo prie išvados, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog moteriai gresia realus pavojus. Per pokalbį pareigūnai nesugebėjo perprasti liguisto pavydo kamuojamo vyriškio tikrųjų ketinimų. Jis policininkams pasirodė ramus, nebuvo agresijos ar keršto troškimo požymių. Pareigūnai tiesiog patikėjo jo kalbomis, esą nenorintis draugei daryti nieko blogo.
Birutė nuo galimo pasikėsinimo dvi dienas slėpėsi atokiame kaime. Tačiau vieną dieną pareiginga moteris išėjo į darbą, bet kolegos jos taip ir nesulaukė. Netrukus darbdavys sužinojo apie įvykusią tragediją.
Kriminalistai tęsia tyrimą
Nuošalioje Rėklių gatvės aikštelėje gruodžio 11 dieną po 9 val. nugriaudėjo toks galingas sprogimas, kad aplinkiniai gyventojai pamanė, jog sprogo netoliese esanti degalinė.
Išbėgę į lauką jie pamatė dūmus ir liepsnas. Paaiškėjo, kad sprogo aikštelėje stovintis automobilis. Ugniagesiams užgesinus liepsnas jo viduje rasti dviejų beveik visiškai sudegusių žmonių palaikai. Vienas kūnas buvo ant automobilio priekinės keleivio sėdynės, kitas – ant galinės. Pirminiais duomenimis, ant galinės sėdynės sėdėjo moteris, ant priekinės – ją persekiojęs vyriškis.
Automobilis priklausė žuvusiajai.
Nelaimės aplinkybes iš Panevėžio apskrities VPK perėmęs tirti Policijos departamento Kriminalinės policijos biuras atsakymų, kaip grasintojui pavyko įvykdyti savo šiurpius ketinimus, dar nepateikė.
Pasak R. Matonio, ikiteisminis tyrimas dėl sprogimo Rėklių g. tebetęsiamas.
Tragedijos kartojasi
„Kol pareigūnai nesupras, ką jie dirba, ir nepakeis požiūrio į žmogų, kartosis ir kartosis Dembavos tragedijos, o pareigūnai slėpsis po žmogiškojo faktoriaus užuolaida“, – žuvusiosios bičiulis priminė dar vieną teisėsaugos bejėgiškumą apnuoginusią nelaimę.
Dembavos gyvenvietės vardą Lietuva išgirdo irgi tuomet, kai neprisišaukusi pareigūnų kraupiai žuvo jos septyniolikmetė gyventoja. Bendrajam pagalbos centrui nepajėgiant nustatyti tikslios vietos, iš kur mobiliuoju skambina automobilio bagažinėje vežiojama mergina, pasmerkta 17-metė buvo gyva sudeginta, nors vienas pareigūnų ekipažas buvo visai šalia nelaimės vietos.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
