Kultūros paveldo objektų gausa nepasižyminčiame Panevėžyje už Europos Sąjungos pinigus istorinę dalį išplėtusi miesto Savivaldybė pralaimi teismus paveldosaugininkams.
Tarp Ramygalos ir J. Basanavičiaus g. stūksančio malūno teritorija bei greta esantys sklypai, pasak A. Umbraso, į įregistruotą 138 ha istorinę dalį nepatenka, nors jų savininkams dabar tenka bylinėtis su Savivaldybe, čia norinčia matyti agrarinį kraštovaizdį. U. Mikaliūno nuotr.
Paveldosaugininkai laimi
Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip nepagrįstą atmetė Panevėžio savivaldybės prašymą priversti Kultūros paveldo departamentą įregistruoti Savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą.
Juo Savivaldybės sudaryta vertinimo taryba siekė miesto istorinę dalį išplėsti nuo esamos 138 ha iki net 314 ha.
Kultūros paveldo departamentas ne kartą Savivaldybę buvo perspėjęs, kad pripažinti saugoma galima tik teritoriją, kurioje iš tiesų yra ką saugoti.
„Vien teritorija pati savaime nėra vertinga ir nepripažįstama vertybe. Saugoma gali būti pripažinta tik tokia, kurioje yra pripažintų vertybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas“, – „Sekundei“ teigė Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas.
Savivaldybės vertinimo tarybos aktas buvo surašytas pažeidžiant tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, o paveldosaugininkams pareiškus pastabas, įvairiai taisomas, tačiau vis tiek nesutvarkytas taip, kaip dera. Jame taip ir nebuvo pagrįsta, ką tokio vertingo Panevėžyje dar aptiko Savivaldybės pasamdyti miesto istorinės dalies braižytojai, kad saugomą teritoriją panoro išplėsti net dvigubai.
Teismų maratonas
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas – nebe pirmas nepalankus Savivaldybei, padidinusiai gyventojus apribojimais suvaržysiančią Panevėžio istorinę dalį.
Kiek anksčiau teismas pripažino, kad Kultūros paveldo departamentas pagrįstai į Kultūros vertybių registrą neįregistravo Panevėžio istorinės dalies specialiojo plano.
Tačiau taškas dėl šio plano teisėtumo dar nepadėtas. Jį tebenagrinėja Šiaulių apygardos administracinis teismas.
Pasak A. Umbraso, kol vyksta teisminis ginčas, Panevėžio istorinė dalis apima seniau nustatytą 138 ha plotą, bet ne Savivaldybės nubraižytąjį perpus didesnį.
„Kultūros vertybių registre duomenys pasikeisti gali tik tada, kai Savivaldybė pateiks teisės aktų reikalavimus atitinkantį vertinimo tarybos aktą, pagrindžiantį, kas tokioje didelėje teritorijoje iš tiesų yra vertinga“, – tvirtina A. Umbrasas.
Apribojimai – neteisėti?
Kadangi įregistruota Panevėžio istorinė dalis perpus mažesnė nei nubraižytoji Savivaldybės, o teismų sprendimai palankūs ne Panevėžio valdininkams, o paveldosaugininkams, galima daryti prielaidą, kad į išplėstą teritoriją patenkantiems sklypams skirtieji apribojimai yra neteisėti. Pavyzdžiui, tarp Ramygalos ir J. Basanavičiaus g. stūksančio malūno teritorija bei greta esantys sklypai, pasak A. Umbraso, į įregistruotą 138 ha istorinę dalį irgi nepatenka, nors jų savininkams dabar tenka bylinėtis su Savivaldybe, čia norinčia matyti agrarinį kraštovaizdį.
Jau du teismus dėl miesto istorinės dalies laimėjusį A. Umbrasą stebina, kad šį procesą tik iš šalies stebi institucijos, turinčios ginti viešąjį interesą.
Dėl Savivaldybės pažeidimų braižant miesto istorinę dalį Kultūros paveldo departamentas yra kreipęsis į Vyriausybės atstovę Panevėžio apskrityje, šioji paveldosaugininkų surinktą medžiagą perdavė prokurorams. Tačiau šie atsisakė pradėti tyrimą.
Pralaimėjimas grėstų nuostoliais
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas atmesti Savivaldybės prašymą dar nėra galutinis. Savivaldybė per 14-iolika dienų dar gali jį skųsti aukštesnės instancijos teismui ir prašyti įpareigoti Kultūros paveldo departamentą įregistruoti Savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktą.
A. Umbrasas teigia nematantis pagrindo, kad toks Panevėžio valdininkų skundas būtų svarus. Tačiau meras Vitalijus Satkevičius, dėjęs daug pastangų, kad istorinę dalį dvigubai padidinę dokumentai būtų įregistruoti, mano, jog Savivaldybė pasinaudos teise skųsti.
„Neturiu jokio asmeninio, tik viešą interesą“, – pabrėžė meras.
V. Satkevičius neslepia, kad teismams pripažinus, jog išplėstos istorinės dalies planas neteisėtas, kiltų problemų dėl jau išduotų sąlygų į ją patenkančių sklypų savininkams.
Savivaldybė trūks plyš siekia įteisinti 314 ha saugomą teritoriją ir dėl finansinių motyvų. Mat istorinės dalies specialiojo plano parengimas kainavo 180 tūkst. Lt, kuriuos Panevėžio savivaldybė gavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jei teismai pripažintų, kad planas neteisėtas, šiuos pinigus Savivaldybei gali tekti grąžinti.
Panevėžio valdininkų siekis išplėsti istorinės dalies ribas irgi siejamas su bandymu panaudoti kuo daugiau ES lėšų – pinigai dokumentams parengti buvo skiriami įvertinus teritorijos dydį.
Patys valdininkai to niekada nepripažino, o meras apie finansines pasekmes Savivaldybei teigia nenorintis komentuoti, kol teismai nėra pasibaigę.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
