Norintieji nepermokėti už vaistus turi apeiti kelias vaistines ir gaudyti akcijas, kaip ir pirkdami dešrą ar batus, antraip liks kvailio vietoje ir tuščia pinigine. Teoriškai tai žinanti panevėžietė Teodora Stankevičienė tuo įsitikino praktiškai.
Žmonės žino, kad nekompensuojamų vaistų kainos vaistinėse skiriasi, tačiau tas skirtumas kartais tiesiog pribloškia. P. Luko nuotr.
Gailisi paskubėjusi pirkti
Jos vyras vartoja gydytojo paskirtus nekompensuojamus vaistus kraujotakai gerinti. T. Stankevičienė juos visada pirkdavo vieno vaistinių tinklo vaistinėse. Už 56 tablečių 100 mg pakuotę ji mokėdavo 58 litus (16,79 euro).
Baigiantis metams T. Stankevičienės vyrui pritrūko vaistų. Tad žmona nuėjo jų į vaistinę. Kaip tyčia, tą kartą čia jų nebuvo. Moteris reikalingą medikamentą rado kito tinklo vaistinėje, tačiau ta pati pakuotė, to paties stiprumo ir to pačio gamintojo vaistas kainavo 92 litus (26,64 euro).
T. Stankevičienę 34 litų, arba beveik 10 eurų, skirtumas suglumino, tačiau moteris vaistą nupirko.
„Pamaniau, gal pabrango, jeigu jau tokią sumą vaistinėje, kuri reklamuojasi kaip siūlanti vienas mažiausių kainų, teko pakloti. Be to, vaistas buvo reikalingas vyrui. Dabar, žinoma, gailiuosi, kad neaplankiau daugiau vaistinių“, – „Sekundei“ pasakojo panevėžietė.
Po poros dienų ji užėjo į vaistinę, kurioje visada pirkdavo minėtą vaistą. Pasirodo, vaistinė jį jau turėjo ir jis kainavo, turint nuolaidų kortelę, tiek pat, kiek anksčiau – 58 litus.
„Žinojau, kad to paties vaisto kaina vaistinėse gali skirtis, tačiau tikrai nesitikėjau, kad skirtumas gali siekti kelias dešimtis litų. Kyla klausimas, kokia reali to vaisto kaina? Juk ir keliasdešimt litų jį pigiau parduodanti vaistinė, matyt, labdara neužsiima, iš jo vis tiek uždirba“, – stebėjosi T. Stankevičienė.
Panevėžietė nereiškė pretenzijų vaistinei, kurioje reikalingą vaistą įsigijo 34 litais brangiau. Pensininkei tik apmaudu, kad, anot jos, farmacininkams leidžiama nuo žmonių lupti devynis kailius.
Riboja vaistų antkainius
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Delija Milašiūtė teigia, kad vaistinėms nėra suteikta visiškos laisvės nustatyti kainas. Lietuvoje reguliuojami didmeninio platinimo licencijos turėtojo, kitaip sakant, didmenininkų ir vaistinių, taikomi prekybos antkainiai.
Antkainių dydis nekompensuojamųjų vaistinių preparatų didžiausiai mažmeninei kainai priklauso nuo to, kiek kainuoja vaistas.
Pavyzdžiui, medikamentams, kurie kainuoja iki 8,19 Lt, vaistinės gali taikyti ne didesnį kaip 30 proc. antkainį, kainuojantiesiems nuo 8,20 iki 10 Lt – 25 proc., kainuojantiesiems nuo 10 iki 15,28 Lt – 23 proc., nuo 15,29 Lt iki 25 Lt – 22 proc., nuo 25 iki 27,28 Lt – 19 proc., nuo 27,29 iki 75 Lt – 17 proc., nuo 75 iki 500 Lt – 15 proc. maksimalų antkainį.
Brangesniems kaip 500 litų medikamentams vaistinės negali taikyti didesnį kaip 60 litų antkainį.
Tačiau vaistų gamintojų kainos nėra reguliuojamos, jų pardavėjai (šiuo atveju vaistinės) prideda numatytus antkainius ir jie priklauso nuo įsigyto vaistinio preparato kainos.
Tarkime, vienas vaistinių tinklas už tam tikrą medikamentą sumokėjo mažiau. Net ir pridėjus didžiausią galimą antkainį, šio vaisto kaina bus tokia pati, kaip vaistinėje, kuri jį įsigijo brangiau, bet nustatė mažesnį antkainį.
„Vaistinės turi teisę sumažinti maksimalų antkainį ar visai jo netaikyti savo pelno sąskaita. Todėl vaistų kainos vaistinėse skiriasi“, – „Sekundei“ teigė Vaistinių asociacijos vadovė Elena Kvedarienė.
Su farmacija reikalų neturintiems gyventojams sunku suvokti vaistų rinkodaros ekvilibristiką. Aišku viena: kai kurių vaistų kainos vaistinėse gerokai skiriasi, ir tai visiškai legalu. Norint sutaupyti, reikia aukoti laiką ir ieškoti pigesnių vaistų.
Primokėti reikia ir už kompensuojamuosius
Vaistinėse skiriasi ne tik nekompensuojamų vaistų kainos, bet ir priemokos už kompensuojamuosius. Pasak E. Kvedarienės, gyventojai dažnai nesupranta, kodėl reikia primokėti už 100 procentų kompensuojamuosius.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, kompensuojama ne visa, bet vadinamoji bazinė vaisto kaina. Bazinė kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vaistai parduodami vaistinėje, dalis.
Šią dalį valstybė ir kompensuoja 50, 80, 90 ar 100 procentų. O už kitą dalį reikia sumokėti ligoniui. Todėl ir už 100 proc. kompensuojamus vaistus, jeigu yra skirtumas tarp jų mažmeninės ir bazinės kainos, reikia primokėti.
Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtrauktų firminių vaistų bazinė kaina yra didesnė nei generinių. Generiniais vadinami vaistai, gaminami pasibaigus firminio (etinio) vaisto intelektinės apsaugos patentui, kuris saugo vaisto cheminę formulę.
Šio vaisto veiklioji medžiaga tokia pati kaip ir firminio, tačiau gali skirtis kitos medžiagos.
Vaistininkai turi informuoti klientus, už kuriuos vaistus teks primokėti daugiau, už kuriuos mažiau, o už kuriuos visai nereikės. Jau keleri metai vaistinėse esančiuose kompiuterių monitoriuose pateikiama ši informacija.
Visose vaistinėse turi būti pigiausių to paties bendrinio pavadinimo grupės vaistų.
Inga SMALSKIENĖ
