Vos paspaudus šaltukui medikai ima skaičiuoti šalčio aukas. Kartais rankų, kojų ar viso kūno nušalimas gali baigtis labai liūdnai – neįgalumu ar net mirtimi.
Nušalimas pavojingas kiekvienam
Šalčio aukomis dažniausiai tampa asocialūs asmenys ar tie, kurie padauginę alkoholio užsnūsta šaltame ore ant sniego. Tačiau būtų naivu manyti, jog šaltis nebaisus kiekvienam iš mūsų – ilgą laiką šaltyje praleidę netinkamai apsirengę žmonės dažnai skundžiasi nušalusiomis rankomis ar kojomis, veidu.
Nušalimas yra apmirimas ir reaktyvinis audinių uždegimas, kylantis dėl kraujotakos sutrikimo veikiant žemai temperatūrai. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys, skruostai. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalimas galimas esant ne tik labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu didelis oro drėgnumas ir vėjas.
Greičiau nušąla ankštos avalynės spaudžiamos kojos, taip pat ką nors ilgai laikant, spaudžiant rankose sutrinka kraujotaka ir galima nušalti. Nušalti taip pat galima ir dėl kitų priežasčių: dėl bendro organizmo nusilpimo netekus kraujo, badavimo, avitaminozės ir nuovargio, taip pat pavartojus alkoholio.
Daug didesnė rizika nušalti žmonėms, kurie serga venų ligomis, cukriniu diabetu. Be to, neigiamai veikia pakartotinis žemų temperatūrų poveikis (pakartotiniai nušalimai). Nušalus gali atsirasti žaizdų, į organizmą patekti infekcija. Dėl nušalimo žmogus gali likti invalidas.
Požymiai pasireiškia iš karto
Nušalimo, arba šalčio traumos, simptomai pasireiškia beveik iš karto. Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles. Nušalusioje vietoje matyti odos paraudimas. Dėl kraujagyslių siaurėjimo oda pablykšta ir lengvai perši. Vėliau skausmas stiprėja, po truputį viskas lyg aptirpsta, o nušalusi vieta įgauna vaško blyškumą. Dėl kraujotakos sutrikimo pažeistų vietų ląsteles ištinka anabiozė ir, jei procesas jau įsibėgėjęs, galų gale jos žūsta.
Išoriškai esant šiam etapui nustatyti nušalimo neįmanoma, galima tik daryti prielaidą, kad kuo žemesnė buvo temperatūra ir ilgesnis poveikis, tuo blogiau. Atšylant kraujagyslių spazmus keičia parazitinis išsiplėtimas (vadinamasis reakyvinis periodas). Būtent šiuo metu ir vyksta pagrindinis audinių pažeidimas, todėl labai svarbu teisingai atšildyti nušalusius audinius. Specifiniai simptomai, leidžiantys nustatyti nušalimo laipsnį, paprastai visiškai pasireiškia pirmosios paros pabaigoje.
Karštis – pavojingas
Jei įtariamas I laipsnio nušalimas, nukentėjusįjį nedelsiant reikia nuvesti į šiltą patalpą arba paguldyti prie laužo. Patalpoje nušalusią kūno dalį palaipsniui atšildykite kambario temperatūros vandenyje.
Temperatūra negali būti aukštesnė kaip 20 laipsnių, tad jokiu būdu nekiškite nušalusių galūnių į karštą vandenį. Palaipsniui vandenį keiskite šiltesniu, keldami jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikę vonelėje, odą švelniai nusausinkite. Jei oda parausvėjo ir atgavo jautrumą, vadinasi, ta vieta jau atšildyta. Nosį, ausis, skruostus atšildykite kambario temperatūros aplinkoje arba švelniai trindami. Pravartu žinoti, jog jei šildant nušalusią galūnę atsiranda pūslių, toliau šildyti nebegalima, pagalbą reikia teikti tokią, kaip tuo atveju, kai yra II–IV laipsnio nušalimas.
Jeigu nušalo kojos, avalynę nuo nušalusios galūnės būtina nuauti atsargiai ir ne per jėgą, kad nebūtų pažeisti nušalę pirštai. Jeigu nuauti batų be pastangų nepavyksta, batą geriau perpjauti.
Labai svarbu atšildyti palaipsniui – geriausia kambario temperatūroje, jokiu būdu negalima šildyti galūnių karštoje vonioje, prie krosnelės arba arti laužo! Nesilaikant šio nurodymo, audiniai atšyla netolygiai ir spazmuojančiose kraujagyslėse susidaro trombai, audinių apmirimas pagilėja. Pabalusias kūno vietas trinkite švaria sausa ranka, kol oda paraus ir pasijus dilgsėjimas. Trinti geriausia minkšta, sausa, švaria flanele. Trynimui negalima naudoti sniego, šiurkštaus audinio, rankovės su apšalusiu sniegu ir ledu, nes galima dar labiau traumuoti pažeistus audinius, o atsiradę įbrėžimai atveria kelią infekcijai. Siekiant stimuliuoti kraujotaką ir pagreitinti jos procesus, trinant reikia paprašyti, kad nukentėjusysis judintų galūnę.
Uždėkite nukentėjusiam žmogui šilumą izoliuojantį tvarstį – vilnonį šaliką, šalį, šiltą skarą ar pan. Jei esate namuose, po šaliku galima padėti storą sluoksnį vatos, po to klijuotę ar du tris sluoksnius polietileno plėvelės. Toks tvarstis į nutirpusią kūno dalį po truputį grąžins šilumą.
Aprišta sušalusi ranka ar koja turi būti laikoma pakelta, tai palengvina skausmą ir apsaugo nuo komplikacijų.
Labai svarbu nušalusįjį kuo greičiau nuvesti į šiltą patalpą ir duoti karšto gėrimo: kavos, arbatos su medumi, avietėmis, balzamu.
Jeigu kraujotaka atsikuria lėtai, oda išlieka melsva, galima įtarti, kad audiniai giliai pažeisti, tuomet reikia skubėti nušalusį žmogų pristatyti į gydymo įstaigą. Esant būtinybei galima duoti skausmą slopinamųjų vaistų.
Kai oda labai stipriai nušalusi ir įtariamas II–IV laipsnio nušalimas, pažeistos vietos jokiu būdu negalima trinti. Šalčio pažeista būna ne tik oda, bet ir raumenys, sausgyslės, nervai.
Kuo skubiau nukentėjusiajam sugirdykite karštos arbatos, kavos. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį susukite į minkštą storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Skausmą malšinkite vaistais ir kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą. Nušalusia koja ar pirštais geriau nesiremti (išskyrus, jei kitaip neįmanoma) – tai padidins audinių pažeidimą.
Hipotermija gali baigtis mirtimi
Nušalimas pasireiškia ne tik vietiniais simptomais, beveik visada įvyksta ir bendro pobūdžio pokyčių. Šalčio traumos klastingos, nes labai dažnai atšąla visas organizmas, tad galimos kepenų, plaučių komplikacijos.
Hipotermija – tai organizmo atvėsimas iki žemesnės nei 35 laipsnių temperatūros labai šaltu oru. Dažniausiai hipotermiją sukelia per menka apranga šaltyje, ilgas buvimas šaltame vandenyje arba prastai ar visai nešildomoje patalpoje.
Buvimas lediniame vandenyje apie pusvalandį gali būti mirtinai pavojingas, o staigiai įkritus į tokį vandenį gali ištikti šalčio šokas. Mirti nuo hipotermijos galima ir esant +4 laipsnių temperatūrai, jeigu įkrentama į vandenį ir būnama dideliame vėjyje.
Bendram sušalimui įtakos turi tokie veiksniai kaip nuovargis, badavimas, apsvaigimas nuo alkoholio, nejudrumas. Bendras sušalimas prereina tris fazes:
Pirmoji yra prisitaikymo reakcija – visi centrinės nervų sistemos ir kraujotakos pokyčiai grįžtami. Esant šiai stadijai pasireiškia raumenų drebulys, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, odos paviršius pabąla.
Antroji – stuporozinė – fazė: vyksta centrinės nervų sistemos funkcijų slopinimas, atsiranda mieguistumas, raumenų drebulys dingsta, o išsiplėtusios periferinės kraujagyslės suteikia apgaulingą šilumos jausmą. Širdies dūžių tankumas sumažėja, arterinis spaudimas krenta, kvėpavimas paviršinis.
Trečioji – gyvybinių funkcijų užgesimo – fazė: tęsiasi visų svarbiausių organizmo funkcijų slopinimas, nukentėjusysis netenka sąmonės, atsiranda traukuliai, sąstingis, nesant pagalbos žmogus miršta. Būtina žinoti, kad mirtis nuo šalčio ateina labai lėtai, o klinikinės mirties trukmė (t.y. periodo, kai gaivinimo priemonės dar gali būti veiksmingos) gerokai ilgesnė nei kitais atvejais ir labai priklauso nuo kūno ir aplinkos temperatūros.
Pakinta žmogaus elgesys
Labai svarbu pamatyti ir pažinti kito žmogaus sušalimo požymius, nes pačiam sau diagnozuoti sušalimą sunku. Pirmiausia žmogus pajunta šaltį, tačiau nesiskundžia.
Vėliau galima pastebėti elgesio pokyčių – jis tampa irzlesnis ir agresyvesnis, vangus ir apsnūdęs. Suaugusiesiems atsiranda drebulys, nuovargis, pritemsta sąmonė, sustingsta galūnės, prarandama atmintis, kalba tampa neaiški, žmogus apsnūdęs, irzlus, sulėtėja kvėpavimas, silpsta pulsas. Esant sumažėjusiai kūno temperatūrai, veikiamos smegenys ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei gerai judėti.
Tai ypač pavojinga, nes žmogus nesuvokia, kas vyksta, negali deramai įvertinti situacijos: pvz., sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke, o tai gali baigtis mirtimi ar geriausiu atveju – galūnių amputacija.
Pirmoji pagalba sušalus
Esant bendram sušalimui reikėtų nedelsiant bet kokiu būdu sušildyti nukentėjusįjį. Tai daryti reikia palaipsniui. Nukentėjusįjį įneškite į saikingai šiltą patalpą, nurenkite jį, o jeigu nurengti sudėtinga – perpjaukite drabužius per siūles. Jeigu žmogus nekvėpuoja – nedelsdami pradėkite gaivinti.
Pirmiausia šildoma centrinė kūno dalis – krūtinė, kaklas, galva, kirkšnys. Nedelsdami pradėkite trinti kūną švariomis rankomis, šilta minkšta medžiaga, kol oda paraus. Galima šildyti sušalusįjį apvyniojant šiltais apklotais. Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Nukentėjusįjį galima šildyti susispietus keliems žmonėms į krūvą savo kūnų šiluma.
Šildant reikia nuolat matuoti kūno temperatūrą, kai ji taps normali, galima baigti aktyvų šildymą ir paguldyti nukentėjusįjį šiltai.
Kai sušalusysis pradės atsigauti, reikia duoti jam karštos arbatos arba kavos. Jokiomis aplinkybėmis negalima sušalusiam žmogui duoti alkoholinių gėrimų, nes dėl padidėjusio kraujo plūdimo į galūnes gali pavojingai nukristi kūno temperatūra.
Be to, alkoholis pats turi savybę slopinti svarbius smegenų centrus. Jeigu nukentėjusysis ilgai neatgauna sąmonės, būtinai reikia duoti jam pauostyti amoniako ir kuo skubiau susisiekti su gydymo įstaiga.
4 nušalimo laipsniai
I laipsniui būdingas odos pažeidimas dėl grįžtamųjų kraujotakos sutrikimų. Nušalusi vieta pabalusi. Sušilus išblyškusi oda tampa melsvai raudona, skausminga ir pabrinkusi. Skausmingumas praeina per keletą dienų, bet nušalusi kūno dalis dar ilgai lieka jautri žemoms temperatūroms.
II laipsnis – nušalusios vietos oda melsvai raudonos spalvos. Atšildžius atsiranda pūslelių, pripildytų drumsto skysčio. Jaučiamas skausmas. Viskas susitvarko po 2–3 savaičių.
III laipsnis – nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, „marmurinė“, oda nepaslanki,visas odos sluoksnis apmiręs. Ant melsvai raudonos, pabrinkusios odos atsiranda nekrozės židinių (apmirę audiniai), pūslių, pripildytų tamsaus skysčio. Atskyrus (nuplėšus) mirusius audinius, žaizdotas paviršius sugyja randais (po 1–2 mėn.), jei pažeisti dideli odos plotai, būtina odos plastika.
IV laipsnis – minkštųjų audinių masės ir kaulo pažeidimas, gangrena (nušalusios kūno dalys, apmirę audiniai). Gydoma chirurgiškai pašalinant apmirusius audinius (jei pažeidimas gilus – amputacija).
Parengė K. Juškaitė
