Išanalizavus specialistų kvalifikacijos žemėlapį aiškėja, kurie absolventai lengviausiai įsidarbina ir gauna didžiausius atlyginimus, o kurie baigę studijas priversti minti Darbo biržos slenkstį.
Teisininkų – per daug
Pirminiai analizės rezultatai rodo, kad kolegijų ir universitetų absolventai po studijų įsidarbina gana greitai ir jų užimtumas viršija bendrą Lietuvos įsidarbinamumo lygį. Pastebėta, kad išsilavinimas labai svarbus. Magistrai paprastai įsidarbina greičiau nei bakalaurai ir gauna didesnį atlyginimą. Pastarieji kiek lenkia kolegijų absolventus.
Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamais duomenimis, 2013 metų magistro studijų absolventai, praėjus metams po studijų baigimo, vidutiniškai uždirbo daugiau už tų pačių metų bakalauro studijų absolventus, nors šis skirtumas laikui bėgant linkęs mažėti.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus sako, kad kai kurie analizės rezultatai kiek nustebino. Pavyzdžiui, nesitikėta, kad baigusieji profesines mokyklas ir turintys pagrindinį išsilavinimą jaunuoliai nėra itin laukiami darbo rinkoje.
Pasak viceministro, neatmetama galimybė, kad įtakos gali turėti ir regiono specifika. Pavyzdžiui, rengiami ne tie specialistai, kurių reikia tame krašte. Tad reikėtų dar aiškintis priežastis.
Dar vienas gana nustebinęs dalykas – palyginti žemas kolegijų absolventų užimtumas.
Vertinant įsidarbinimą pagal studijų sritis, lyderiai yra kompiuterininkai ir logistikos specialistai.
Nepaisant to, baigė universitetą ar kolegiją, jų atlyginimai didesni nei šalies vidutinis atlyginimas ir įsidarbina šie specialistai greičiau nei kiti. Tad bus siūloma didinti priėmimą į IT sritį. Manoma, kad aukšti atlyginimai rodo, jog šios srities žinovų rinkoje trūksta.
Bene sunkiausiai darbą randa teisininkai. Kaip paaiškėjo, jų įsidarbinimas ir atlyginimas labai priklauso nuo išsilavinimo lygio. Lengviausia įsidarbinti baigusiesiems magistro studijas. Šie teisininkai gauna ir didesnį nei šalies vidurkis atlyginimą. Sunkiausiai įsidarbina baigę kolegijas teisininkai.
Ne vienerius metus kalbama, jog šalyje paruošiama per daug vadybininkų. Tačiau, pasak R. Vaitkaus, analizė parodė, kad situacija nėra bloga. Jų užimtumas gana normalus ir žmonės randa darbo vietą.
Rezultatai džiugina
R. Vaitkaus manymu, tyrimas rezultatyvus. Sekta daugiau nei 300 tūkst. absolventų, baigusių studijas 2012–2013 metais, karjera. Jų duomenų bazės duomenys sujungti su „Sodros“ duomenimis.
„Pirminiai rezultatai džiugina, einant tokiu keliu situacija pagerės“, – sako viceministras.
Pirminei žemėlapio analizei baigti prireiks dar keleto mėnesių. Vėliau tikimasi ją išplėsti papildomais duomenimis. R. Vaitkaus manymu, norint išsamesnių duomenų, reikėtų bent penkerių metų analizės. Tai rengiamasi daryti, tačiau tam būtina Švietimo įstatymo pataisa. Tikimasi, kad ji bus priimta po Seimo atostogų.
Turima duomenų ir apie profesinių mokyklų auklėtinių įsidarbinimą, tačiau jie dar neviešinami. Pasak viceministro, jie dar labai „žali“. Be to, reikia išspręsti asmens duomenų apsaugos klausimą.
Jo manymu, būtų labai gerai, kad analizė turėtų sąsajų su kitais tyrimais. Ūkio ministerija turi pasakyti, kokių specialistų reikės rinkai. Kitaip tariant, reikalinga darbo vietų prognozė.
Pasak R. Vaitkaus, kol kas sunku kažką pasakyti apie studijų kryptis. Kai ką prognozuoti galima, tačiau yra ir specifinių sričių. Pavyzdžiui, bus ar nebus celiuliozės pramonė Lietuvoje, bus ar nebus atominė energetika. Pastačius terminalą, taip pat reikėtų aiškumo, kokių specialistų reikės.
Atspindi ir Darbo birža
Analizės duomenis tam tikra dalimi atsispindi ir Darbo biržos statistika. Tiesa, registruodamas darbo vietą, darbdavys neprivalo nurodyti atlyginimo dydžio. Kiek žinoma, dažniausiai pirmus tris mėnesius moka mažiau, o vėliau atlyginimas didinamas.
Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas sako, kad logistikos specialistai paklausūs ir Panevėžio regione. Panevėžio darbo biržoje registruoti 57 logistikos specialistai, 13 iš jų yra pasirengę darbo rinkai ir motyvuoti, o pernai įdarbinta 40. Šiek tiek mažiau paklausūs, palyginti su logistikos specialistais, buvo IT specialistai. Tarpininkaujant Darbo biržai įdarbinti 29 kompiuterijos specialistai. Šiuo metu Darbo biržoje registruota 19 motyvuotų ir pasirengusių darbo rinkai IT specialistų. Darbo biržos duomenimis, logistikos specialistams siūlomas apie 1 600 litų atlyginimas, o ieškant kompiuterijos specialistų dažniausiai nurodoma, kad atlygis sutartinis.
Pernai įdarbinta 13 teisininkų, o registravosi 11. Pasak V. Trofimovo, kolegijas baigusiems teisininkams sunkiau įsidarbinti nei turintiesiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Registruodamas laisvą teisininko padėjėjo darbo vietą darbdavys dažniausiai nurodo aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Vadybininkai mūsų krašte – paklausūs. Jų atlyginimai, Panevėžio darbo biržos duomenimis, svyruoja nuo 1 000 iki 2 500 litų. Daugumai vadybininkų keliama papildomų reikalavimų – mokėti dirbti kompiuteriu, mokėti užsienio kalbą, turėti vairuotojo pažymėjimą. Kartais būtina turėti ir nuosavą automobilį. Jei tai darbas, pavyzdžiui, statybinių prekių parduotuvėje, tai reikalaujama ir statybinio išsilavinimo.
Iš visų pernai įdarbintųjų 10 procentų buvo baigusieji profesines mokyklas ir turintieji pagrindinį išsilavinimą, o iš visų pernai įregistruotų bedarbių tokių buvo 9,5 procento.
Faktai
- Panevėžio darbo biržos duomenimis, lengviausiai įsidarbina pardavimo vadybininkai, bendrosios praktikos slaugytojai, kineziterapeutai, siuvėjai, virėjai, padavėjai, statybininkai.
- Sunkiau įsidarbinti socialiniams darbuotojams, aplinkos apsaugos inžinieriams, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojams, floristams.
- Pernai Darbo birža padėjo įsidarbinti 14 758 bedarbiams, buvo įregistruota 21 060 bedarbių.
- 2015 m. sausio 1 d. Panevėžio teritorinėje darbo biržoje įregistruoti 15 729 bedarbiai, jie sudarė 10,9 proc. darbingo amžiaus Panevėžio regiono gyventojų.
Daiva SAVICKIENĖ
