Dar nematytos eilės pašto, bankų skyriuose ir prie bankomatų, uždaryti turgūs, neveikiantys parkomatai, prekybos centruose prie kasų spūstys tarsi prieš šventes ir naujametę naktį 3,45 karto sumažėję skaičiai banko sąskaitose, pabrangusios kai kurios paslaugos. Taip panevėžiečiai įžengė ne tik į 2015-uosius, bet ir į naujų pinigų erą.
Didžiausią stresą dėl euro įvedimo išgyvena kasininkės. Pirkėjai joms maišeliais neša sutaupytas litų monetas arba pirkdami nebrangią prekę bando išsikeisti stambias kupiūras. U. Mikaliūno nuotr.
Eilės muša rekordus
Lietuva tapo 19-ąja ir viena iš skurdžiausių euro zonos nare. Lietuviškas vidutinis darbo užmokestis pats kukliausias šiame valiutos bloke, mūsų atlyginimai iki Vakarų šalių lygio kyla kone nepastebimai, o kad Lietuva pasiektų, pavyzdžiui, Vokietijos darbo užmokesčio lygį per 20 metų, atlyginimai Lietuvoje kasmet turėtų būti didinami dešimtadaliu.
Vis dėlto ekonomikos ekspertai ramina: litu galėjome atsiskaityti su 3 mln. gyventojų, dabar euru – su 338 mln. Šimtą kartų didesnis atsiskaitymo potencialas, antroji pagal svarbumą pasaulio valiuta ir Europos centrinio banko užnugaris – šansas Lietuvai, litą iškeitusiai į eurus.
Pašte antplūdis
Pirmoji darbo diena po šventinio maratono Panevėžyje prasidėjo nuo eilių visur, kur tik įmanoma – pašte, bankuose, prekybos centruose. Panevėžio centriniame pašte prie trijų valiutos keitimo langelių žmonės pasakojo stovėję iki pusvalandžio.
„Tėvai laukia eilėse banke, aš – pašte. Asmenines lėšas būtų galima iškeisti ir prie bankomato, bet keičiame įmonės pinigus“, – „Sekundei“ teigė centriniame pašte eilėje lūkuriuojantis Gintaras Šaparnis.
Vaikinas euro įvedimą vertina teigiamai ir su litu atsisveikino be nostalgijos ar ateities baimės.
„Daug apsiperkame internetu ir dažniausiai iš Europos Sąjungos šalių, kur kainos nurodomos eurais. Sąskaitas išrašyti irgi tenka eurais. Dabar bus daug paprasčiau. Ir keliauti su eurais piniginėje patogiau“, – optimistiškai nusiteikęs G. Šaparnis.
Panevėžio centriniame pašte prie valiutos keitimo langelių litus atnešę žmonės pasakojo stovėję iki pusvalandžio. U. Mikaliūno nuotr.
Panevėžietis susitaikęs, kad, kaip ir kitose šalyse po euro įvedimo, dėl valiutos pasikeitimo šoktelės kainos. Tačiau vaikinas tiki, kad jų augimas nebus toks, kad pajustų piniginė.
Prie kito langelio litus iškeisti laukiančiai pensininkei Bronei neramu.
„Visko baisu. Ir kainos kils. Bet ne vieną pinigų keitimą jau išgyvenome, ištversime ir tą“, – svarstė moteris.
Eilėje mindžikuojanti senjorė sako atėjusi išsikeisti namuose litais sukauptų santaupų. Nors nemokamai litus į eurus paštas keis dar du mėnesius, Bronės nuomone, eilės tik ilgės.
„Mes, lietuviai, dažniausiai viską paliekame paskutinei dienai. Gal dabar, kai visi pataria neskubėti, mažiau žmonių?“ – apsidraudė pašnekovė.
Eurus lydi ginkluoti pareigūnai
Lietuvos pašto Panevėžio regiono vadovo Aido Baltrušaičio teigimu, nors panevėžiečiai itin aktyviai plūsta keistis pinigų, regiono pašto skyriuose eurų nepritrūko. Anot jo, panevėžiečių keičiamos sumos labai įvairios, tačiau per vieną operaciją pašte galima išsikeisti ne daugiau nei 1000 eurų.
A. Baltrušaitis prognozuoja, kad litus į eurus klientai intensyviai keis dar savaitę ar dvi.
„Siūlyčiau iš anksto susiplanuoti vizitus ir neskubėti pirmosiomis savaitėmis, nes pašte nemokamai litus į eurus bus galima išsikeisti iki kovo 1-osios“, – turintiesiems santaupų pataria A. Baltrušaitis.
Iš Panevėžio regione veikiančių 127 pašto skyrių nemokamai litus į eurus konvertuoja 54-i. Kaimo paštuose valiutą keičia ne vietos paštininkai, o mobiliosios komandos. Jos pinigus veža specialiuose lagaminuose, juose yra įrengta saugos sistema. Bandant lagaminą išlaužti ar kitais neleistinais būdais pasisavinti pinigus, specialiais dažais būtų sulietas visas lagamino turinys, o taip sugadinti pinigai nueitų perniek – nebegalėtų būti apyvartoje.
Į pašto skyrius su pinigais vykstančias mobiliąsias komandas lydi policijos pareigūnai. Jie nepertraukiamai budės visuose paštuose, kol juose bus keičiama valiuta.
Velžyje prie daugiabutyje įkurto pašto skyriaus patruliuojantis policijos pareigūnas su ginklu vakar traukė vietos gyventojų dėmesį. Dar vienas ginkluotas policininkas budėjo pašte.
„Kai pamačiau policininką su ginklu, net nejauku pasidarė. Pamaniau, kad kokį įkaitą vaduoja“, – stebėjosi pro buto langą veiksmą gatvėje matanti velžietė.
Mobiliosios komandos skyriuose valiutą keičia pagal iš anksto paskelbtą grafiką – tris valandas per dieną. Kol skyriuje dirba mobilioji komanda, jame neteikiamos pašto paslaugos.
Kaimuose euras tokio ažiotažo kaip mieste nesukėlė. Velžyje vakar nuo 9 iki 12 val. iškeisti litus atnešė iki dvidešimties žmonių.
Skuba atsikratyti
Litais iš taupyklių nešini panevėžiečiai vakar užgulė ir bankus.
Aleksandra Kaminskienė sumojo, kaip sutaupyti laiko – nuėjęs į banką sutuoktinis pasiėmė eilės bilietą, spėjo pareiti namo, o kai sutvarkęs reikalus grįžo su žmona, prieš juos keisti valiutos dar laukė vienas žmogus.
Pirkėjams skaičiuotuvų parduotuvėse nereikės dar bent pusmetį – tiek laiko greta kainų eurais turės būti nurodytos ir litais.
Senjorų piniginėse nebelikę nė lito – tik eurai. Vis dėlto sutuoktiniai neslepia, kad atsisveikinimas su nacionaline valiuta jiems nelinksmas.
„Viskas, dabar jau esame tikri europiečiai. Nežmoniškai gaila lito. Jis buvo mūsų pasididžiavimas – nacionalinė valiuta! Bet kitaip nebebus, reikia susitaikyti. Vyriausybė tikina, kad įvedus eurą valstybei bus geriau, o kaip bus iš tiesų, pirmą dieną dar sunku įvertinti“, – mano A. Kaminskienė.
Prie banko skyriaus eilėje stovinčios Danutė Ramoškienė su iš Vokietijos parvykusia dukra Jūrate Kazlauskiene tvirtino laukusios euro ir skubančios kuo greičiau atsikratyti litais.
„Atsinešėme visus, kiek turime, ir norime greičiau atsikratyti, kad piniginėje nebesimaišytų. Aišku, kad su euru bus geriau, nebereikės valiutos keisti, patogiau bus į užsienį važiuoti“, – D. Ramoškienė džiaugėsi dabar jau bendra Lietuvos ir dar 18-os euro zonos valstybių valiuta.
Į bankomatus grūdo net monetas
Nors su nacionaline valiuta atsisveikinusi Lietuva lieka viena skurdžiausių euro zonos valstybių, paskutinėmis praėjusių metų ir pirmosiomis 2015-ųjų dienomis lietuviai grūste užgrūdo bankomatus ir bankus grynaisiais pinigais.
Praėjusį pirmadienį ir antradienį vien SEB bankomatuose į sąskaitas Lietuvos gyventojai įnešė per 50 mln. Lt, tai yra keturis kartus daugiau nei įprastai. Pirmąją šių metų dieną Lietuva gyveno šventiniu ritmu ir laukto ažiotažo nebuvo – į visoje Lietuvoje veikusius dešimt SEB banko skyrių atvyko 617 žmonių, į „Swedbank“ aštuonis klientų aptarnavimo padalinius užsuko apie 800 klientų, tai yra maždaug triskart mažiau nei įprastą savaitgalio dieną.
Panevėžyje vakar iki 14 val. SEB bankas sulaukė apie 300 klientų – daugiau nei įprasta, bet, banko atstovo Arvydo Žilinsko teigimu, prieššventinis pikas liko nepakartotas.
Prieš Naujuosius į bankomatus grūdę kupiūras, 2015-uosius pradėjo bankų šturmu su monetomis. Už jų perskaičiavimą iki sausio 1-osios bankai taikė mokestį, po Naujųjų ir iš taupyklių išpurtytas monetas jau galima pasikeisti nemokamai.
Masinis valiutos keitimas neišvengė ir kuriozų. Pasak A. Žilinsko, Biržuose sugadintas bankomatas – kažkas sumąstė, kad į jį galima sugrūsti monetų.
Banko atstovas pastebi įdomią tendenciją: po sausio 1-osios bankomatuose paliekama daug daugiau kortelių nei anksčiau.
„Turbūt apžiūrėdami eurus žmonės pamiršta korteles“, – mano A. Žilinskas.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius šią savaitę vadina labai įdomia.
„Nuo pirmadienio iki trečiadienio plūdo žmonės prie bankomatų. Į juos įnešta penkiskart daugiau pinigų nei įprastai. Bankomatai greitai užsikimšdavo nuo banknotų. O dabar vyksta atvirkštinis procesas – žmonės puolė išgryninti eurų. Turbūt smalsumas nugalėjo – kol neįpratę, naująją valiutą norisi apžiūrėti“, – mano S. Abraškevičius.
Skaičiuotuvų dar nereikės
Nepasitvirtino prognozės, kad įvedus eurą ir po šventinio maratono pirmosiomis metų dienomis prekybos centruose įsivyraus štilis. Užsukus į didžiuosius prekybos centrus vakar atrodė, tarsi panevėžiečiai ruoštųsi dar vienam švenčių bumui. Žmonės pirko daug kruopų, cukraus, kitų ilgai negendančių produktų.
„Kam stovėti banke eilėje, jei vis tiek už eurus reikės cukraus pirkti“, – paaiškino Rimantas Stankevičius, į prekių vežimėlį prikrovęs dvidešimt kilogramų cukraus.
Apsipirkusi pensininkė Marija, kad susigaudytų kainų painiavoje, sako kurį laiką eurus versianti į litus pagal pačios sumanytą kursą – eurais nurodytas kainas daugins ne iš 3,45, o iš 4-ių.
Skaičiuotuvų parduotuvėse nereikės dar bent pusmetį – tiek laiko greta kainų eurais turės būti nurodytos ir litais.
Turgaus prekeiviai atostogauja
Kol kas daugiausia vargo dėl pasikeitusios valiutos – pardavėjoms. Joms privalu gavus litus grąžą atiduoti eurais. Prekybos centre apsipirkęs panevėžietis žioptelėjo iš nuostabos, kai vietoje 20 litų grąžos gavo 20 eurų.
„Maxima LT“ komunikacijos vadovės Renatos Saulytės teigimu, nors kasininkėms organizuoti mokymai, kaip dirbti su abiem valiutomis, dėl žmogiškojo faktoriaus klaidų neišvengiama.
Baiminęsi tapti valiutos keityklomis prekybininkai prisikalbėjo. Pirkėjai itin gausiai neša sutaupytas litų monetas arba bando išsikeisti stambias kupiūras – perka nebrangią prekę. Ta pačią tendenciją teigia pastebėjusios ir „Rimi Lietuva“ kasininkės.
Vis dėlto prekybininkai tokius pirkėjus nuvilia – stambią kupiūrą iškeičia į smulkesnes ir grąžą eurais atiduoda iš galimos smulkiausios.
Panevėžio turgavietės pirmąsias metų dienas pasitiko užrakintais vartais. Ūkininkų turgus juos atvers sausio 15-ąją, centrinis – jau šiandien.
Centrinę turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė pripažįsta, kad daug prekybos vietų vis tiek bus tuščios. Direktorė tikina, kad laukiantis štilis su euro įvedimu esą nesusijęs.
„Įprasta, kad prekiaujantieji maisto produktais pasiima savaitę ar dvi žiemos atostogų, nes žmonės po švenčių labai mažai perka“, – teigia A. Pačekajūtė.
Išgąsdino grąža euro centais
Bene su didžiausia baime eurų laukusios kaimo pardavėjos vakar stebėjosi ramybe savo parduotuvėlėse.
„Žmonės, pasirodo, labai sąmoningi. Nė vienas už duoną nedavė 200 litų kupiūros“, – džiaugiasi Miežiškių parduotuvės dvi pardavėjos.
Pavieniai pirkėjai prašė būtiniausių prekių, o gavę grąžą eurais smalsiai apžiūrėjo naujuosius pinigus.
Kaimo parduotuvėje apsipirkęs ir iš 20-ies litų tik euro centų grąžos gavęs vyriškis neteko amo.
„Tik tiek? Ką aš su tais centais veiksiu? Europoje tokių kapeikų net grąžos niekas neima, kaip mes baltų centų neimdavom“ – akis išpūtė miežiškietis Vytautas Zaura.
Kitas į parduotuvę užsukęs vietinis sako jau pajutęs, ką reiškia būti tikru europiečiu. Kelionė iš Panevėžio į Miežiškius iki šiol atsiėjo 3,40 Lt, dabar – vieną eurą.
Kišenes euras palengvins ne tik keleiviams, bet ir vairuotojams. Pastarąsias tris dienas nemokamai Panevėžyje galėję statyti automobilius jau nuo šiandien jų savininkai už tai mokės nors tik simboliškai, bet – daugiau. Savivaldybės tarybos sprendimu, perprogramavus parkomatus automobilio statymas mokamoje vietoje atsieis 30 euro centų, tai yra litą ir 6 centus vietoj iki tol buvusio lito.
Sumokės už ekonominį saugumą
Vilija Tauraitė, finansų analitikė
Euro įvedimas Lietuvos ekonomikai kainuos apie 0,3 proc. BVP per metus, tai yra 1 mlrd. Lt, kuriuos sumokėsime Europos stabilumo fondui. Suma nėra maža. Tačiau šis fondas kuriamas visų euro zonos šalių gerovei užtikrinti. Lietuvoje susvyravus ekonomikai ji irgi galės pigiai pasiskolinti iš fondo. Taip pat Lietuvai, kaip ir visoms kitoms euro zonos šalims, teks sumokėti į Europos centrinio banko kapitalą savo dalį – 148 mln. Lt vienkartinį mokestį. Tačiau Lietuva taip pat pretenduos į šio banko pelno dalį, paskirstomą visoms euro zonos narėms.
Paprastam piliečiui apčiuopiamiausias euro privalumas būtų tas, kad nebereikės keliaujant keisti valiutos. Taip pat atpinga pinigų pervedimai ne tik į euro zoną, bet ir į Norvegiją, Islandiją. Įvertinus, kad užsienyje nemažai lietuvių emigrantų, nuolatos siunčiančių perlaidas čia likusiems artimiesiems, euras jiems tikrai bus naudingas.
Įvedusi eurą valstybė tikisi didesnio investicijų srauto, ekonominio stabilumo ir mažesnių palūkanų normų. Pavyzdžiui, 2009 m. turėjome didžiulį litais paimtų paskolų palūkanų normų šoką. Dėl valiutos rizikos ir devalvacijos gandų paskolų litais palūkanos buvo šoktelėjusios 2–3 kartus – iki 9–10 proc., o tuo metu paskolos eurais išliko pigios.
Dabar tokio palūkanų svyravimų rizika pašalinta.
Turint eurą galima tikėtis ir suaktyvėjusio turizmo sektoriaus. Atvažiuojantieji iš euro zonos akivaizdžiai matys, kad Lietuvoje pigiau ilsėtis, pirkti įvairias paslaugas. Vadinasi, bus daugiau užsakymų, taigi, ir darbo vietų.
Didžiausia baimė įvedant eurą yra kainų didinimas. To neišvengė visos eurą įsivedusios šalys. Tačiau kainos kilo tikrai nedaug. Latvijoje dėl apvalinimo įvedus eurą kainų lygis išaugo 0,1–0,2 proc., Estijoje – 0,1–0,3 proc. Tas pats procesas vyksta ir Lietuvoje. Ir pas mus, ir euro šalyse kaimynėse labiausiai brango paslaugos: restoranų, kavinių, kirpyklų, grožio salonų, taksi, sporto klubų. Jų kainos apskritai keičiamos retai, o perskaičiuojamos į eurus apvalinamos ne kliento naudai – niekas nežaidžia su centais.
Žmonių matomas kainų padidėjimas atrodo didesnis nei pateikia statistikai. Tiesiog sąmonėje užfiksuojamas pabrangimas, bet nepastebima, kad kas nors ir pinga. Pavyzdžiui, didelės prekės – automobiliai, buitinė technika – įvedus eurą pinga dėl sumažėjusių sąnaudų, tai yra nelikus valiutos keitimo mokesčio.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
