Net ir politikos autsaiderių svajonei atsisėsti į mero kėdę priartėjus prie realybės, nusidriekė rekordinė eilė save reginčiųjų svarbiausiame Panevėžio savivaldybės poste. Į Aukštaitijos sostinės mero vietą pretenduoja vienuolika kandidatų, iškeltų trijų visuomeninių komitetų ir aštuonių partijų.
Pirmą kartą vyksiantys tiesioginiai mero rinkimai į Panevėžio istoriją įeis ir kaip moterų drąsos proveržis. Su vyrais dėl mero regalijų nusiteikusios rungtis trys politikės (iš kairės): Z. Kukuraitienė, J. Gaidžiūnaitė ir G. Umbrasienė. Ar vienai iš jų pavyks tapti trečiąja moterimi, per visą Panevėžio istoriją stojusia prie miesto vairo, spręs rinkėjai.
Visi rinkėjams viliotinius raitantys partijų pasiuntiniai miesto gelbėtojai, žadantys Panevėžį paversti klestinčiu, jau turėjo tokią galimybę – vieni jau sėdėjo, kiti tebesėdi valdžios olimpo pačioje viršūnėje, dar kiti – jos pašonėje. Kiek realu, kad po kovo 1-osios Panevėžio vairą į rankas perėmus tiesiogiai išrinktam merui panevėžiečiai sulauks reikšmingų pokyčių?
Politikos sūpuoklėse
Pirmą kartą vyksiantys tiesioginiai mero rinkimai į Panevėžio istoriją įeis ir kaip moterų drąsos proveržis. Su vyrais dėl mero regalijų nusiteikusios rungtis trys politikės. Kad miestui vadovautų damos – didelė retenybė. Nuo 1791-ųjų, kai Panevėžys gavo savivaldą, iki šių dienų jį valdė tik dvi moterys: 1955–1959 m. vykdomojo komiteto pirmininkė Genovaitė Petrukaitienė ir 1990–1991 m. merė Gema Lukoševičiūtė-Umbrasienė. Pastaroji, prieš 23-ejus metus dėl įtampos tarp merės ir Tarybos valdančiosios daugumos turėjusi triukšmingai nulipti nuo valdžios olimpo, dabar nusiteikusi vėl į jį sugrįžti.
Per porą dešimtmečių „valstietė“ G. Umbrasienė turėjo jau nemažai progų pakeisti Aukštaitijos sostinės veidą. 2005-aisiais tuomečio premjero Algirdo Mykolo Brazausko Vyriausybėje „valstiečių“ patriarchei Kazimirai Prunskienei sėdus į žemės ūkio ministrės kėdę, G. Umbrasienei buvo patikėtos Panevėžio apskrities viršininkės pareigos. Dar po penkerių metų „valstietę“ miesto valdančioji dauguma metams pasodino į vicemerės kėdę.
Tačiau šią kadenciją G. Umbrasienės ryškių proveržių miesto politikoje nebuvo matyti, išskyrus Tarybos opozicijoje dirbantiems politikams būdingus skambius pareiškimus valdančiųjų adresu.
Kultūros lygį kelia prieš rinkimus
Šiuo metu tris vietas miesto Taryboje užimančių „valstiečių“ tikslas, anot kandidatės į merus, po kovo 1-osios rezultatą bent padvigubinti. Tokio įvertinimo „valstiečiai“ tikisi už savo nuopelnus miestui. Tarp tokių G. Umbrasienė įvardijo kultūrinio gyvenimo papildymą Naisių teatro spektakliais ir partijos lyderio finansuojamomis ekskursijomis į Naisius. Tiesa, ir spektakliai, ir rinkimų reklama dvelkiančios nemokamos ekskursijos lyg tyčia pasipylė iki savivaldos rinkimų telikus pusmečiui.
Jei Naisiai rinkėjams taip patiks, kad G. Umbrasienę nuspręstų pasodinti į mero kėdę, kandidatė tikina dar negalinti įvardyti, ką kviesis jos prilaikyti aukštame poste. Tačiau žinanti, su kuo rankomis nesukirstų – „valstiečiai“ nepageidauja partijos „Tvarka ir teisingumas“, gebančios Panevėžio valdžioje išsilaikyti ošiant bet kokiems politiniams vėjams.
Karjerą apkartino STT
Vicemerės kėdėje yra sėdėjusi ir mero posto siekianti Tarybos narė, Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininkė Zita Kukuraitienė. Tačiau laikas, praleistas Panevėžio valdžios olimpe, kandidatei buvo turbūt juodžiausias jos politinėje karjeroje dėl pareikštų įtarimų – piktnaudžiavimo tarnyba. Tiesa, tyrėjams nepavyko surinkti užtektinai įrodymų ir į teisiamųjų suolą politikei neteko sėstis. Tačiau pasibaigus ikiteisminiam tyrimui pareigūnų paviešinta galbūt spalvingiausia jo detalė – 2009-aisiais užfiksuotas Z. Kukuraitienės pokalbis su šiuo metu už korupciją teisiamu buvusiu vicemeru Kastyčiu Vainausku net ir praėjus penkeriems metams skamba labai simboliškai.
Pašnekesį K. Vainauskas pradėjo familiariai: „Zitute, vaikeli“.
„Man kaip, man reikia dėl to, kad man gi ateis zysti, kur mums gauti pinigų šitam ir eiti į rinkimus, mums reikia kalendoriukų“, – K. Vainauskui kalbėjo Z. Kukuraitienė. Prokurorai įtarė, kad vicemerė galėjo už paramą rinkimuose siekti, kad Savivaldybės viešųjų pirkimų konkursą atlikti statybos darbams Lėlių vežimo teatre laimėtų konkreti įmonė. Išties vicemerės nurodyta bendrovė konkursą laimėjo, buvo net ir liudijančiųjų Z. Kukuraitienės nenaudai, tačiau byla subliūško nesurinkus įrodymų, kad verslininkai būtų parėmę rinkimams besiruošiančią politikę.
Išmoko patylėti
„Įėjus pro Savivaldybės duris bet ko negalima sakyti, nes ištraukta iš konteksto gali virsti kažkuo“, – teigia pamoką išmokusi Z. Kukuraitienė. Anot jos, pokalbis apie paramą rinkimuose buvęs nesąmonė.
Merės posto siekianti Z. Kukuraitienė tikisi, kad rinkėjai į Tarybą deleguos ne mažiau Liberalų sąjūdžio kandidatų nei per praėjusius savivaldos rinkimus, tai yra bent tris.
Kaip tokią mažą komandą atsivedusi merė įgyvendins rinkimų pažadus? Jei laimėtų mero kėdę, Z. Kukuraitienė teigia, kad valdančiąją koaliciją formuotų ideologiniu principu.
„Aš nežiūriu į asmenybes, žiūriu į ideologiją. O Liberalų sąjūdžio ideologija artimiausia Tėvynės sąjungai. Bet jei valdančioji dauguma susiformuos ne pagal ideologiją, tartumėmės su partijos vadovybe“, – strategiją kuria kandidatė.
Ideologija nesvarbi
Socialdemokratai politinius oponentus spėjo pralinksminti dar nė neįsivažiavus rinkimų kampanijai. Jų į merus iškeltą kandidatę Janiną Gaidžiūnaitę į miltus sumalė ne svetimi, o artimiausia partietė, vicemerė Regina Eitmonė, išvadinusi kolegę nekompetentinga ir negebančia eiti dabartinių administracijos direktorės pavaduotojos pareigų. Už tokią viešą kritiką R. Eitmonę partija nubaudė papeikimu, tačiau ir socialdemokratų barama vicemerė neišsižadėjo savo žodžių ir nuomonės apie partijos bendražygę nepakeitė.
J. Gaidžiūnaitė Panevėžio politikos pasaulyje laikoma ne pačia patikimiausia bendražyge. Kadaise „valstiečių“ pasodinta į administracijos direktorės pavaduotojos kėdę, šiems neišsilaikius koalicijoje J. Gaidžiūnaitė sugebėjo likti valdžioje perėjusi pas valdančiojoje daugumoje stipriai besijaučiančius socialdemokratus.
„Netiesa, nieko neišdaviau. Išėjau, nes „valstiečių“ partijos vairą iš profesorės K. Prunskienės perėmęs R. Karbauskis man ne autoritetas“, – aiškina J. Gaidžiūnaitė.
Kandidatė atmeta kritiką, esą dėl naudos keičianti spalvą. Anot jos, į Savivaldybę atėjusi iš Panevėžio kolegijos, kur dirbo su projektais, prarado pusę pinigų, kuriuos būtų uždirbusi.
Jei jai tektų pasipuošti mero regalijomis, socialdemokratai koaliciją formuotų neatmesdami nė vieno varianto, tačiau vertintų ne ideologiją, o asmenybes.
„Ką reiškia ideologija, jei visų partijų programos beveik panašios?“ – mano J. Gaidžiūnaitė.
Lapelių prie vienos vietos nelipdys
Panevėžio vairą paimti į savo rankas nusiteikę ir miesto Taryboje tik tris vietas teturintys opozicijoje esantys „darbiečiai“.
„Jei po rinkimų gausime Taryboje 7-ias ir daugiau vietų, man, kaip būsimam merui, bus įrodymas, kad rinkėjai pasitiki“, – teigia „darbiečių“ kandidatas į merus Petras Narkevičius.
Kandidatas sutinka, kad Taryboje neturint tvirto užnugario net ir tiesiogiai išrinktam merui rinkėjų lūkesčius patenkinti būtų labai sudėtinga.
P. Narkevičius jau yra buvęs Panevėžio vicemeru, o dabar dėl aukščiausio posto Panevėžio valdžios olimpe atsisako kėdės Seime. Jei bus išrinktas meru, „darbietis“ neslepia, kurių politinių oponentų nenorėtų matyti koalicijoje. Tarp tokių – P. Narkevičių „Kėdainių kniaziaus“ atstovu išvadinęs visuomeninis judėjimas. Kritiškas kandidatas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atžvilgiu.
„Seime Kęstui Komskiui net esu sakęs, kaip čia yra, kad jūsų komanda kaip vantos lapelis prie vienos vietos – kur valdžia, ten ir jūs. „Tvarkiečiai“ kaip chameleonai, turintys nuodų, gal geriau tegul pailsi“, – politinius oponentus kritikuoja P. Narkevičius.
Maži, bet unikalūs
Šiuo metu miesto Taryboje tik tris vietas teturintys „tvarkiečiai“ išties demonstruoja esantys unikalūs chameleonai. Per 12-a metų jie dar nė karto nėra buvę nublokšti į Tarybos opoziciją.
Tris kadencijas Aukštaitijos sostinės valdančiojoje daugumoje „tvarkiečiai“ išsilaikė nepaisant nuolat besikeičiančių partnerių. Koalicijoje jie yra dirbę su visomis partijomis.
Jų kandidatas į merus Tarybos narys ir skyriaus pirmininkas Sigitas Činga tokį gebėjimą prisitaikyti prie bet kokių ideologijų partijų vadina sugebėjimu sutarti. Jis nesutinka, kad „tvarkiečiai“ kailį keičia pagal nuo politinių vėjų kryptį miesto valdžioje.
„Vadinasi, mes esame patikimi ir viskas sukasi apie partiją „Tvarka ir teisingumas“, – pasitikėjimą demonstruoja S. Činga.
„Tvarkiečiai“ neturi didelių pretenzijų ir būsimiems partneriams.
„Su visais politikais yra tekę dirbti valdančiojoje daugumoje. Ir visai neblogai sekėsi“, – įvertino S. Činga.
Meras mokysis žvejoti
Entuziazmu pasipuošti mero regalijomis netrykšta ir šaltakraujiškai tokios valdžios galimybes vertina bene vienintelis iš partinių kandidatų vicemeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltas Maurikijus Grėbliūnas. Jo nuomone, tiesioginiai mero rinkimai suteiks nepagrįstų vilčių rinkėjams, o patį merą įstums į keblią padėtį.
„Tiesiogiai išrinkto mero galios tos pačios kaip iki šiol, išskyrus tai, jog kažkuriam kandidatui reikės pabrėžti, kad yra žvejys“, – ironizuoja M. Grėbliūnas.
Anot jo, žmonių išrinkto mero galios bus naudingos žvejams, nes Savivaldybės galva išdavinės leidimus naudoti vandens telkinių žūklės plotus. Taip pat Seimo nariams, nes meras jiems suteiks patalpas, skelbs vietos gyventojų apklausas, dar atkurs Savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms, skirs į ir atleis Savivaldybės viešųjų įstaigų vadovus. Ir ne rečiau nei kartą per metus atsiskaitys bendruomenei už savo veiklą.
„Matyt, už išduotus žvejybos leidimus irgi atsiskaitinės. Esmė ta, kad tiesiogiai išrinkto mero galia labai menka, tikrai ne tokia, kokios tikisi rinkėjai. O jei meras laimės rinkimus, bet neturės daugumos Taryboje, jos posėdžiuose bus didesnis chaosas nei dabar“, – prognozuoja kandidatas.
Padirbėjo su kaupu
M. Grėbliūnas viliasi, kad jei rinkėjai jį deleguos į merus, nepagailės TS-LKD ir vietų miesto Taryboje. Jų kandidatas tikisi net devynių. Vicemeras neslepia nesiveržęs kandidatuoti į merus – vykdantis partijos nurodymą.
„Toks jau yra mūsų partijos centro sprendimas ir jam reikia paklusti“, – atviras M. Grėbliūnas.
TS-LKD koalicijos partneriams irgi nebūtų išrankūs. Pasak M. Grėbliūno, Panevėžys tuo ir unikalus, kad čia valdančioji dauguma pagal partinę liniją skiriasi nuo koalicijos Seime, kur konservatoriai ir socialdemokratai stovi skirtingose barikadų pusėse.
Panevėžio konservatorių ir krikščionių demokratų darbą šioje kadencijoje M. Grėbliūnas įvertino nepasikuklinęs.
„Ką galima buvo padaryti, padaryta su kaupu“, – mano vicemeras.
Taip gerai save įvertinę konservatoriai-krikščionys demokratai vis dėlto šįkart neberizikavo rinkėjams mesti buvusio masalo. Kodėl net TS-LKD Panevėžio skyriaus nariai nebepanoro matyti mero Vitalijaus Satkevičiaus valdžioje, reitingavę jį tik į aštuntąją kandidatų į Tarybos narius vietą?
„Neįsivaizduoju. Keistas, prisipažįstu, rezultatas“, – teigia M. Grėbliūnas.
Prie starto linijos Panevėžio mero rinkimuose stoja ir aktyvioje vietos politikoje nepasireiškusios partijos – Lietuvos laisvės sąjunga, gimusi susijungus liberalcentristams ir Artūro Zuoko judėjimui „Taip“, bei Liaudies partija.
Laisvės sąjunga Aukštaitijos sostinės meru tikisi matyti buvusį liberalcentristą Valdemarą Jakštą, Liaudies partija – savo lyderį Panevėžyje Vytautą Žagūnį. Tačiau abu nepageidauja viešintis, kol neturi galutinio patvirtinimo, kad jų kandidatūros nesikeis.
Demokratijos padaugės
Algis Krupavičius, politologas
Iš tiesioginių rinkimų visuomenė neabejotinai išloš jau vien todėl, kad pirmą kartą ji, ne partijos, spręs, kas bus Savivaldybės meru.
Manau, atvejai, kai meras ateis į valdžią be savo komandos, bus vienetiniai, bet ne bendra taisyklė. Seimo rinkimuose partijų, gaunančių daugiausia balsų daugiamandatėse apygardose, kandidatai paprastai laimi ir vienmandatėse. Matyt, nieko naujo neįvyks ir savivaldos rinkimuose.
Tiesiogiai išrinktas meras bus gerokai saugesnis nei iki šiol. Partijos sudarydavo koalicijas tarybose, keičiantis jų sudėčiai keisdavosi ir merai. Dabar pareikšti nepasitikėjimą ir organizuoti mero nuvertimą nebebus taip paprasta.
Mero asmeninė atsakomybė, be abejo, prieš rinkėjus išaugs. Bet jis nebus vienasmenis lyderis ir sprendimų priėmėjas, o turės diskutuoti, svarstyti, tartis su taryba. Jei meras turės stiprią frakciją, galės diktuoti tam tikras taisykles. Bet jei jo frakcija nebus įtakinga arba iš viso tokios neturės, tuomet teks būti tarpininku, derybininku su taryba, savivaldybės administracija. Demokratinėje politikoje toks elgesys netgi sveikintinas. Kompromisiniai sprendimai politikoje ir yra tie, kurie tenkina daugumos interesus.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
