Egzistuoja galybė metodikų, kaip iš žmogaus akių sužinoti jo būdą bei asmenybės ypatumus. Tačiau, pasirodo, akių spalva yra glaudžiai susijusi ir su mūsų fizine sveikata. Pavyzdžiui, ji atsakinga už organizmo reakciją į skausmą ir net už polinkį į alkoholizmą.
Prie tokios išvados neseniai priėjo amerikiečiai specialistai iš Pitsburgo universiteto. Savo teiginius jie parėmė tyrimo, kuriame dalyvavo 58 nėščios moterys, rezultatais.
Eksperimento metu paaiškėjo, jog moterims, kurių akių spalva šviesesnė, gimdymas buvo ne toks skausmingas, kaip kitoms. Taip pat joms rečiau buvo diagnozuojama priešgimdyvinė ir pogimdyvinė depresija, ir išvis šios mamoms išsiskyrė pozityvesniu būdu.
Tyrėjų nuomone, šio keisto reiškinio paslaptis slypi genuose. Lig šiol buvo manoma, kad žmogaus akių spalva priklauso nuo vieno konkretaus geno. Tačiau dabar žinoma, kad ją lemia ne mažiau kaip 12–13 skirtingų genų variacijų.
Šiuolaikinės technologijos leidžia pagal genetinius žymenis nustatyti konkretaus žmogaus akių spalvą iki 90 proc. tikslumu. Tai reiškia, kad ekspertas, turėdamas jūsų odos dalelių, gali su kone šimtaprocentiniu tikslumu pasakyti, kokios spalvos jūsų akys – mėlynos, pilkos, rudos ar juodos. Tačiau tai dar ne viskas: genai, lemiantys akių spalvą, yra susiję ir su įvairiais organizmo procesais.
Pavyzdžiui, genas NCX-4, atsakingas už tamsią akių spalvą, taip pat kontroliuoja baltymus, susijusius su skausmo jutimu. O paveldima kepenų liga, vadinama Dabino-Džonsono sindromu, skatina ląstelėse kauptis rudą pigmentą. Šis nudažo akis tamsia spalva, bet taip pat sukelia skausmus ir nuovargį.
Beje, anksčiau atlikti tyrimai irgi atskleidė vieną labai įdomią aplinkybę. Pasirodo, šviesiaakiai žmonės jaučia stipresnį potraukį stipriems alkoholiniams gėrimams nei tamsiaakiai. Mat polinkį į alkoholizmą irgi lemia melanino kiekis organizme: kuo jo mažiau, tuo žmogus yra labiau linkęs piktnaudžiauti alkoholiu.
Veikia melaninas ir smegenų veiklą. Kuo daugiau jo yra organizme, tuo greičiau vyksta mąstymo operacijos. Dėl to tamsių akių savininkai paprastai išsiskiria greita reakcija, geba operatyviai mąstyti ir priimti sprendimus. Gali būti, jog čia slypi ir mito apie kvailas blondines šaknys – juk šviesių akių žmonių ir plaukai dažniausia būna šviesesni…
Aišku, melanino stokojantys šviesiaakiai irgi turi savų pranašumų: jie geriau pasveria priimamus sprendimus ir geba toliau pažvelgti į ateitį.
Niekada nesistebėjote, kodėl Afrikos, Amerikos ir Australijos čiabuvių tamsi oda, plaukai, akys? Juk tvirtinama, kad žmonijos lopšys yra būtent Afrikoje – jau paskui Homo sapiens išsiskirstė po visą pasaulį.
Danai tyrinėtojai iš Kopenhagos universiteto daro prielaidą, jog iš pradžių visų žmonių akys buvo tamsios (o šiuolaikinio tipo žmogus gyvuoja jau maždaug 30 tūkst. metų). Ir tik prieš 6–10 tūkst. metų – gali būti, jog dėl migracijos, Žemės klimato kaitos, – įvyko genų mutacija: dalies žmonių akys, plaukai ir oda nušviesėjo. Visai tikėtina, kad genetinis sutrikimas išjungė melanino gamybos mechanizmą ir pigmento deficitas lėmė dabartinę mūsų išvaizdą.
Genai, atsakingi už šviesią akių, plaukų, odos spalvą, laikomi recesiniais, nykstančiais. Tokių žmonių pastaruoju metu gimsta vis mažiau, ir jie turi daugiau sveikatos problemų. Na, pavyzdžiui, dėl to, kad mėlynas ir žalias akis turintys žmonės jautresni saulės šviesai, vidinės akies ląstelės pamažu miršta ir jų regėjimas prastėja.
Taip pat mažas melanino kiekis organizme didina susirgimo diabetu, klausos problemų riziką. Daugiausia tokių sveikatos bėdų turi mėlynakiai, nes jiems stinga to pigmento, be viso kito, dar ir saugančio smegenų neuronus nuo garso bangų poveikio.
Tiesa, mokslininkai įspėja, jog negalima vienareikšmiškai tvirtinti, jog žmonės, kuriems genai lėmė melanino stygių, būtinai yra pasmerkti problemoms. Juk organizme yra dar daugybė genų, darančių įtaką sveikatai. Nors dabar jau pripažįstama: ryšys tarp akių spalvą lemiančių genų ir polinkio sirgti vienomis ar kitomis ligomis egzistuoja. Tik jis, kaip ir visos sąsajos mūsų organizme, greičiausiai daug painesnis ir sudėtingesnis, nei atrodo.
Parengė Sergejus STONKUS
