Drastiškai nukritęs Rusijos rublio kursas turi įtakos ne tik Rusijos ekonomikai, bet ir Lietuvos įmonėms. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius teigia, kad Panevėžio krašto įmonės dar nesiskundžia, tačiau elementari verslo logika sako, kad problemų turėtų būti.
Nors dar neaišku, ar bus toliau finansuojami Panevėžio statybos tresto Rusijoje statomi objektai, tačiau neabejojama, kad nuostolių išvengti nepavyks. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Prognozuoti sunku
Kiek žinoma, šalies įmonės jau kalba apie stringančius atsiskaitymus, bėdas dėl užsakymų. Visiškai neaišku, ko tikėtis net ir artimiausioje ateityje.
„Verslui nėra gerai. Tai atsilieps ekonominei situacijai“, – neabejoja V. Matkevičius.
Aktyviai su Rusija dirbančios bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas sako, kad šiais kalendoriniais metais pagaminta viskas, kas buvo suplanuota. Metų pradžia – sausis, vasaris – verslui paprastai būna ramesnė.
„Galime tik spėlioti, kokios įtakos turės rublio krizė, tačiau nieko tiksliai nežinome“, – sako R. Petrauskas.
Pernai Rusijos rublio kritimas neigiamos įtakos turėjo Panevėžio statybos tresto įmonių grupės rezultatams. Ne išimtis ir šie metai. Tiesa, šiemet įtaka bus mažesnė, nes šioje rinkoje mažiau dirbama. PST Rusijoje turi dvi antrines bendroves.
Pasak PST generalinio direktoriaus Daliaus Gesevičiaus, kol kas nežinoma, ar bus toliau finansuojami ir statomi objektai, ar ne. Kaip neaišku ir dėl rublio kurso – kils ar dar leisis. Neabejojama, kad nuostolių išvengti nepavyks.
Anot D. Gesevičiaus, svarstomi įvairūs variantai, kaip elgtis, tačiau surasti optimalų sprendimą tvyrant tokiai padėčiai nėra paprasta.
„Panevėžio Aurida“ į Rusiją eksportuoja apie 80 procentų gaminamos produkcijos. Praėjusį penktadienį į Rusiją iškeliavo dvi didžiulės siuntos panevėžiečių produkcijos. Nepaisant susiklosčiusios situacijos, manoma, kad viskas vyksta gana normaliai.
Pasak šios įmonės vadovo Redo Klupšo, anksčiau produkcija buvo vežama į Rusiją ir Ukrainą. Dabar Ukrainos eksporto dalis labai sumažėjusi. Pastebima, kad nuo šių metų pavasario stambiam užsakovui pradėjo trūkti valiutos, tačiau ryšiai ir toliau palaikomi, tikimasi, kad problema išsispręs. Jiems produktas labai reikalingas, tačiau panevėžiečiai nenori rizikuoti – prašo sumokėti iš anksto ir atsiskaityti eurais.
Ukrainoje bendradarbiaujama ir su autobusų gamykla, tačiau jai produkcija tiekiama nereguliariai.
Yra ir dalis antrinės rinkos pirkėjų. Sumažėjus eksportui į Ukrainą, daugiau eksportuojama į Rusiją.
Pasak R. Klupšo, situacija šioje šalyje stebima labai įdėmiai. Manoma, kad didelių problemų neturėtų kilti. Neseniai kalbėtasi su užsakovais apie kitus metus – visi planai lieka.
Panevėžiečiai, lapkritį vertindami situaciją Rusijoje, kainą susiejo su euro dienos kursu. Tad produkcijos kainos pakilo. Reikia laiko, kad užsakovai prie jų įprastų. Šis laikas tam palankus – artėja šventės, be to, sausis verslui ir nėra itin aktyvus mėnuo.
Panevėžiečiai aktyviai stebėjo ir konkurentų elgesį – jų kainos taip pat augo.
Pasak R. Klupšo, ne pirmus metus jaučiama, kad kilus sunkumų išauga atsarginių detalių poreikis. Jo teigimu, įmonė išgyveno ne vieną krizę ir įrodė esanti gana stipri.
Bloga žinia rinkoms
Naktį į antradienį Rusijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 17,0 procento, tikėdamasis sušvelninti rublio nuvertėjimą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas sako, kad staigiai padidinus palūkanų normas nusiųsta aiški bloga žinia rinkoms – Rusijos valdžia praktiškai nekontroliuoja situacijos. Jo teigimu, niekas nedidina palūkanų normų taip drastiškai ir stipriai.
„Teoriškai gal reikėtų tą daryti, bet praktiškai tai priemonė, kurios imtasi naktį ir gana netikėtai. Išeitų, kad Rusijos valdžia pati sau šovė į koją“, – mano A. Izgorodinas.
Toks žingsnis sukėlė papildomą rūpestį – paniką ir neapibrėžtumą. Jo manymu, situacija rodo, kad šis žingsnis neturėjo esminės įtakos, o rublio kursas labai stipriai svyravo – kartais kilo, kartais smuko. Tad situacija finansų rinkoje nebuvo gera.
Rusijos rublio kritimo poveikis keleriopas. Visų pirma, tam tikrų problemų patirs Rusijos bankai ir įmonės. Egzistuoja tikimybė, kad per Rusijos verslą nuvilnys bankrotų banga. Taip pat tai turės domino efektą Rusijos bankų sistemai. Bankams reikės papildomų pinigų balansams rekapitalizuoti.
Pasak A. Izgorodino, Rusijos finansų ministerija jau parduoda rezervus ir pradėjo bankų rekapitalizaciją.
„Mano nuomone, tai neturės esminės įtakos. Galbūt leis laimėti porą dienų ar daugiausia porą savaičių, bet tos priemonės greičiausiai turės labai ribotą poveikį“, – tvirtino jis.
Pagrindinė problema ta, kad Rusija prarado rinkų pasitikėjimą. Suvaldyti situaciją padėtų jo susigrąžinimas, tačiau šiuo metu tai padaryti gana sunku.
A. Izgorodino manymu, kiti metai Rusijai bus sudėtingi ir pilni iššūkių. Mat vienu metu supuolė daug problemų – naftos kainos kritimas, finansų sektorių paveikusios ES ir JAV sankcijos.
Netiesioginis poveikis
Situacija Rusijoje turės ir jau turi poveikį ir Lietuvai. Lietuvos pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad šiek tiek išaugs vėluojančių atsiskaitymų grėsmė. Pasak A. Izgorodino, apklausa rodo, kad apie 4 procentus įmonių turi tokių problemų Rusijos rinkoje, o dėl nepalankios situacijos ši problema gali dar paaštrėti.
„Rusija didelė valstybė ir viso regiono garvežys. Kai garvežys pradeda judėti atgal, paskui jį juda ir kitų valstybių ekonomikos“, – įvardija dar vieną poveikį Lietuvai jis.
A. Izgorodino teigimu, jei Rusijos rublis ir toliau kris, yra tikimybė, jog kils grėsmė kaimyninių NVS valstybių valiutoms.
„Lietuvos verslui didžiausia problema tikriausiai yra ne ta tiesioginė dėl vėluojančių atsiskaitymų, o netiesioginė – dėl domino efekto. Problema su Rusija, bet pasekmes iš tikrųjų pajusime per kitas valstybes“, – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius.
Tiesa, šiuo metu negalima sakyti, kad lietuviai patiria rimtų bėdų.
Pasak A. Izgorodino, Lietuvos eksportas į NVS šalis sudaro trečdalį viso eksporto, tačiau ten iškeliauja 22 procentai lietuviškos kilmės produkcijos, o visa kita – reeksportas. 85 procentai eksporto į Rusiją yra reeksportas, o 15 procentų – lietuviškos kilmės prekės.
Be to, 46 procentus lietuviškos kilmės prekių sudarė pienas ir mėsa, kurių šiuo metu dėl embargo negalima išvežti į šią šalį. Daugiausia lietuviškos kilmės prekių eksportuojama į Ukrainą – 80 procentų. 83 procentus eksporto į Baltarusiją sudaro reeksportas.
Daiva SAVICKIENĖ
