Prastam ūkininkui netgi iš dangaus nukritę pinigai nepadės. Taip atsitiko nemenkos paramos sulaukusiai Panevėžio savivaldybei. Laisvosios rinkos instituto už ūkiškumą pagirta ir net į trečią reitingų vietą pakylėta šioji neįstengė net pasiimti valstybės jai duotų pinigų.
„Žemynos“ progimnazijos baseino, kur treniruojasi vieni garsiausių Lietuvos plaukikų, rekonstrukcijai gavusi 800 tūkst. Lt, Savivaldybė nesivargino pasirūpinti už juos atlikti kuo daugiau darbų. U. Mikaliūno nuotr.
Profesionalių sportininkų kalve vadinamo aptriušusio „Žemynos“ progimnazijos baseino, kur treniruojasi vieni garsiausių Lietuvos plaukikų, rekonstrukcijai gavusi 800 tūkst. litų, Savivaldybė nesivargino pasirūpinti už juos atlikti kuo daugiau darbų. Baigti baseino rekonstrukciją trūkstant pinigų mokykla sulindo į skolas, bet dėl Savivaldybės vadovų neveiklumo net 55 tūkst. Lt miestui teks grąžinti į valstybės biudžetą.
Profesionalų kalvė
Prieš daugiau nei tris dešimtmečius įrengtą „Žemynos“ progimnazijos baseiną yra išbandęs ne vienas garsiausias šalies plaukikas. Jame treniravosi trijų olimpiadų dalyvis, vienu geriausių Lietuvos plaukiku tituluojamas prieš dešimtmetį iš didžiojo sporto pasitraukęs Darius Grigalionis, daugkartinė Lietuvos ir Baltijos šalių plaukimo čempionė, olimpietė Jūratė Ladavičiūtė, 2016-ųjų Rio de Žaneiro vasaros olimpinėms žaidynėms besirengiantis Danas Rapšys.
Kasmet 14–16 įvairaus amžiaus grupių „Žemynos“ baseino auklėtinių patenka į geriausiųjų šalies plaukikų šimtuką. Per metus baseine treniruojasi vidutiniškai 350 vaikų – ne tik miesto, bet ir gabiausi rajono plaukikai.
Nors pasiekimai svarūs, „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas pripažįsta kone dešimt metų rašęs raštus miesto Savivaldybei – įrodinėjęs, kad baseino būklė avarinė.
Įspėjo, kad netgi durims neužteks
Vienintelis Panevėžio baseinas, kuriame treniruojasi profesionalūs sportininkai, buvo ir viena didžiausių miesto gėdų – plytelės krito ir pačiame baseine, ir nuo sienų, nuo drėgmės supuvo vidaus durys, dešimtmečius neremontuoti persirengimo kambariai ir dušinės neatitinka higienos reikalavimų.
Direktoriui minant Savivaldybės slenksčius, 2007-aisiais pavyko iškaulyti lėšų tik pastato išorei sutvarkyti – pakeisti langams ir apšiltinti dviem sienoms.
Netekęs kantrybės R. Grilauskas pernai griebėsi paskutinės galimybės – kreipėsi į Seimo narį Petrą Narkevičių. Ir šių metų kovą sulaukė gerų žinių – iš valstybės investicijų fondo Panevėžio savivaldybei skirta 800 tūkst. Lt baseinui atnaujinti.
Savivaldybės Statybos ir statinių skyrius ėmėsi organizuoti baseino rekonstrukciją.
„Skyriaus specialistams, mes, mokyklos vadovai, vardijome, ką reikia padaryti – pakeisti vamzdynus, plyteles, hidroizoliaciją, suremontuoti dušines, persirengimo kambarius. Bet Savivaldybės žmonės perspėjo, kad pinigų labai nedaug, pavyks nebent apšiltinti stogą ir suremontuoti baseino patalpas“, – pamena R. Grilauskas.
Į viešųjų pirkimų konkurso sąlygas Savivaldybė nesutiko įtraukti net direktoriaus prašomų pakeisti penkerių vidaus durų ir lango. Statybos ir statinių priežiūros skyrius motyvavo, kad tam iš valstybės skirtųjų 800 tūkst. Lt pinigų neliks.
Geriau skola nei gėda
Kol vyko baseino rekonstrukcija, su mokyklos atstovais nebuvo tariamasi – darbus prižiūrėjo ir statybininkams nurodymus dalijo tik Savivaldybės atstovai.
„Kelis kartus prašiau kaip nors pakeisti baseino duris. Kaipgi atrodo: sienos suremontuotos, o durys išklypusios? Gėda būtų visuomenei parodyti baseiną po remonto, bet supuvusiomis durimis. Deja, man nepavyko įtikinti“, – „Sekundei“ pasakojo R. Grilauskas.
Rekonstrukcijos spragą mokyklos vadovas ryžosi pats taisyti. Aplenkęs Savivaldybę susitarė su statybų organizacija pakeisti supuvusias duris ir vieną baseino langą.
Statybininkai sutiko direktoriui pagelbėti už pažadą atsiskaityti kitąmet. Įmonei „Žemynos“ progimnazija liko skolinga beveik 9000 Lt.
„Šiandien dar nežinau, iš kur gauti tuos pinigus. Galbūt teks kreiptis į baseiną lankančių vaikų tėvus. Vis tiek tas lėšas turėsiu surinkti ir atsiskaityti su statybininkais“, – suka galvą R. Grilauskas.
Dešimtys tūkstančių – į orą
Kad rekonstruotame baseine akių nebadytų penkerios supuvusios durys, mokyklos direktorių prislėgė skola, o miesto valdininkai nesugebėjo išleisti valstybės skirtų pinigų.
R. Grilauskas apstulbo, kai sužinojo, kad Švietimo ir mokslo ministerijai Savivaldybė pateiktame akte nurodė baseiną rekonstravusi už 745 tūkst. Lt. Už juos apšiltintas stogas, sutvarkytos lubos, pakeisti lietaus nuotekų vamzdžiai, sienų, grindų ir baseino plytelės, įrengti starto bokšteliai, vandens perpylimo sistema. Tačiau baisios dušinės, persirengimo kambariai liko nė nepaliesti.
Šią savaitę Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas mokyklos vadovui be užuolankų paaiškino, kad likę 55 tūkst. Lt nebus išleisti, bet grąžinti į valstybės biudžetą. Iš šios sumos Savivaldybė nesutiko net užmokėti už pakeistas duris ir langą, nes šių darbų pati nebuvo nurodžiusi viešųjų pirkimų konkurso sąlygose.
Toks neūkiškumas mokyklos vadovui nesuprantamas.
„Paaiškėjus, kad lieka pinigų, buvo galima skelbti papildomą viešųjų pirkimų konkursą ir juos išleisti ne tik durims ir langui. Reikia remontuoti ir dušines, persirengimo kambarius. Panevėžiui turi būti gėda, jei neplanuotai į Savivaldybę atėjusiomis investicijomis nesugebama pasinaudoti – miesto reikmėms, Panevėžio vaikams. Juk baseinas nėra privatus, jis – Savivaldybės turtas“, – rėžė R. Grilauskas.
Administracijos vadovei liūdna
Baseino rekonstrukciją organizavusio Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas vakar visą dieną buvo nepasiekiamas.
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė pripažino, kad jos pavaldiniai dirbo pagal įstatymo raidę, bet nesistengė dėl miesto.
„Man, kaip vadovei, liūdna už savo pavaldinius. Skyrius dirba atsakingai, bet suvokimo, supratimo, kad reikia stengtis daugiau padaryti, nėra“, – pasiteisinimo ieškojo administracijos vadovė.
Anot jos, su visais Statybos ir statinių priežiūros skyriaus darbuotojais bus kalbama, kad tokia situacija nepasikartotų. Vis dėlto į orą paleisti 55 tūkst. Lt – per maža nuodėmė tik formaliai savo pareigas atliekantiems valdininkams.
„Šiuo atveju, manau, nelabai būtų už ką bausti“, – svarsto administracijos direktorė.
Pačios K. Nakutytės kėdė šią kadenciją irgi ne kartą drebėjo. Kai kurie miesto Tarybos nariai merą ragino inicijuoti jos atleidimą iš pareigų. K. Nakutytė buvo kaltinama nesusitvarkanti su tiesioginėmis savo pareigomis – negebanti kontroliuoti administracijos skyrių darbo.
Vis dėlto visi bandymai išversti „tvarkietę“ iš posto patyrė fiasko – valdančioji dauguma mūru stojo už kritikos lavinos nuolatos sulaukiančią direktorę.
Savivaldybės vadovų neveiklumas nepaaiškinamas
Petras Narkevičius, LR Seimo narys
Dėl visos šios epopėjos, jei taip galima pavadinti, man iš tiesų labai liūdna. Ir gėda.
Intensyviai dirbau ne mažiau kaip pusę metų, kad būtų gautas finansavimas avarinės būklės „Žemynos“ progimnazijos baseino rekonstrukcijai. Ilgai derinau klausimą ministerijose ir su miesto vadovais. Pagaliau 2013 m. pabaigoje suderinau, kad 2014 m. biudžete atsirastų finansavimas. „Žemynos“ baseino renovacijos darbams skirta 800 tūkst. Lt.
Ačiū direktoriui, mokyklos bendruomenei – rezultatas buvo pasiektas, finansavimas gautas. Atrodo, reikia tik visiems džiaugtis ir pulti panaudoti lėšas, visomis jėgomis renovuoti baseiną. Tačiau visą pusmetį tvyrojo keista ramybė, tik vyko žodžių mūšiai, net ministerija manęs paklausė, kodėl taip koviausi dėl lėšų, kurios, atrodo, nereikalingos!?
Vėl ne kartą kalbėjau su mokyklos direktoriumi, meru, vicemerais: norėjau suprasti, kas vyksta, kodėl procesas juda taip lėtai. Direktorius negalėjo to paaiškinti, tačiau degė ryžtu, kad baseinas, kuriame treniruojasi aukščiausio lygio plaukimo meistrai, būtų renovuotas. Miesto vadovai žodžiu patikindavo, kad reikalai kontroliuojami ir viskas bus gerai.
Tegu skaitytojai patys padaro išvadas, kaip tas procesas „kontroliuojamas“, ar normalu, kad pinigai, gauti 2014 m. pradžioje, pradedami panaudoti tik 2014 m. spalio mėnesį, nes tik tada duotas leidimas statyboms. Susidaro įspūdis, kad jeigu finansavimą išrūpino „darbietis“ Petras Narkevičius, tokie pinigai miestui (ar jo valdžiai?) nereikalingi. Ar taip turi būti? Juk pinigai neturi partiškumo.
Manau, kad gerus ir naudingus darbus privalu vertinti ne per politinę prizmę. Svarbiausia, kad jie pasitarnautų panevėžiečių gerovei.
Suprantu „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus R. Grilausko neviltį. Baseino rekonstrukcijai baigti pinigų trūksta, o dėl Savivaldybės vadovų neveiklumo net 55 tūkst. Lt teks grąžinti į valstybės biudžetą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
