Iki gražiausių žiemos švenčių liko vos savaitė. Nors nuo seno įprasta šventiškai namus puošti Kalėdų išvakarėse, daugelis panevėžiečių eglutę ar bent jos šaką, o su ja ir šventišką dvasią į namus parsinešti skuba gerokai anksčiau. Tuo labiau kad prekyba eglėmis prasidėjo jau praėjusią savaitę.
Nors oras labiau primena pavasarį, eglučių prekyba jau įsibėgėjo. U. Mikaliūno nuotr.
Prekyba įsibėgėjo
Kaip pasakojo Panevėžio miškų urėdijos miško želdinimo inžinierius Valdas Juozaitis, prekyba žaliaskarėmis įsibėgėjo, panevėžiečiai kasdien jų nuperka po keliasdešimt. Kaip ir kasmet, tikimasi parduoti apie tūkstantį kalėdinių medelių.
Pačios populiariausios yra nuo metro iki dviejų aukščio kirstinės paprastos eglutės, kainuojančios nuo 10 iki 20 litų. Didesnės šiek tiek brangesnės: už 2–3 metrų žaliaskarę tektų mokėti apie 25 litus, o už 4–5 metrų – apie šimtą litų. Gražių eglės šakų galima įsigyti ir už simbolinius tris litus.
„Turime eglučių ir vazonėliais, bet jos nedidelės, iki metro aukščio. Galima rinktis sidabrinę, baltąją ar serbinę eglę. Jų kaina svyruoja apie 30 litų. Bet tokių daug nebeturime. Kasmet jų pasodiname tik apie du šimtus, mat jeigu neišperka, tenka išmesti, nes persodintos dažniausiai neprigyja. Prekyba kalėdinėmis eglutėmis nėra mūsų pagrindinė veikla, veikiau – papildomos mūsų pareigos“, – „Sekundei“ teigė V. Juozaitis.
Nekvepia žiema
Prie „Žaros“ turgelio savo augintomis eglutėmis prekiaujantis Paulius Bružas sako, kad nors prekyba kasdien aktyvėja, bumo laukiama savaitgalį. Prieš pat šventes itin daug parduodama paprastų eglučių, o pastarąją savaitę pirkėjai labiau dairosi sidabrinių, nes šios ilgiau stovi, mažiau byra spygliukai. Vidutinio dydžio sidabrinę eglutę galima įsigyti už 30 litų, o paprastąją – už 15–20 Lt. Pačios brangiausios, apie tris metrus siekiančios žaliaskarės, kainuoja apie 100 litų.
„Per gražus oras eglučių prekybai, jeigu būtų sniego, visi sukrustų. O žmonių norai labai įvairūs, vieniems už eglutę negaila 50 litų, kitiems ir 20 litų per daug. Vieni pageidauja labai tankiomis šakomis, kiti – retesnėmis, svarbu, kad būtų graži medelio forma. Dažnai ateina žinodami, kad nori dviejų metrų siekiančios gražuolės, bet galiausiai išsirenka į akį kritusią mažą eglutę“, – pasakojo P. Bružas.
Jau kelinti metai populiarėja augančios vazonuose eglutės, jos šiek tiek brangesnės, bet gana patogu: netenka rūpintis stovu, nereikia ypatingos priežiūros. Tiesa, puoselėjantieji planus pavasarį žaliaskarę pasodinti lauke gali nusivilti: aukštesnės nei metro eglaitės dažniausiai neprigyja.
„Dabar tokios itin madingos, nes kai kurie bando egles persodinti. Bet labai retai kam pavyksta jas išsaugoti iki pavasario – didesnių eglučių šaknys būna nukirstos, todėl jos neprigyja. Aišku, maža eglutė, jeigu bus laikoma šaltai ir gausiai laistoma, iš karto po švenčių persodinta į kitą vazoną, labai tikėtina, kad prigis. Žinoma, eglutes galima iš karto auginti vazonuose, bet tam reikia net dvejų metų. Tada ir kaina bus kitokia. Vargu ar kas norės už nedidelę eglutę mokėti šimtą litų“, – kalbėjo prekeivis.
Ieško išskirtinumo
Turguje galima įsigyti ne tik lietuviškų žaliaskarių, bet ir atvežtinių ar net stilizuotų kalėdinių medelių. Iš Danijos atsivežtais kėniais prekiaujanti Gina pasakojo, kad daugelis panevėžiečių jau žino, koks tai medelis, ir jį perka ne pirmus metus.
„Spygliukai labai švelnūs, nesibado ir nebyra, todėl ypač tinka, kai šeimoje yra mažų vaikų ir augintinių. Be to, jokios priežiūros nereikalaujantis kėnis gali išstovėti visus metus – spygliukai tik paruduoja, bet nenukrenta“, – apibūdino netradiciniais kalėdiniais medeliais prekiaujanti moteris.
Tokią nesibadančią eglutę galima įsigyti už 70–80 litų. Nors Gina kėniais prekiauja vos kelios dienos, pirkėjų stygiumi nesiskundžia.
„Per pirmąją dieną pardaviau dvidešimt kėnių, manau, tai nėra mažai. Daug žmonių ateina pasižiūrėti ir vis klausia, ar būsime antroje savaitės pusėje. Nors šiam kalėdiniam medeliui nereikia jokios priežiūros, net vandens, žmonės puošti neskuba, laukia, kada iki švenčių liks kelios dienos“, – sako Gina.
Tarp šakomis ir eglėmis paskendusių prekeivių mašinų iš tolo šviečia ir netradicinės eglutės bei kalėdiniai vainikai. Juos parduodanti Vaida pasakojo, kad netradicinę eglutę paprastai renkasi tie, kurie nori namus ar biurą papuošti originaliau, kitaip. Už 10–25 litus galima įsigyti jau padarytų puošmenų arba jų užsisakyti.
„Perka tie, kuriems nusibodo plastikinis kičas ar kurie nebenori klasikinės eglės, papuoštos penkiais žaisliukais. Rankomis darytos eglutės ar vainikėliai namams suteikia šilumos, jaukumo, todėl gali būti ir puiki dovana, ir namų puošmena“, – paaiškino Vaida.
Siūlo išsinuomoti
Šiemet eglutes galima ne tik nusipirkti, bet ir išsinuomoti. Dembavos medelynas pirmasis Lietuvoje pradėjo teikti eglučių nuomos paslaugą. Kaip teigė Dembavos medelyno direktoriaus pavaduotojas Gytis Kuliešius, ar pasiteisins tokia verslo idėja, parodys laikas, tačiau jaučiamas didelis susidomėjimas.
„Visada svarsčiau apie tokią idėją, juk kiek daug eglučių po visų švenčių tiesiog iškeliauja prie konteinerių. O nuomotis ir pigiau, ir patogiau, ir tausojama gamta“, – tvirtino G. Kuliešius.
Maždaug vieno metro vazoninė baltoji eglutė kainuoja 30 litų, jeigu po švenčių ji bus grąžinama į medelyną, pirkėjas atgaus pusę jos kainos – 15 litų. Nors vazonėliais parduodamos eglutės pavasario, kai jas galima pasodinti į žemę, dažniausiai nesulaukia, pirkėjai neturėtų baimintis, kad išsinuomotosios pradės džiūti, mat yra ruošiamos laukiantiems „išbandymams“.
„Eglutes mes paruošiame, kad joms nebūtų šoko. Mūsų eglės jau visus metus auga vazonuose, tad nepatirs persodinimo streso, be to, jas dabar laikome šiltesnėje aplinkoje. Jeigu žmogus eglę statys atokiau šilumos šaltinio ir ją laistys, didelė tikimybė, kad ji kitąmet vėl puoš namus. Mūsų tikslas, kad žaliaskarės džiugintų ne vienerius metus, juk Kalėdos – ne vienkartinė šventė“, – kalbėjo G. Kuliešius.
Norintieji sutaupyti ar galvojantieji apie ekologiją gali rinktis ne eglutes, o šakas. Jų kainos svyruoja vos nuo kelių litų. Beje, kaip ir kasmet, miškininkai prieš pat šventes organizuoja akciją „Parsinešk Kalėdas į namus“. Jau rytoj, ketvirtadienį, 13 val. eglių šakos nemokamai bus dalijamos Laisvės aikštėje.
Nori tikro Kalėdų kvapo
„Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai sakė, kad Kalėdų neįsivaizduoja be tikros eglutės skleidžiamo kvapo. Ir nors namuose dar gerokai po švenčių tenka rasti spygliukų, dirbtinė eglė negali atstoti tikrosios. Tiesa, daugelis prisipažino, kad kalėdiniam medeliui nelinkę išlaidauti ir ieško iki kelių dešimčių litų kainuojančios žaliosios gražuolės.
Žaliaskarę jau išsirinkusi Virginija Kulbytė teigė, kad už ją sumokėjusi tik dešimt litų. Rinkdamasi eglutę ji žiūrėjo ir į kainą, ir į jos grožį. Kalėdinę dvasią kuria ne eglutės dydis, o jos kvapas ir tai, kaip žaliaskarė papuošta.
„Kasmet panašaus dydžio perku. Namuose nėra mažų vaikų, o seneliams užtenka kuklios. Svarbu, kad būtų graži“, – gerai nusiteikusi buvo moteris.
Su anūku tarp eglučių vaikštinėjanti Genovaitė Tamošiūnienė prisipažino, kad dar tik dairosi, laukia, kol savaitgalį iš sostinės atvyks dar viena anūkė, tada visi nuspręs, kurią eglutę pirks.
„Kaip pensininkė, už eglutę daug mokėti negaliu, tikiuosi rasti už 10–20 litų. Dabar atėjome tik apsidairyti, gal prieš pat šventes atpigs. Be to, suvažiuos visi vaikai su šeimomis, viena dukra jau grįžo atostogų iš Prancūzijos, kita atvyks savaitgalį iš Vilniaus, tada visi rinksime eglutę, močiutė viena nepajėgs, reikia palaikymo komandos“, – juokėsi G. Tamošiūnienė.
U. Mikaliūno nuotr.:
Lina DRANSEIKAITĖ
