Ne saugotinomis kultūros vertybėmis, o skandalais išgarsėjusios Panevėžio istorinės dalies specialiojo plano teisėtumą tebesprendžia Šiaulių teisėjai, bet Aukštaitijos sostinės politikai užbėgo jiems už akių. Skandalingąjį dokumentą Savivaldybės taryba pripažino miesto veidą formuojančio bendrojo plano dalimi.
Šiaulių apygardos administracinis teismas sausį vėl rinksis į posėdį aiškintis Panevėžio istorinės dalies specialiojo plano teisėtumo.
Ištirti istorinės dalies specialiojo plano, parengto už Europos Sąjungos lėšas, teisėtumą dar kovą nusprendė Panevėžio apygardos administracinis teismas. Galutine ir neskundžiama jo nutartimi pradėtas tyrimas, ar šis dokumentas neprieštarauja septyniems teisės aktams.
Siekiant nešališkumo, Aukštaitijos sostinės politikų ir valdininkų patvirtintą istorinės dalies žemėlapį ėmėsi tyrinėti Šiaulių apygardos administracinis teismas. Sausio viduryje Šiaulių teisėjai vėl rinksis į posėdį nagrinėti plano teisėtumo, tačiau pabaigos tam nematyti.
Nors teismas dar aiškinasi, ar rengiant specialųjį planą Panevėžio politikai apėjo įstatymus, ar ne, miesto Taryba nusprendė, kad laukti verdikto neverta.
Lieps – pakeis
Rugsėjo 25-ąją į posėdį susirinkusi Savivaldybės taryba istorinės dalies specialųjį planą pripažino sudedamąja bendrojo plano dalimi. Už tokį sprendimą iš Tarybos posėdyje dalyvavusių 20-ies politikų balsavo 15-a – visa valdančioji dauguma.
Jei atsitiktų taip, kad Šiaulių teisėjai pripažintų, jog istorinės dalies specialusis planas prieštarauja įstatymams, miesto Tarybos sprendimas dėl jo įtraukimo į bendrąjį irgi netektų galios.
Tačiau politikams Savivaldybės administracijos pateikto sprendimo aiškinamajame rašte akcentuota, kad jį priėmus esą jokių neigiamų pasekmių nebūtų.
Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė tvirtina, kad Tarybos skubotumas pasinaudoti teisme ginčijamu dokumentu – teisėtas.
„Kai Taryba priėmė sprendimą, nebuvo jokio teismo sprendimo, kad specialiojo plano galiojimas sustabdytas ar kitaip apribotas, kol nagrinėjamas teisme. Tokio nurodymo nėra ir dabar, todėl Savivaldybė negali istorinės dalies specialiojo plano laikyti negaliojančiu“, – teisiniu formalumu Tarybos žingsnį aiškina D. Svirelienė.
Teisės skyriaus vedėja pripažįsta: jei Šiaulių teisėjų sprendimas bus ne toks, kokio tikisi Savivaldybė, šios Tarybai teks koreguoti savo ankstesnius sprendimus, susijusius su miesto istorinės dalies ribomis.
Sukilo verslininkai
Panevėžio miesto istorinės dalies specialusis planas ant Šiaulių teisėjų stalo atsidūrė po to, kai teismų maratoną dėl jo teisėtumo pradėjo legendinį malūną tarp Ramygalos ir J. Basanavičiaus gatvių įsigijusi bendrovė „Deliuvis“.
Šiuo planu Savivaldybės užsakymu Panevėžio istorinė dalis išplėsta dvigubai – nuo 138,97 hektaro iki 314,13 hektaro. Įskaitant ir apsaugos zoną, saugoma Aukštaitijos sostinės teritorija išaugo kone iki 2000 ha.
Dokumentas uždėjo apynasrį ne vienam panevėžiečiui, kurio sklypas pateko į istorinę dalį. Labiausiai liko šokiruoti kelių sklypų, įsiterpusių tarp J. Basanavičiaus ir Ramygalos gatvių, savininkai. Dalį šios teritorijos Savivaldybė pavertė agrariniu kraštovaizdžiu mieste, todėl žmonės neteko teisės ja naudotis pagal dokumentuose numatytą paskirtį. Apribojimai buvo skirti ir „Deliuvio“ sklypui – bendrovei neleista įrengti privažiavimo prie malūno iš strateginės J. Basanavičiaus g. pusės.
Į verslininkų problemą jau atkreipė dėmesį ir visuomenė. J. Basanavičiaus g. gyvenantis Bonifacas Sutulas nepatingėjo nukulniuoti paskaityti, kas iškabinta ant malūno tvoros. Panevėžietį papiktino žinia apie Savivaldybės pritaikytus apribojimus.
„Panevėžys nuo seno laikytas malūnų miestu. Savivaldybė turėtų džiaugtis ir dėkoti verslininkams, norintiems gražiai malūną sutvarkyti. Šalia kitas apleistas stovi, bet valdžiai jis nekliūna. Gėda Panevėžiui, kad Rokiškis, Kupiškis už jį jau gražiau susitvarkę“, – piktinosi B. Sutulas.
Nepatenkinti ir paveldosaugininkai
- Panevėžio istorinės dalies specialiajam planui prieštaravo ne tik verslininkai, bet ir Kultūros paveldo departamentas. Pastarojo atstovai įrodinėjo Savivaldybei, jog kultūros paveldo objektų gausa nepasižyminčiame Panevėžyje saugotina teritorija išplėsta be reikalo – užsimota saugoti ir tai, kas neturi paveldosauginės vertės.
- Kodėl reikėjo padidinti saugomos teritorijos ribas ir, nepaisant Kultūros paveldo departamento prieštaravimų, patvirtinti jos planą, su Savivaldybe besibylinėjantys verslininkai ir paveldosaugininkai turi savo versiją. Jie įtaria, kad Panevėžio savivaldybė buvo suinteresuota panaudoti kuo daugiau tokiems dokumentams rengti skiriamos Europos Sąjungos paramos.
- Istorinės dalies specialiojo plano rengimas kainavo 180 tūkst. litų, juos Panevėžio miesto savivaldybė gavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
