Arba septyni būdai pasišildyti ir be grėsmės sveikatai išgyventi staigų atšalimą.
Kiekvienais metais žinome, jog šalčiai neišvengiamai ateis, ir vis tiek jie kažkodėl užgriūva mus nepasiruošusius. O tada jau žvarbstame, kalename dantimis, kone tą pačią dieną persišaldome ir paskui kelias savaites jaučiamės šlykščiai. Tarp kitko, visai be reikalo. Yra daugybė būdų ir toliau gyventi šiltai, sveikai – ir jie ne tik paprasti, bet ir gardūs.
Bronchus apsaugos figos
Šie vaisiai sušildys ir plaučius, ne tik bronchus, taip pat neleis kaulus košiančiam vėjui jūsų susargdinti. Figose yra ypatingų „šildančių“, taip pat kvėpavimo takus valančių medžiagų, todėl retkarčiais pasimėgaukite šviežių figų ir plaktos grietinėlės desertu. Nepakenks imunitetui ir keli šaukštai figų uogienės per dieną.
Greitai sušildyti kvėpavimo takus grįžus iš žvarbaus oro padės šiltas pieno kokteilis su spanguolėmis ir greipfrutų sultimis (gerai suplakite elektriniu plaktuvu iki putų ir gerkite).
Kuo daugiau šokolado!
Jeigu turite galimybę, užsukite į grožio saloną – įvyniojimo su šokoladu procedūrai. Šokoladas tonizuoja smulkius poodinius kapiliarus (ypač rankų ir pėdų), ir tai padeda geriau prisitaikyti prie šalčių.
Beje, tokią šokoladinę procedūrą įmanoma pasiruošti ir namuose: ant silpnos ugnies ištirpinkite dvi plyteles juodojo šokolado, atvėsinkite iki priimtinos temperatūros ir mentele užtepkite ant kojų. Tirpintas šokoladas šildo ne ką prasčiau nei garstyčios, tik „negnaibo“. Taip pat jis naudingas odai, juk ne veltui įvyniojimai su šokoladu laikomi viena veiksmingiausių jauninančių procedūrų.
Gerkite arbatą su žvaigždanyžiais
Adaptuotis užgriuvus šalčiams padės anyžinė, arba skandinaviška, arbata.
Prie šaukštelio geros juodosios arbatos pridėkite po mažą žiupsnelį džiovinto imbiero, rozmarino, ant peilio galo – malto cinamono, ir dar porą „žvaigždučių“ žvaigždanyžių. Gerkite arbatą ne itin karštą, mažais gurkšneliais, giliai įkvėpdami jos sveikatinantį aromatą.
Salotos vietoj imunostimuliatorių
Orams staiga pasikeitus į bloga, svarbiausia užduotis – neįsisirgti. Palaikyti organizmo tonusą padės vitamino C ir antioksidantų turtingi patiekalai. Kadangi termiškai apdorojant dauguma biologiškai aktyvių medžiagų suyra, geriausias valgis imunitetui pastiprinti – salotos. Pavyzdžiui, šviežių ridikų su spanguolių sulčių užpilu.
Juoduosiuose ridikuose daugiau askorbo rūgšties, bet jie kartoki. Todėl geriau pasirinkti saldžius japoninius ridikus. Juos nulupkite, susmulkinkite šiaudeliais, dar pridėkite salierų lapų ir stiebų, pagardinkite alyvuogių aliejumi. Tada sutrinkite spanguoles su žiupsneliu cukraus, kol taps panašios į tirštą padažą. Sukrėskite jas ant salotų ir valgykite į sveikatą.
Dar viena galinga vitaminų „bomba“ – apelsinų salotos su vištienos krūtinėle ir raudonaisiais svogūnais. Gal derinys ir atrodo keistokas, tačiau jis gardus ir teikia žvalumo.
Paruošti tokias salotas paprasta: ant traškių ledo salotų lapų išdėlioti nuluptas ir supjaustytas apelsino skilteles, plonyčius žiedus svogūno, alyvuoges, o ant viršaus – plonyčiais griežinėliais supjaustytą virtą viščiuko krūtinėlę. Viską apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
Gerkite pomidorų sultis
Karotinoidai, iš kurių mūsų organizmas sintetina vitaminą A, yra geriausia užkrūčio liaukos ląstelių apsauga. Kuo didesnė jų koncentracija, tuo sėkmingiau šis organas reguliuoja imuninius procesus ir priešinasi sezoninėms infekcijoms.
Reguliariai išgerdami bent stiklinę geros kokybės pomidorų sulčių per dieną padidinsite karotinoidų koncentraciją visose organizmo ląstelėse.
Neatsisakykite mėsos
Per šalčius dažniau jaučiamės silpni, apatiški, greitai pavargstame. Su nuovargiu ir astenija kovoja baltymai, todėl, jei galite, neatsisakykite liesos jautienos ir vištienos.
Taip pat nepamirškite, jog yra ir augalinių riebalų. Pagrindiniai jų šaltiniai – ryžiai, sojos, raudonosios pupelės.
Palaikyti imunitetą dar padės cinkas (jo gausu nevalytuose grūduose, alaus mielėse) ir selenas (jo turtinga grūdėta duona, jautiena, veršiena, kalakutiena, česnakai).
Mokykitės taisyklingai kvėpuoti
Išėję į gatvę, jei pučia žvarbus vėjas, iškart giliai neįkvėpkite. Staigus šalto oro srautas gali net sveikiems žmonėms sukelti reflektorinį bronchų spazmą. O širdininkai gali patirti ir koronarinį spazmą, galintį baigtis širdies priepuoliu.
Taigi šaltu oru įkvėpkite tik nosimi, nes keliaudamas nosiarykle jis spės sušilti.
Vaikštinėdami lauke kvėpuokite ritmingai, neskubėdami – įkvėpkite nosimi, iškvėpkite burna.
Jogai siūlo ir tokį būdą sušilti: jei pajutote, kad žvarbstate, įkvėpkite per nosį į krūtinę oro (maždaug pusę gilaus įkvėpimo), tada užspauskite dešiniąją šnervę, o kairiąja po truputėlį iškvėpkite orą. Galite pakartoti kelis kartus. Taip normalizuosite organizmo termoreguliaciją ir nebešalsite.
Asta Janušonytė
