Panevėžiečiai gali guostis, kad jų gyvenimo kokybė per metus, jei ne pagerėjo, bent jau nepablogėjo. O Panevėžio rajono žmonėms nepasisekė – jiems gyventi tapo kone triskart sunkiau.
Nors Panevėžys tarp šalies miestų antrus metus iš eilės laikosi trečias, savivaldybių reitingo sudarytojai pripažįsta, kad vieta jame dar neparodo, kur geriausia gyventi. U.Mikaliūno nuotr.
Tokias išvadas perša Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) paskelbti savivaldybių reitingai, Aukštaitijos sostinę palikę toje pačioje kaip ir pernai trečiojoje vietoje tarp septynių miestų. Anot reitingo sudarytojų, už Panevėžį geriau tvarkosi tik Klaipėda ir Vilnius. Rinkimams besiruošiančių miesto vadovų savimeilę rezultatai glosto ir dėl to, jog kaimynai, su kuriais dažniausiai bandoma lygintis, Šiauliai nusiritę į pačią apačią – iš septynių miestų savivaldybių liko paskutiniai.
Panevėžio rajonui šiųmečiai reitingai gerokai apkarto. Iš 53 rajoninių savivaldybių pernai buvęs septintas šiemet Panevėžio rajonas nublokštas net į 20-ąją poziciją.
Giriamas, nors prasiskolinęs
Vienu iš esminių Panevėžio sėkmės veiksnių LLRI ekspertas Laurynas Rekašius įvardijo sumažėjusią Savivaldybės skolą. Per 2013-uosius, pasak eksperto, Aukštaitijos sostinės skola aptirpo nuo 53 proc. iki 47 proc. savivaldybės gaunamų pajamų.
„Įsiskolinimo sumažėjimas šešiais procentiniais punktais nėra didelis, bet vertinant, kad praėjusiais metais skola augo net 42-ose savivaldybėse, Panevėžio sugebėjimas ją mažinti yra labai geras pavyzdys“, – „Sekundei“ tvirtino L. Rekašius.
Didžiausia skolininkė Lietuvoje – Vilniaus savivaldybė. Jos skola siekia 138 proc. į biudžetą surenkamų pajamų. Mažiausiai Lietuvoje prasiskolinęs Radviliškis – 17 proc. biudžeto.
LLRI ekspertų giriamas Panevėžys irgi iki ausų skęsta skolose. Miesto metinis biudžetas sudaro apie 219 mln. Lt, o skola, įskaičiuojant iš bankų paimtas paskolas ir
įsiskolinimus strateginėms įmonėms „Panevėžio energijai“, Panevėžio autobusų parkui, išaugusi iki 92,2 mln. Lt.
Dėl skolų naštos Aukštaitijos sostinei jau uždėtas apynasris: Savivaldybei suteikiamos paskolos tik projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos, vykdyti ir jau paimtoms paskoloms dengti. Einamiesiems reikalams, pavyzdžiui, gatvėms tvarkyti, Savivaldybė skolintis nebegali.
Įvaizdį pagerino verslas
Panevėžį į trečiąją vietą išvedė ir sparčiausiai tarp septynių miestų savivaldybių mažėjusios socialinių pašalpų gavėjų bei ilgalaikių, tai yra daugiau nei metus darbo nesusirandančių, bedarbių gretos.
Praėjusiais metais Panevėžyje 1000-iui gyventojų teko išlaikyti 77-is socialiai remtinuosius, tai yra 11-a mažiau nei 2012-aisiais.
Reitingo sudarytojai šias optimistines tendencijas aiškina Panevėžyje augančiomis užsienio investicijomis, sukuriančiomis mieste naujų darbo vietų. 2012 m. vienam panevėžiečiui teko 7822 Lt tiesioginių užsienio investicijų, tai yra 1235 Lt daugiau nei 2011-aisiais.
Kiek pati Savivaldybė prisidėjo prie to, kad užsienio investuotojų akyse auga Panevėžio patrauklumas?
Verslininkai juokauja, kad netrukdymas jiems dirbti yra didžiausias savivaldos nuopelnas.
Apie 300 ūkio subjektų vienijančių Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pripažįsta, kad iš Savivaldybės iniciatyvos pritraukti investuotojus laukiama kur kas daugiau.
„Galėčiau drąsiai pasakyti, jog rajono Savivaldybė daug padarė, kad investuotojai ateitų ir turėtų pačias geriausias sąlygas. Su miestu situacija kiek kitokia“, – taktiškai užsiminė V. Matkevičius.
Panevėžį į reitingo priekį išvedusios investicijos į „Amiliną“, „Schmitz Cargo Bull“ bei kitas įmones pritrauktos ne vietos politikų ir valdininkų, o pačių verslininkų.
„Nebuvo kartu važiuota pas investuotojus užsienyje, nebuvo rašyta rekomendacinių laiškų. Jei Savivaldybės būtų padaryti dideli darbai, mes tą tikrai žinotume. Investicijų srityje jai yra kur pasitempti, nesvarbu, kad reitinguose Panevėžys ganėtinai aukštai“, – įvertino Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas.
Signalas investuotojams
V. Matkevičius įsitikinęs, kad investicijų augimas Aukštaitijos sostinėje galėtų būti kur kas didesnis, jei būtų išnaudojamos miesto logistinės perspektyvinės galimybės.
Verslo atstovai įvardija ir daugiau veiksnių, stabdančių spartesnį investuotojų pritraukimą – mokesčių politiką, Savivaldybės pastangas teikiant laidojimo, pirties ir kitas paslaugas sudaryti konkurenciją privačiam sektoriui. Vis dėlto, pasak V. Matkevičiaus, Panevėžiui tekusi aukšta vieta savivaldybių reitinge yra maloni žinia. Anot jo, tokia aukšta pozicija – signalas į Lietuvą besidairantiems užsienio investuotojams, kad strategiškai itin patrauklioje vietoje esantis miestas jų laukia ir pasirengęs sudaryti palankias sąlygas verslui.
Panevėžys LLRI ekspertų pagyrų sulaukė ir dėl sveikatos srityje aktyviai veikiančio privataus sektoriaus. Reitingo sudarytojai miesto privalumu įvardijo tai, jog daugėja gyventojų, iš viešojo medicinos sektoriaus prisirašančių į privačius šeimos gydytojų kabinetus.
Įstatymų pažeidėja
Laisvosios rinkos institutas silpniausiomis sritimis Panevėžio savivaldybėje įvardijo švietimą ir valdymą. Panevėžiečių abiturientų valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatai buvo vieni prasčiausių tarp miestų savivaldybių. Daugiau nei 75 proc. šio egzamino įvertinimus gavo 20 proc. moksleivių. Švietimo srityje geriausiai įvertintoje Palangoje per 75 proc. už privalomąjį egzaminą gavo ketvirtadalis jį laikiusiųjų. Prasčiausiai sekėsi alytiškiams (16 proc.).
Taip pat prastai LLRI ekspertai įvertino administracijos darbą, nes 2013 m. Savivaldybė du kartus teismo buvo pripažinta pažeidusi teisės aktus.
Panevėžys taip pat sulaukė kritikos dėl mažiau išduotų statybos leidimų (2012 m. – 7, 2013 m. – 4), nemažėjančio Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičiaus.
Valdžios nuopelnas – netrukdyti
Antrus metus iš eilės Panevėžiui tenkanti trečioji vieta reitinge glosto mero Vitalijaus Satkevičiaus širdį.
„Su ekspertais nedrįsčiau ginčytis“, – tvirtina meras.
Vis dėlto, jo nuomone, kritika dėl prastų lietuvių kalbos egzamino rezultatų nėra objektyvi: Lietuvoje jį išlaikė 88 proc. moksleivių, o Panevėžyje – 90 proc.
V. Satkevičius gyrė gerai dirbantį Socialinės paramos skyrių, kontroliuojantį pašalpų gavėjus, o sumažėjęs bedarbių skaičius, anot jo, rodo, kad mieste daugėja darbo vietų.
„Mes stengiamės nebloginti verslui sąlygų“, – Savivaldybės nuopelną pritraukiant investuotojus įvardijo V. Satkevičius.
Metodika rajonui netinkama
Į dvidešimtąją vietą nustumto Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis neslepia esąs gerokai nustebintas tokio rezultato. Jo nuomone, metodika, pagal kurią vertintos savivaldybės, nėra tinkamiausia reitingams sudaryti.
LLRI ekspertai Panevėžio rajono žemo įvertinimo esminiais veiksniais įvardija privačių šeimos gydytojų kabinetų nebuvimą, išduodamų statybos leidimų bei verslo liudijimų mažėjimą ir nekrentančią Savivaldybės skolą.
P. Žagunis mano, kad tokie vertinimo kriterijai iškreipia tikrąją Savivaldybės padėtį. Nors Panevėžys iš miestų – trečias, o tarp rajoninių savivaldybių Panevėžio rajonas tik dvidešimtas, tačiau pastarasis finansiškai kur kas geriau tvarkosi. Rajono skola siekia 16 mln. Lt, tai yra maždaug penktadalis biudžeto pajamų. Be to, visos rajono Savivaldybės skolos tėra paimtos paskolos.
„Mes neturime jokių pradelstų mokėjimų, nesame įsiskolinę nė vienai savo įmonei. Taip finansiškai besitvarkančių savivaldybių Lietuvoje vos keletas“, – tvirtina rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė.
P. Žagunio nuomone, vertinant rajonus skaičiuoti privačius gydytojų kabinetus nėra teisinga, nes dėl mažo gyventojų skaičiaus miesteliuose šie paprasčiausiai neišsilaikytų.
„Privačiam kabinetui išgyventi reikia bent 1500 pacientų. Iš kur kaimuose tiek žmonių surinkti?“ – stebisi meras.
Miestas traukiasi
Reitingų sudarytojai teigia, kad vieta jame dar neparodo, kurioje savivaldybėje geriausia gyventi.
„Mes vertiname, kur labiausiai užtikrinama žmogui ekonominė laisvė veikti, kaip savivaldybės tvarkosi su savo turtu. Tai nėra laimės ar gerovės užtikrinimo indeksas“, – pabrėžė L. Rekašius.
Nors Panevėžio reitingai optimistiniai, tačiau realybė tokia neatrodo. Dar visai neseniai solidžiai didmiesčiu prisistatydavusi Aukštaitijos sostinė jau seniai nebeturi 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Panevėžyje gyvena apie 95900 žmonių, nors dar metų pradžioje panevėžiečių buvo 96345.
Vilniaus universiteto profesorė demografė Dovilė Krupickaitė teigia, kad dirbtinai sukurtiems darbininkiškiems didmiesčiams – Šiauliams ir Panevėžiui – šansai atsigauti gana menki.
„Panevėžys yra vienas iš miestų, kur gyventi dar nėra blogai. Tačiau per ekonominę krizę, kai buvo uždarytos stambios gamyklos, gyventojų gerokai sumažėjo. Išvažiavo jaunimas – demografinis potencialas išsemtas“, –„Sekundei“ teigė D. Krupickaitė.
Jos nuomone, netgi kylanti ekonomika nereiškia, kad Lietuvos periferijoje gyventojų skaičius stabilizuosis.
Pasak demografės, mažiesiems miestams grasina visame pasaulyje ryški metropolizacijos banga – žmonės linkę rinktis didžiuosius miestus, o lietuviai važiuoja nebe į Vilnių, o į Londoną ir kitus užsienio metropolius.
„Šiauliai turi savarankišką aukštąją mokyklą – universitetą ir tai yra jų šansas pritraukti ir sulaikyti jaunimą. Panevėžio, kur veikia tik Kauno technologijos universiteto filialas, galimybės sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą gerokai prastesnės“, – įžvelgia demografė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
